Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas?
Ada Sabaitytė
Kokios mintys kyla paskaičius apie nelaimę Vilniaus Viršuliškių mikrorajone? Sunku nusakyti tą slegiantį jausmą, kurį sukėlė ši nelaimė. Baisiausia, kad tragiška jos auka yra mažas vaikelis, kuris, jo sesės liudijimu, buvo gyvas prispaustas namo konstrukcijų ir pagalbos jam nebebuvo – vaikas žuvo liepsnose.
Manyčiau, kad visi, kas turi savo vaikų ir kas jų neturi, suvokia mamos skausmą ir baisią neviltį – tai yra taip baisu, kad žodžiais nusakyti neįmanoma, nes mama tokio dalyko nepamirš iki savo dienų pabaigos – jos širdį degins begalinis skausmas.
Pervedžiau paramą į nurodytą sąskaitą taip baisiai nukentėjusiai šeimai, pažiūrėjau, kaip „šaikinės partijos“ (naudoju terminą, nurodytą svarbaus partijos nario Ž.Pavilioniuko) ministrė Bilotaitė „piarina“ savo „rūpestį paprastais žmonėmis“, kaip visame tame dalyvauja gen. komisaras Požėla, kaip beviltiškai kalba ir bando aiškinti susidariusias aplinkybes Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėtojų komandos atstovai.
Visi aiškina, kad „tyrimas vyksta“, kad „aiškinamasi“, kas, kur ir ką padarė ar nepadarė, bet mažo vaikelio žūtis iškyla virš visų tų kalbų ir veiksmų, kaip kaltinimas mums visiems!
Kodėl taip sakau? Todėl, kad iš visų tų kalbų-kalbelių, kurias dabar sako aukšti pareigūnai, maža naudos – turime suprasti, jog MES VISI, remdami svetimus karus svetimose teritorijose ir ten taškydami pinigus, kurie ten ėjo (ir tebeina) milijardais, o kaip buvo oficialiai paskelbta JAV senate, kad mažiausiai 1/3 tų paramų yra pavagiama, visai nekreipiame dėmesio į savo šalies, savo piliečių saugumą.
Ką rodo šis įvykis? Tik tai, kad vaikas nebuvo išgelbėtas nes, šiuolaikiniame „technologijų amžiuje“, kur „nieko nėra neįmanomo“, pasirodė, kad gelbėtojai tėra „ginkluoti“ tik „laužtuvu, šalmu ir dujokauke“. Viskas! Tik tiek. Aišku, esant tokioms aplinkybėms, jie ištraukė iš gaisro tik tuos žmones, kuriuos galėjo ištraukti!
Tačiau, jei grįžtume prie mažo vaikelio, kuris taip ir liko degančiame name, prispaustas nepakeliamų nuolaužų, visi turėtume užduoti klausimus valdymu užsiimančiam „elitui“, kodėl gelbėjimo tarnyba neturi spec. įrangos ar technikos, kuri palengvintų ir pagreitintų gelbėtojų darbą, padarytų jį saugesnį ir, kas svarbiausia, naudojant tą techniką, būtų galima gelbėti ir išgelbėti žmones, patekusius į panašią bėdą, kaip mažasis Viršuliškių gyventojas? Kodėl Lietuva neturi tokios įrangos? Nors vieno komplekto visai valstybei? Juk, esant tokiai nelaimei, galima, pvz., malūnsparniu greitai pristatyti tuos mechatroninius manipuliatorius į bet kurią Lietuvos vietą!
Brangūs tie įrengimai? Taip, brangūs! Bet pagalvokime visi, kiek pinigų buvo sukišta į „bedugnę skylę“, kiek tų pinigų Lietuvoje prisirinko visokie užsienio šnipai ir vietiniai „paramų rinkėjai“, kai tuo tarpu mūsų gelbėjimo tarnybos, pasirodo, kad net negali eiti į degantį namą, kuriame yra likę žmonių, nes „neleidžia techninė priežiūra“(!!?), atsižvelgdama į turimą įrangą!
