Šarūnas Šimkevičius
Panòptikumas (pan… + graikų kalba optikos – regimas) – kokių nors unikumų (neįprastų daiktų, keistų gyvūnų), vaškinių figūrų rinkinys, paroda arba muziejus. Panòptikumu (dar žinoma kaip Wunderkammer, Kunst kammer, Cabinet of Curiosities, Neįprastybių kabinetu) vadintos prabangios, išskirtinio skonio kolekcijos, kuriose turtingieji kaupdavo keistus, retus, egzotiškus artefaktus. Tačiau dabar spaudoje plinta ir naujadaras, kuris ir kilęs, ir siejamas su aukščiau minėtu žodžiu „panòptikumas“. Tas naujasis terminas yra politikumas.
Terminas politikumas naudojamas apibūdinti visiems dabartiniams satanistų statytiniams ir marionetėms, kurie save vadina prezidentais ir premjerais, bet realiai jiems derėtų vadintis „kralikais“ ir „chamiakais“. Aš tikrai nesu nei Vinstono Čerčilio, Franklino Ruzvelto ar Šarlio de Golio gerbėjas. Nebuvo jie politikos idealai. Bet tai, ką matome šiandienos politikume, neprilygsta tiems mano minėtiems politikams net ir vienu procentu. Ir iš kur tokių „eksponatų“ atsiranda? Buvo laikai, kai tokių prie politikos niekas nebūtų prileidęs net per šimtą patrankos šūvių. Pagrindinė problema ta, kad šie satanistų klapčiukai visiškai neturi atsakomybės jausmo. O antroji problema yra tai, kad satanistai kuria politikumą iš tokių administratorių, kurie visiškai nušokę ir nutolę nuo gyvenimo supratimo ir nuo realybės jausmo apskritai. Tokie ir negali vest savarankiškos ir aukšto lygio politikos. Pasaulio istorijoje geri politikai būdavo iš tokių sluoksnių, kurie nenutolę nuo socialinės realybės ir gyvenimo. Buvo gerų politikų iš teisininkų sluoksnio ir iš banditų.
Aš labai retai užsimenu apie lietuvišką politikumą. Nes mane daugiau domina globalios problemos. Nes yra kitų autorių, kurie labai tiksliai ir išsamiai apibūdina lietuvišką politikumą. Tai labai puikiai daro filosofė Nida Vasiliauskaitė. Vienoje iš savo laidų ji nagrinėjo, kaip pristatomi būsimi kandidatai į prezidentus. Nors iki būsimų Lietuvos prezidento rinkimų dar geras laiko tarpas, tačiau propagandos kampanija pradėta jau dabar. Žinoma, su lozungu – „Štai jūsų lyderiai“. Propagandos kampaniją pasiūlo apklausų firmos. Supažindina su pasirinkimo galimybėmis. Kaip su dantų pasta. Iš kurių variantų galima rinktis. Apklausos iš anksto pasiūlo tariamus lyderius. Tikslas pranešti, kaip turi būti. Manipuliuojama, kad taip galvoja dauguma.
Nida ieškojo išsamių tokių apklausų ir tyrimų rezultatų. Ir surado kai ką labai įdomaus ir išsamaus. 30 puslapių teksto su rezultatais ir lentelėmis: „Vakcinos: Lietuvos gyventojų nuostatos ir patirtis“. Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie vakcinaciją 2011 metais. Žinoma, dauguma apklaustųjų pritarė vakcinacijai. 54 procentai. O visas šitas tyrimas pavadintas tikrai labai įdomiai: „Gyventojų apklausa apie politiką“. Smalsumo vedamas atsidariau ir aš tą Nidos minėtą „Baltijos tyrimų“ puslapį. Ir radau nemažai kitų įdomybių. Atsidariau rubriką „Naujienos“. Tų naujienų pridėta 3 puslapiai. Iš viso pateikiama 25 apklausų rezultatai. Didžiausias dėmesys kam? Aišku, pandemijai. Radau 19 vadinamųjų „Covid-19 ekspresų“. Ir kaip nuoširdžiai Lietuvos gyventojai palaikė sprendimus skelbti nepaprastąją padėtį ir karantiną. Ir kaip palaikė sprendimus pratęsti karantinus. Ir jau, žinoma, kaip nuoširdžiai palaikė vyriausybės sprendimus. Bet labai įdomi paskutinė apklausa, kuri įdėta „Naujienų“ puslapyje. Ši apklausa vykdyta 2022 metų balandžio 13 – 28 d. Ir pavadinta ta apklausa labai įdomiai. „Omnibus apklausa: pasitenkinimas demokratija“. Ir kelia daug klausimų. Kokiais tikslais atliekama? Jei su vakcinų apklausa dabar jau viskas aišku – ruoštasi pandemijos aferai. Bet ką reiškia ši naujoji apklausa? Lieka tik spėlioti. Gal ruošiamasi demokratijos naikinimui?
