Prof. Ignas Vėgėlė
Po JAV viceprezidento Miuncheno saugumo konferencijoje J.D.Vance kalbos, šokiravusios Europos kairės elitą, Europos lyderiai ne juokais įsižeidė. Europa įsižeidė už tiesą. Tikros demokratijos sumažėjo tiek, kad piliečiai nebeturi realios teisės nei į referendumus, nei į peticijas ar įstatymų iniciatyvą. Nes valdžia žino geriau: būtent toks argumentas pateikiamas visiems, kurie nori šią padėtį keisti. Tauta neišmintinga; partiniais sąrašais išrinkti ir postus išsidalinę politikai ir yra tikrosios demokratijos švyturiai.
Šią valdomą demokratiją Europoje skatina „nacionaliniai transliuotojai“, skleidžiantys tik „teisingas“ žinias. Žodžio laisvė paskandinta „faktų tikrintojų“ išsidirbinėjimuose: Europos direktyvos riboja laisvą žodį net socialiniuose tinkluose. Visuomenei per prievartą kišama LGBTQ+ propaganda, milijardais maitinamas „žaliasis kursas“. Europos vadovai gal ir norėtų atsakyti, kad beprecedentės atakos prieš sąžinės laisvę ir asmens orumą pasibaigė kartu su išgijimu nuo viruso psichozės, tačiau realybė kitokia.
Už šią JAV viceprezidento išsakytą tiesą Europa supyko tiek, kad mėgina atsiriboti nuo JAV Prezidento D.Trampo. Paradoksalu, bet tai vienintelis vadovas pasaulyje, rimtai mėginantis ir turintis realią galią atkurti taiką mūsų žemyne. Žinoma, oficialiai pateikiamos nesutarimo su Europa priežastys kitos: tariamas JAV pataikavimas Rusijai, nesąžiningas Ukrainos spaudimas, derybos dėl taikos Ukrainoje be Europos lyderių ir t.t.
Bet tikrosios priežastys glūdi giliau. Europos lyderiai jau buvo atsiriboję nuo D.Trumpo dar prie J.Baideno. Ne vienas Europos lyderis (beje, ir mūsų valdžia) netiesiogiai ar net atvirai rėmė demokratą J.Baideną, vėliau – K.Haris. Kodėl D.Trampas turėtų siekti su tokiais bičiuliautis? Juolab, kad ir ideologijos ypač skirtingos: kairės Europa visomis pajėgomis priešinasi pagaliau sugrįžusioms konservatyvioms Amerikos vertybėms.
Kita vertus, patys europiečiai pripažįsta, kad nėra jokių prielaidų per trumpą laiką sustiprinti Europos karinę galią ir pačiai vienai be JAV pagalbos užsitikrinti saugumą. Šansų tiek pat, kiek skubiai išgydyti savo merdinčią ekonomiką. Kairės Europa ir toliau skirs milijonus „įvairovei, lygybei ir įtraukumui“, paprasta žmonių kalba – LGBTQ+ propagandai, žaliojo kurso ideologijai ir vaistų pramonei. O gynybai – tik tai, kas liks. Žinoma, kažkiek atseikės. Priešingu atveju, D.Trampo Amerika gali net ir pačios Europos neginti.
Todėl akivaizdu, kad V.Zelenskis, nulenkęs galvą, bus priverstas pasirašyti ekonominę sutartį su D.Trampu. JAV jau dabar didina spaudimą, atsisakydama tiekti ginkluotę Ukrainai. O kad per šį trumpą spaudimo terminą Ukrainos neištiktų katastrofa, laikiną karinę paramą tieks Jungtinė Karalystė. Viskas akivaizdžiai sutarta ir pasverta.
Beje, Jungtinė Karalystė eilinį kartą taps tarpininku tarp JAV ir Europos: jau dabar bando sutelkti Europos lyderius, kad šie pasiūlytų taikos sąlygas, kurias galėtų aptarti su JAV ir kartu jas pateiktų Ukrainai.
Problema ta, kad Europos lyderiai taikos scenarijaus negali (o gal ir nenori) rasti jau trečius metus, nors Ukrainos situacija dėl tokio trypčiojimo tik blogėja. Skubiame Londono pasitarime eilinį kartą skambėjo Europos vadovų kakofonija.
Ką šioje situacijoje daryti Lietuvai? Bent jau mūsų valdžioje akivaizdus pasimetimas: Vokiečių brigada, didieji KAM pirkimai iš Vokietijos (juk reikia susimokėti už brigadą), Vokietijos karo pramonės investicijos Lietuvoje ir karingi pareiškimai apie Ukrainos apgynimą. Pasikeitė tik viena: ar pastebėjote, kad dingo prieš kelis metus viešai tiražuota Rusijos sutriuškinimo žinia? Išnyko, lyg jos ir nebūtų buvę, palikdama tik Radarom likučius. Tuomet net užuomina apie būtiną taikos paiešką – virsdavo patyčių „vata“. Dar 2022-aisiais, kai valdžia kėlė pergalės tostus, klausiau – o kas bus, jei Ukraina nelaimės? Vien klausimas būdavo palydimas „kremlinio“ ar panašiais epitetais.
