Povilas Gylys
LRT vaidmuo Lietuvos politiniame gyvenime turėtų būti ypatingų politologinių tyrimų objektu. Linas Kojala ir kiti jauni, mokslinio komunizmo nedėstę politologai iš TSPMI, jau seniai turėjo įspėti mūsų piliečius: vyksta faktinė LRT privatizacija, ji degraduoja. Ji vis mažesniu laipsniu vykdo nacionalinio transliuotojo misiją teikdama neutralią informaciją, būdama nešališka kovotoja prieš korupciją. Viena iš nacionalinio transliuotojo misijų yra užtikrinti pliuralizmą, nuomonių įvairovę viešojoje erdvėje. To sunkiau tikėtis iš privačių transliuotojų, nes jie yra išlaikomi iš privačių išteklių, tačiau VISŲ mokesčių mokėtojų išlaikomas LRT turi sudaryti galimybes savo nuomonę pareikšti įvairioms žmonių grupėms, įvairias pažiūras turintiesiems. Tai pasakytina ir apie partijas. Visos partijos turi turėti galimybę būti išgirstos. Tik tai užtikrinantis LRT bus tikras nacionalinis transliuotojas. Tai yra demokratijos elementorius, kurį per ketvirtį amžiaus turėjo išmokti ne tik politologai, žurnalistai, bet ir Lietuvos žmonės. Na, bent pilietiškai, aktyviai nusiteikusi, bendruoju gėriu besirūpinanti visuomenės dalis.
Tačiau taip nėra – demokratijos principai yra viešai trypiami. Tačiau deramos reakcijos nėra. Pavyzdžiui, mano pažiūrų žmogui kaip oro ir vandens LRT eteryje trūksta pasisakymų tikro patriotizmo, tikro viešojo intereso, bendrojo gėrio gynimo dvasia. Nėra joje ir nešališkos kovos su korupcija. Korumpuotas konservatorius ar liberalas ir korumpuotas socdemas turi būti traktuojami vienodai. Bet taip nėra: visiškai blokuojamos Snoro, skolinimosi už fantastiškas palūkanas, galimos juodosios buhalterijos konservatorių partijoje ir kitos bylos. LRT savo eteryje faktiškai užblokavo galimai korupcinę Eligijaus Masiulio istoriją. Iš kitos pusės, iki kosminių aukštumų buvo iškelta šaukštų ir kiaurasamčių istorija. Nors ir blokavimų, ir užaštrinimų LRT kaip neutralus, bendrąjį gėrį, viešąjį teisingumą turintis atstovauti nacionalinis transliuotojas, visose tose istorijose turėjo išvengti. Juk mokesčius už LRT išlaikymą moka ne tik konservatorių, liberalų, bet ir socdemų, darbiečių, valstiečių ir kitų partijų rinkėjai. Tačiau taip nėra, nes LRT pats, ar dėl kažkokių įtakų, užima išankstinę, šališką – teigiamą ar neigiamą – poziciją. Edmundui Jakilaičiui, Ritai Miliūtei ir kitiems LRT žmonėms konservatoriai ir liberalai yra kad ir kartais klystantys, bet geri politikai, o visi kiti – blogi, korumpuoti, tarnaujantys svetimoms jėgoms žmonės. Tai vykti nacionalinio transliuotojo eteryje neturi.
Nereikia būti dideliu politologu, kad suvoktum, jog tokiu savo elgesiu LRT esmingai įtakoja politinius procesus Lietuvoje. Taip pat ir paskutinių rinkimų rezultatus. Be to, daroma žala demokratijai. Tikra demokratija nesuderinama su informaciniu manipuliavimu.
Tačiau Lietuva yra stebuklų šalis. De facto dideliu laipsniu privatizuotai LRT rinkimus totaliai prapylusi valdančioji dauguma siūlo iš visų mūsų pinigų padidinti tariamam nacionaliniam transliuotojui finansavimą dar 3 mln. eurų.
Sutikčiau svarstyti tokį pasiūlymą tik vienu atveju – jeigu pasikeistų LRT vadovybė ir į jos vietą ateitų žmonės, kurie žino, kas yra viešasis interesas žiniasklaidoje, kas yra demokratija. Tačiau dabartinėmis sąlygomis finansavimo didinimą manau esant politiniu žioplumu. Arba politiniu mazochizmu. Primenu – mazochistas yra žmogus, kuris save kankindamas patiria malonumą…
Valdantiesiems primenu – privatūs transliuotojai išlaikomi iš privačių, grupinių šaltinių. Vadinasi, logiška būtų, jeigu savo LRT finansiškai paremtų konservatoriai ir liberalai. LRT remia juos, o pastarieji – LRT. Iš savo partinių išteklių.
Gaila, kad trapi Lietuvos demokratinė sistema yra praradusi nacionalinį transliuotoją ir jos žmones – E.Jakilaitį ir kitus. Juos nusavino „šventosios“ partijos. Bet socdemai ir kiti, iki šiol valdę, to nesuvokia. Arba kažko labai bijo. Tai, kas yra įvykę, nesuvokia ir nemaža dalis Lietuvos žmonių. Jie vis dar mano, kad LRT yra nacionalinė vertybė, nors ji, mums nematant ar „nematant“, yra virtusi partiniu turtu. Laikas praregėti, ponios ir ponai, jeigu rimtai ir sąžiningai galvojam apie savo valstybės ateitį.
