Atidžiai stebėdamas šiuolaikinio informacinio karo subtilybes, aš vis labiau įsitikinu, kad reikia nedelsiant sustiprinti pirmojo atsikūrusios Lietuvos vadovo apsaugą, ir tai ne juokai.
Žmonėms, kurie suinteresuoti supjudyti pasaulio bendruomenę, yra būtini visuomeniniai dirgikliai savo tikslų įgyvendinimui. Vienas efektyviausių, visuomenės nuomonę dirginančių veiksnių yra aršių kovotojų su Rusija neaiški žūtis.
Vytautas Landsbergis savo politiniuose pasisakymuose nuosekliai laikosi rusofobiškos retorikos. Jis yra žinomas žmogus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, todėl jo mirtis kaip galinga antirusiška bomba paveiks vakarų pasaulio visuomenės nuomonę karo paskelbimui.
Panašią taktiką mes matėme Aleksandro Litvinenkos nužudyme Londone. Pakako Rusijos prezidentui šiek tiek apriboti Chazarų oligarchato galias Rusijoje, ir beveik niekam pasaulyje nežinomas Aleksandras Litivnenka (kurio kritika Rusijai, iki nunuodijimo, nebuvo beveik niekam įdomi) tapo žvėriškai nužudytu didvyriu, kurio mirties aplinkybes ir tyrimo eigą aptarinėjo visas pasaulis. Tik vėliau iškilo įdomus faktas (beje, labai greitai nutildytas pasaulio žiniasklaidoje, panašiai kaip Boingo tragedija Ukrainoje), kad lygiai tokiu pat būdu (panaudojus Polonį) buvo nunuodytas ir palestiniečių lyderis Jaseras Arafatas (po jo mirties palestiniečiai suskilo į dvi tarpusavyje kovojančias grupuotes ir dabar Izraelis be vargo jas traiško). Tuo metu niekas pasaulyje nesugebėjo nustatyti, kokie nuodai buvo panaudoti pašalinant ilgametį Palestinos lyderį, sugebėjusį suvienyti visus palestiniečius, nors jis buvo gydytas ir tirtas Prancūzijoje. O, štai, Litvinenkos atveju, jau pačioje pradžioje iš kažkur visiems tapo žinoma, jog nuodas yra Polonis ir jog tai padarė būtent rusai.
Neseniai pranešta, jog neaiškiomis aplinkybėmis mirė dar vienas pasaulyje beveik nežinomas rusofobas Vokietijoje, kažkoks Andreas Shokenchoffas. Šiuo metu ruošiamasi tirti jo palaikus. Nenustebsiu, jeigu ir šis žmogus bus paskelbtas brutaliai nužudytu „didvyriu”, kovojusiu su Rusijos agresija.
Dar vienas įdomus pranešimas mirga civilizuotų valstybių žiniasklaidoje apie tai, kad „neaiškiomis aplinkybėmis miršta” Boriso Berezovskio aplinkos žmonės, taip pat žuvo ir kavinės, kurioje buvo nunuodytas Litvinenka, savininkas. Nežinau, kaip jums, bet man tai labiau panašu į nusikaltimo pėdsakų slėpimą (jei darytume prielaidą, kad jie žinojo apie Litvinenkos nužudymo aplinkybes) ir bandymą sukelti dar vieną rusofobijos isteriją pasaulyje.
Jei atsitinka kas nors neordinaraus (tuo labiau vis didėjančio konflikto akivaizdoje), visada reikia užduoti sau klausimą: „O kam tai naudinga?”. Ar naudinga Rusijai žudyti visokius nepavojingus rėksnius? Aišku, ne – pačioje Rusijoje jų pilna. O, štai, tiems, kas nori sukelti priešiškumą Rusijos atžvilgiu, yra labai naudingos įvairių „prieš Rusiją kovojančių didvyrių” mirtis, nes kol jis gyvas, jo amsėjimas nėra nekam įdomus.
P.S. Todėl mūsų specialiosios tarnybos turėtų ne primityviai, o labai atsakingai pradėti pirmojo Lietuvos vadovo apsaugą, ir kas dar svarbiau, reikia atkreipti dėmesį būtent į tuos žmones, kuriais gerbiamas profesorius besąlygiškai pasitiki.
Vladmiras Troščenka
