Šių metų pradžioje bendras Lietuvos ginklų savininkų, įgijusių leidimus šaunamiesiems ginklams: savigynai, medžioklei, sportui bei kovinio šaulio tarnybai, skaičius viršijo 105 tūkstančius asmenų, vyresnių nei 18 m. amžiaus.
Dabartiniu metu šis skaičius neabejotinai yra pasikeitęs ir reikalingas patikslinimo. Įvairių sričių ginklų savininkus vienijančių rūšinių NVO iniciatyva atliktų formalių ir neformalių apklausų duomenimis, ištikus karinei agresijai prieš Lietuvą, daugiau nei 90% (nes ne visi apklausti) ginklų savininkų yra pasiryžę ginklu aktyviai ginti Valstybę bei patys gintis ginklu.
Nuo pat 2017 m., t.y. susikūrimo momento, Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacija (LiGSA) kartu su giminingomis NVO, t.y. partneriais: Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS), Medžiotojų sąjungomis ,,Gamta” ir ,,Sūduva“, Lietuvos Praktinio šaudymo sporto federacija (IPSC.LT), Baltijos tolimojo šaudymo asociacija (BTŠA), Lietuvos Policijos veteranų asociacija (LPVA), Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacija (LKPVA) ir kitomis NVO nuosekliai siekė ir siekia visuose susijusiuose teisės aktuose tinkamai apibrėžti, suderinti, įteisinti bei reglamentuoti visuotinį ginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jo organizavimą, aiškiai apibrėžti ir nustatyti visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo dalyvių statusą, jų išankstinės patikros, atrankos, specializuoto praktinio parengimo bei jų specializuotos apskaitos tvarką bei procedūras, kovinių pasipriešinimo bei partizanų vienetų sudarymo, įregistravimo procedūrines tvarkas bei nustatyti aiškius subordinacinio pavaldumo, pasitikėjimo pagrindu, principus ir jų praktinio įgyvendinimo kriterijus.
Būtina suprasti ir įsisąmoninti, jog organizuojant visuotinį ginkluotą pilietinį pasipriešinimą, kuriame paprastai dalyvauja įvairių visuomenės socialinių sluoksnių, profesijų bei skirtingo išsilavinimo žmonės, lyderiai nėra ir negali būti paskiriami ,,iš viršaus“, tarsi valstybinių institucijų ar jų struktūrinių padalinių vadovai.
Veiksmingų visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo centro, ,,ašių“ ir ,,branduolių“ suformavimas, visų pirma, reikalauja ne asmeninių nuomonių ir fantazijų, o tikslios principinės koncepcijos pagrindu parengtos strategijos ir jos realaus įgyvendinimo plano. Lygiai taip pat reikalauja šakinių nevyriausybinių organizacijų tarpusavio pasitikėjimu ir bendru pritarimu kruopščiai pagrįstų ir išmintingų politinių, bei tiksliai juos įgyvendinančių organizacinių sprendimų.
Sutikime, jog sprendžiant visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimo užduotis, ignoruoti šakinių nevyriausybinių organizacijų praktine bei istorine patirtimis, žiniomis ir tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus pasiūlymus būtų daugiau nei neišmintinga. Kitaip tiek neginkluoto, tiek ginkluoto visuotinio pilietinio pasipriešinimo realus įgyvendinimas, ištikus reikalui, gali tapti perdėm kebliu ir problematišku ar net, apskritai, neįgyvendinamu.
Tačiau, kaip paaiškėjo ir dabar jau akivaizdu, šis išties milžiniškos apimties organizacinis parengiamasis darbas reikalauja nuolatinio, nepertraukiamo, kryptingo ir visuotinai sutelkto, o svarbiausia – vieningo, darbo.
Visam šiam darbui kokybiškai atlikti negali ir neturi kliudyti jokie siauri instituciniai ar žinybiniai savitiksliai interesai, o juolab asmeninės atskirų asmenų ambicijos, kaprizai ir pasvaičiojimai.
Nors visuotinam džiugesiui ir pasididžiavimui dar nėra pakankamo pagrindo, tačiau neįmanoma nepripažinti, jog per pastarųjų 3 (trijų) metų laikotarpį politikų ir valdininkų požiūris į Lietuvos ginklų savininkų bendruomenės ir plačiosios visuomenės reikšmę rengiantis visuotiniam ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui palaipsniui kinta pozityvia kryptimi.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA)
Valdybos pirmininkas, adv. Arūnas Marcinkevičius
2023 m. rugpjūčio 14 d., Vilnius