Bet grįžtu prie esmės: Lietuvos karo pramonės investicijose ir viešoje retorikoje – akivaizdi „europinė“ linija. Gal tik 5-6 procentų gynybai siūlymas – lyg D.Trampo reikalavimų aidas. Bet vėlgi: JAV norėtų, kad tuos procentus leistume pirkdami JAV produkciją ar pasikviesdami į Lietuvą JAV karo pramonę. Kokia nauda derybininkui D.Trampui laikyti Lietuvoje 700 JAV karių, jei gynybos pinigus išleidžiame Europoj?
JAV Prezidentas D.Trampas giria Lenkiją. Vadina ištikimiausiu partneriu, šauniausiais žmonėmis. Lenkijos Prezidentą A.Dūdą pasikviečia vieną pirmųjų susitikti. Šis po susitikimo aiškiai kalba apie būtiną taiką Ukrainoje, būtinybę sustabdyti karą, kad Rusija galutinai nenugalėtų Ukrainos. Išmintingas Prezidentas Dūda, be to, ir ideologinis Donaldo Trampo vienmintis. O kur Lietuva? Gal matėte mūsų vadovus Europos lyderių susitikimuose, o gal susitiko su JAV Prezidentu ar jo administracijos atstovais? Kad ir su patarėjo sekretorės sugyventiniu.
Ne. Lietuva Trampo Ameriką paskelbė Rusijos pataikūne, o D.Trampą – Rusijos agentu. Garsūs politikai, žurnalistai ir „visuomenininkai“ dergia Prezidentą D.Trampą kone labiau, nei Putiną. Argumentuota kritika to pavadinti neįmanoma: politikai kviečia JAV piliečius sukilti prieš valdžią, žurnalistai siunčia JAV Prezidentą pas tą patį rusų laivą… Ir nė vienas Lietuvos vadovas nebando viešai pasmerkti ir sustabdyti šios „rusiškos ruletės“ Lietuvai.
Prieš kelias dienas kreipiausi dėl to į saugumo departamentą: ar tokie pareiškimai nėra grėsmė nacionaliniam saugumui. Gal bent ši institucija sustabdys gudriuosius nedraugiškų valstybių įtakos agentus? Gal įspės Tarybinio pedagogo redaktorių Valatką ir panašius?
Ar dar kyla klausimas, kodėl iki šiol nėra atlikta liustracija Lietuvoje? KGB agentai ir jos interesų gynėjai kaip ant delno (ši slaptoji tarnyba moka išnaudoti neišslaptintus KGB ir įtakos agentus). Rusijos vadovai trina rankas ir viliasi, gal pavyks supriešinti Lietuvą su šiuo metu jos vieninteliu realiu saugumo garantu – NATO lyderiaujančia JAV.
Neatsilieka ir mūsų kaimynai. Juk nedidukės Latvija, Estija ir Lietuva tarptautinėje politikoje vertinamos kaip „Baltijos valstybių“ vienetas. Europos Sąjungos užsienio reikalų komisarė, nuolat metanti atvirą iššūkį Prezidentui D.Trampui (tuo būdu atstovaudama „europinę priešpriešą D.Trampui), yra buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas. Buvęs Latvijos premjeras, Europos komisaras Valdis Dombrovskis, Trampo konflikte su Zelenskiu viešai palaiko pastarąjį. JAV tai žino ir mato. Jos administracijos vadovai ne tik komentuoja žiniasklaidoje, bet ir smerkia tokius veiksmus.
Įsiklausykite į D.Trampo susitikimo su V.Zelenskiu video iškarpą, kuri, kaip nebūtų keista, Lietuvos žiniasklaidoje sulaukė itin menko dėmesio. D.Trampas akivaizdžiai giria Lenkiją, bet itin netvirtai atsako, paklaustas apie Baltijos valstybes? Ar dar kyla klausimų, kodėl? Laimei, kol kas atsakymas aiškiai teigiamas – JAV yra įsipareigojusi Baltijos valstybėms, nepaisant „sunkios“ kaimynystės.
Bet šis JAV Prezidento atsakymas gali kisti, jei Baltijos pajūryje tęsis antitrampiškos patyčios, politikai pamirš įsipareigojimą „daugiau Amerikos Lietuvoje“, gynybai skirtais pinigais nerasime būdų sukurti pridėtinės vertės Amerikai. Visa tai galima atlikti ir nesusipriešinant su Europa: Lenkija ir Jungtinė Karalystė – puikūs pavyzdžiai.