Ar jums visiems, ar mums visiems tai neatrodo kaip pasityčiojimas iš žmonių, iš tos pačios Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos? O juk Lietuva garsėja (ar garsėjo) kaip aukštų technologijų kūrėja: ir į kosmosą leidžiame palydovus, kainuojančius milijonus eurų, kurie sudega stratosferoje; ir kariaujančioms valstybėms taikomės siųsti (būtinai per Tapinuką, Ochmaną ar kokį Šurajevą) milijonus kainuojančius bairachtarus, kurie, paskui paaiškėja, padovanojami tų pačių turkų, o pats bairachtaras sudega mūšio metu… Surinkti milijonai taip ir lieka paramos rinkėjų žinioje. Tuo tarpu mūsų pačių saugumas ir gelbėtojų tarnybos yra paliekamos nuošalėje, piktybiškai ar nepiktybiškai pamirštamos ir atrodo, kad jos kažkaip savaime susitvarkys su iškylančiais sunkumais.
Tikrai mes taip galvojame? O gal mums atrodo, kad visur pasaulyje yra tokia pat padėtis? Tikrai ne!
Pažiūrėjus, kaip pasaulyje yra tvarkomasi, kad ir po žemės drebėjimų, matome, kad žmogui neprieinamose vietose gelbėjimo darbams yra naudojami mechatroniniai manipuliatoriai – robotai. Štai kas rašoma apie tokius gelbėjimo darbams naudojamus mechanizmus:
„Iš karto po žemės drebėjimo nelaimės paieškos ir gelbėjimo veikla yra labai svarbi siekiant nustatyti ir padėti aukoms. Laikas yra lemiamas veiksnys, nes bėgant laikui mažėja po griuvėsiais įstrigusių aukų išgyvenimo tikimybė.
Technologijų naudojimas teikiant pagalbą nelaimių atveju labai padeda sumažinti gelbėtojų riziką ir gelbėjimo operacijų laiką, nes tokie robotai atlieka pavojingai paveiktos aplinkos tyrimą, jos apšvietimą, aptinka aukas, įvertina aplinką, atlieka gelbėjimo manipuliacijas. Tokie robotai turi ištisinius takelius (bėgelius), dvi mobilias „rankas“ ir apšvietimo bei jutiklių posistemes. Toks robotas gali įveikti įvairias kliūtis, judėti įvairiais paviršiais, net ir labai paveiktose nelaimių vietose ir, svarbiausia, jie yra daug galingesni ir turi didesnę jėgą nei žmogus.“
Taip, tai yra brangi technika, bet dar kartą grįžtu prie to, kad iš aukštų tribūnų nepaliaujamai giriamasi kažin kokiomis „aukštosiomis technologijomis“, kažin kokiomis „inovacijomis“ – net turime INOVACIJŲ ministrę, o Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, pagal „inovacijų“ taikymą, tebegyvuoja praėjusiame šimtmetyje ir tai daroma tiesiog piktybiškai nekreipiant dėmesio į visuomenės poreikius!
O juk rėkiama, kad ,,rusai puola“! Tai kas bus, jei tikrai kas nors tokio atsitiks? Ir tada nebus galimybių gelbėti žmones, nes „nebus galimybių“?
Šiaip, kad būtume labiau išprusę, ir negalvotume, jog visos gelbėtojų turimos priemonės pasaulyje tėra garsiai kaukiančios raudonos mašinos, laužtuvai, vandens žarnos ir šalmai, pažiūrėkime, kokia technika JAU YRA naudojama žemės drebėjimo aukų gelbėjimui iš pastatų griuvėsių (1 ir 2 pav.).
Ir kyla klausimas: ar tikrai nei Gražuolė Ministrė, nei Garbanė Ministrė, nei visos kitos Nuostabios moteriškės–politikierės ir jų „rankinukus nešiojantys“ vyriškiai – politikieriai nemato prasmės nei reikalo „modernizuoti“ tą Gelbėjimo tarnybą?