Ką galima būtų pridurti prie Nidos Vasiliauskaitės pastebėjimų? Galima būtų pabandyti pagalvoti, ką pasakytų apie dabartinį lietuvišką politikumą garsūs Lietuvos politikai. Kad ir kaip ta mūsų Lietuvos istorija buvo ir yra žeminama, tikrų ir sumanių politikų turėjome ir mes. Na, kad ir Vytautas Didysis. Ką jis pasakytų, matydamas totalų mūsų valstybės ir tautos naikinimą?
„Dulkinkitės nors iki beždžionių raupų, kurkite savo santuokas nors ir su kupranugariais, bet bent jau valstybę išsaugokit“, – toks greičiausiai būtų pats švelniausias pasakymas dabartiniam lietuviškam politikumui. Deja, vyksta visiškas Lietuvos naikinimas. Pradžioje jis buvo gana laipsniškas, paslėptas po tam tikra propaganda, gerovės valstybės kūrimo retorika ir melu. O dabar jau nesislepiama, stengiamasi maksimaliai tą Lietuvos sunaikinimą pagreitinti. Kartais, atrodo, dugnas jau pasiektas, bet stebina vis nauji ir nauji kvailiojimai. Per Antrąjį pasaulinį karą net Suomija nesiryžo pilnai blokuoti Leningrado. Blokada buvo, bet nepilna. Buvo paliktas ledo kelias. Ir po karo Stalinas tai prisiminė. Nors buvo pasakyta ir netiesiogiai. Mes prisimename ne tik tai, ką suomiai padarė, bet ir tai, ko jie nepadarė. Nebent lietuviškas politikumas galvoja, kad nebus Niurnbergo 2.
Pabaigti savo straipsnį norėčiau Jurgos Lago mintimis. Kontekstas buvo toks. Jurga pasakojo vieno piemens istoriją. 6 metų jį atidavė pas seną skerdžių piemeniu, kuris po metų mirė. 7 metų piemenukas pasitraukė į miškus gyventi su vilkais. Nes ganydamas kalnuose avis jis žinojo esant didelę vilkų gaują. Buvo surastas po daugelio metų, tada jam jau buvo 19. Šis vyras tapo sociologų studijų šaltiniu, įrodančiu, kaip stipriai žmogų veikia ir keičia supanti jo aplinka. Kaip neišvengiamai žmogus prisitaiko.
Reikalui esant virsta net žvėrimi.
„Ir žmonės nuo žvėrių skiriasi labiausiai tuo, kad žvėrių gaujai visada vadovaus pats naudingiausias jai vadas. Jam nebegalint – tuoj pat avangardan stos kitas toks pat. Ir dar – žvėrys lengviau priims kitokį.
Tuo tarpu žmonėms vadovauti gali pats silpniausias, durniausias, žiauriausias, net vedantis į mirtį vadovas, o ištikus tokiai bėdai – tik vienetai rinksis gelbėtis. Nes visas žmonių kūrybiškumas ir intelektas ims veikti prieš juos pačius, bandydami prisitaikyti ir nematyti. Visuomenė eis į pražūtį, vesis savo vaikus, rinksis kvailiausią likimą ir žmonės bus linkę sudraskyti tuos, kurie bandys gelbėti, eiti prieš srovę.
Todėl… ištikus nelaimei, vilkų gaujoje išsigelbės dauguma, o žmonių minioje dažnai – mažuma.“
