Į ką pirmiausia žmonės kreipiasi ištikus nelaimei? Žinoma, į policiją. Dar į greitosios pagalbos medikus ar ugniagesius. Būtent šios tarnybos privalo padėti žmogui bet kuriuo paros metu, nepaisant patiems gresiančio pavojaus.
Būtent tokią pareigą atliko mūsų kolega, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnas, 2023 m. gruodžio 12 d. pagal iškvietimą atvykęs į įvykio vietą Vilniaus rajone, skubėdamas padėti medicinos darbuotojams apsiginti nuo smurtaujančios moters.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis (pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi), iš tarnybinio ginklo nušovė nusikalstamus veiksmus darančią moterį.
Šis įvykis sukrėtė visą visuomenę bei policijos bendruomenę, plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje ir sukėlė įvairių diskusijų audrą.
Nesame ikiteisminio tyrimo institucija ar teismas ir nesiimame vertinti, ar pareigūnas kaltas dėl savo veiksmų ir ar jis padarė nusikalstamą veiką, už kurią turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau mūsų gretose yra daug buvusių ir didelę patirtį tiriant nusikalstamas veikas turinčių, taip pat panašiose situacijose, kaip šis pareigūnas, buvusių asociacijos narių, todėl manome, kad turime moralinę teisę pareikšti savo nuomonę dėl šio įvykio.
Policijos veteranų bendruomenė supranta žuvusiosios artimųjų skausmą ir užjaučia, bet taip pat suprantame, kuo galėjo baigtis žuvusiosios neteisėti bei agresyvūs veiksmai. Moters gyvybės nesugrąžinsime, tačiau nesugadinti savo pareigą atlikusio pareigūno gyvenimo ir reputacijos, galime. Juolab, kad šiam žmogui visą likusį gyvenimą teks gyventi su sunkia moraline našta.
Policijos pareigūnai tokiose ekstremaliose situacijose privalo reaguoti nedelsiant, sekundžių tikslumu, neturėdami galimybės veiksmų pakartojimui.
Tuo tarpu tyrėjai, vėliau tiriantys ir vertinantys tokių įvykių priežastis ir pasekmes, turi privilegiją ramiai, sėdėdami už rašomojo stalo, analizuoti įvykio eigą minutė po minutės, sekundė po sekundės. O svarbiausia – dažniausiai patys nebuvę panašiose situacijose, spręsdami apie jas tik iš teorinių žinių, sausų rekomendacijų ar instrukcijų. Deja, realus gyvenimas niekada netelpa į instrukcijų rėmus, kiekvienas įvykis yra unikalus.
Galime daryti prielaidą, kad šį kartą įvykį tyrę tyrėjai pasirinko lengviausią kelią – nepilnai išsiaiškinę įvykio aplinkybes, jų galutinį vertinimą palieka teismui, kai tuo tarpu patys ne tik galėjo, bet ir privalėjo priimti galutinį procesinį sprendimą ir baudžiamąją bylą nutraukti nesant pareigūno veiksmuose nusikalstamos veikos požymių ar kitais, asmenį reabilituojančiais pagrindais.
Ar po tokio atsakingų asmenų sprendimo neatsitiks taip, kad įvykus panašiai situacijai nebebus kam ginti ir padėti, nes pareigūnai tiesiog bijos panaudoti ginklą ir taps daromų nusikalstamų veikų stebėtojais.
Suprantame, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, bet mes – Lietuvos policijos veteranų asociacija – reiškiame paramą pareigūnui, kuris, mūsų manymu, tinkamai ir profesionaliai atliko savo tarnybines pareigas.
Esame pasiruošę suteikti mūsų kolegai visokeriopą pagalbą, įskaitant teisinę, kurią galėtų teikti mūsų gretose esantys patyrę advokatai, gerai išmanantys būtinosios ginties, tarnybinio ginklo panaudojimo ar panašias sritis, nes priesaikos valstybei ir šūkio „Ginti, saugoti, padėti“ žodžiai mums yra ne teorija, o realus gyvenimas.
Kreipimasis priimtas 2024 m. liepos 2 d. LPVA valdybos posėdyje.
Pagarbiai ,
LPVA valdybos pirmininkas Vytautas Navickas