Dar kartą pakartoju: taip, tie robotai brangūs, bet kiek pinigų yra ištaškyta vien per paskutinę kadenciją, tai tikriausiai kiekviename priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinyje jau galėtume turėti po tokį gelbėjimo darbų robotą, juo labiau, kad, kaip rašo Vikipedija, Lietuvoje tiesiog klesti mechatronikos mokslai ir darbai:
„Mechatronikai priskiriamos ekonominės veiklos sektorių įmonės
Beveik visose Lietuvos pramonės šakose yra tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių, gaminančių aukštosiomis technologijomis grįstus produktus, priskirtinus mechatronikai. Tai: UAB „Siemens“, „Teltonika“, „Medelkom“, „Limatika“, „BaltecCNC Technologies“, „Elintosmatavimo sistemos“, „Elinta“, „Lokmis“, „KemekEngineering“, „Grida“, „Elsis“, „Viltechmeda“, taip pat bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė uždaroji akcinė bendrovėKTU-FestoPramonės automatikos centras, Lietuvos ir JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė„Brown&Sharpe-Precizika“, J. Gecevičiaus mokslinių paslaugų firma „GTV“ ir kt..
>>…<< Daugiausia mechatroninių sistemų ir jų elementų gamintojų, kaip ir aukštųjų technologijų įmonių, yra Vilniuje ir Kaune. Tai: Katra, Elsis, Snaigė, GTV, AB Vilniaus Vingis, CHS Baltic, Grąžtai, Elga, Alna, Sonex kompiuteriai, BalticAmadeus, mašinų gamykla Astra, Fasa, Lintel, Info-Tec ir kt.
Mechatronikos mokslai
Vilniuje ir Kaune veikia nemažai mokslo institucijų, kurios specializuojasi mechatronikos ir elektronikos bei nanotechnogijų srityse.
Mechatronines ir elektronines sistemas tiria ir kuria Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas. Šiose institucijose atliekami Lietuvos ir užsienio įmonių užsakomieji darbai, sėkmingai dalyvaujama ES tyrimų programose (5-ojoje ir 6-ojoje pagrindų programoje), NATO (Mokslas taikai: HOLO-1, CERN) ir kituose tarptautiniuose projektuose. Universitetuose rengiami aukštos kvalifikacijos įvairių mechatronikos ir elektronikos šakų specialistai.
Klaipėdos universiteto Mechatronikos mokslo institutas
Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultetas
Lietuvos edukologijos universiteto Ultragarsinių mechanizmų laboratorija“.
Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Mechatronika
Taip paviršutiniškai apžvelgus bendrą padėtį šiuo klausimu, matome, kad net specialistų toli ieškoti nereikia – turime savų. Tai kas trukdo sukurti robotą ar robotus, kurie galėtų būti geri pagalbininkai Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai? Kas? Didysis Šeimininkas neleidžia? Ar galvos nuo prabangaus gyvenimo visai nebeveikia? Kam galvoti apie kažin ką, jei ir taip turi gerą „ganiavą“?
Nemanau, kad yra sunku skirti pinigų saviems specialistams, tokio roboto – manipuliatoriaus sukūrimui. Visiems nuo to būtų geriau: ir gelbėtojų galimybės padidėtų, ir kvalifikacija pakiltų (išmoktų valdyti sudėtingus mechanizmus), ir žmonės būtų saugesni, galų gale, savi gamintojai ir kūrėjai uždirbtų ir pinigai „neištekėtų“ užsienin..
O gal elitiniam elitui tikrai sunku taip sugalvoti? Juk Didysis šeimininkas tikrai nesirūpins mūsų saugumu, o tie, elitiniai, – ko jiems neliepia, to jie ir nedaro?!
Taigi, klausimas mums visiems: gal jau reikia mums patiems nors pradėti galvoti? Ir užuot „metus pinigus“ karų palaikymui, gal reikia „susimesti pinigų“ savo pačių ir savo vaikų saugumui? Ir duoti kokį nors visuomeninį užsakymą tiems ,,lietuviškiems“ mokslininkams, kurie taip „sėkmingai dalyvauja ES ir NATO programose“. Tiesiog užsakyti, kad jie Lietuvai sukurtų robotą, kuris galėtų gelbėti žmones iš po pastatų nuolaužų, galėtų dirbti avariniuose, pavojinguose pastatuose? Juk kiekvienas galime patekti į tokią padėtį… net ir Gražioji Ministrė, net ir Inovacijų Ministrė, jau nekalbu apie tuos mechatronikos specialistus ar kitus Lietuvos žmones.
1. Enryu gelbėjimo robotai
2. gelbėjimo darbų robotas ALACRANE su LR svirtimis
