Taip pagalvojau perskaičiusi KK informaciją apie darbiečių sąskrydį, kuris, kaip visada, turėjo vykti su vaišėmis. Kertu lažybų, kad vaišių būta, nes – pirma — kniaziaus garbė neleistų kitaip, – antra – kad neapsirinku, akivaizdžiai liudija tuoj po sąskrydžio išplatintas Seimo pirmininko pranešimas žiniasklaidai.
Toks paaugliškas pranešimas gali gimti arba paauglio, arba pagiriotoje galvoje. Nes – o dėl ko gi tas pranešimu pavadintas išsišokimas? Dėl to, kad Prezidentė kiršina Seimą – suprask, kiršina socdemus su darbiečiais? Esą socdemai nesusilaukia iš Prezidentės tokių priekaištų, kokių nūnai susilaukė darbiečiai? Ir dėl ko? – dėl mokesčių sumažinimo mėsos produkcijai, kas labai aktualu V. Uspaskicho įmonei? Na, – cha cha cha… Net mažas vaikas galėtų įtarti, kad tai panašu, jog Seimo Pirmininkas proteguoja ilgamečio savo partijos vadovo verslui parankius įstatymus. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pykstasi du vaikučiai – kurį mamytė labiau myli. Taip pykstasi, taip pavyduliauja mamytės, kad neatleidžia nei mamytei, nei broliukui… Tuoj bėga į smėlio dėžę ir daro pranešimus per vaikišką mikrofoną.
Atleiskit, Prezidentės nuskriaustieji, – šį kartą tikrai realybė jūsų nenaudai. Pirmiausia socdemai neturi lyderio, kuriam sparčiai į pabaigą artėtų baudžiamoji byla, o antra – jie nedaro tokių neapgalvotų pranešimų ir labai retai sėda nuogi į dilgėles. Jie – prityrę politiniai žaidėjai ir ši situacija kalba tik jų naudai, taip kad mamytė šį kartą visai teisi…
Apie p. Gedvilo situaciją galvojau rimtai. Iš tikrųjų šiuo metu jis sėdi poste, kur gali pademonstruoti labai blaivią politinę orientaciją, nes, kaip visi matome, Darbo partijai labiausiai kenkia jos įkūrėjo asmeninės savybės. Politinis veikėjas, kuris nesuvaldo savo arogancijos, kuris skuba viešai atsikeršyti vos ne “častuškų” kupletais, kuris laksto iš televizijos į televiziją ir leidžia savimi naudotis slaptų politinių virvučių tampytojams, per nieką laikydamas viską suprantantį žiūrovą, kuris nors ir virtuoziškai manipuliuoja iš realybės konteksto išplėšta informacija, tačiau grubus ir nemandagus, – toks niekada netaps ilgalaikiu gerbiamu partiniu lyderiu. Nekalbant jau apie tai, kad yra teisiamas už nesąžiningumą su partinėmis lėšomis ir į tą bylą yra įvėlęs bei padaręs nuo savęs priklausomą ne vieną partinį kolegą. Jo paties asmeninės savybės, kurios kyla iš išsiauklėjimo, ilgamečio įpročio nesiskaityti su tvarka, taisyklėmis bei manipuliuoti kolegomis gali atnešti sėkmę tik visiško chaoso bei teisinio nihilizmo sąlygomis. Bet Lietuva nors pamažu iš to juk kabarojasi!
Kyšiai, įvairiausios “dovanos”, piniginiai pervedimai, visa tai slapta nufilmuojant, – štai ta pati primityviausia reikiamos agentūros kūrimo priemonė, kuria naudojasi užsienio slaptųjų tarnybų darbuotojai, infiltruoti į kitos valstybės politinius, pramoninius, valstybinės valdžios sluoksnius. Ir to įrodymus nesunku aptikti paprasčiausiai analizuojant informaciją.
Štai cituoju vieną komentarą: „Galėtų Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas būti santūresniu V.Uspaskich advokatu. Bent jau iki teismo Liepos 12 d. verdikto palaukti. Kalba taip, lyg nežinotų kokioms jėgoms pats tarnauja. Kai korupcijos nevengiančios jėgos pajaučia nebaudžiamumą, jos išsiplėtoja, kaip ir visos neokomunistinės raiškos metastazės. Neužkirsime jų plitimo – kentėsime patys ir mūsų sekančios kartos.
Bylos dokumentuose randami parašai “darbiečių”, kurie gaudavo įvairias “paramas” ir apmokėjimus už “sąnaudas”, tačiau gaunant stambias lėšų sumas, “herojai” nepasirašinėjo. Tačiau konkrečios atžymos įvairiuose atsiskaitymuose egzistuoja, tegul ir su įvardintais inicialais VU, VV, VG, LG ir taip toliau.“
Nesiimsiu spėlioti, ką galėtų reikšti tie inicialai, tai teisėtvarkos reikalas. Tačiau jei iš tikrųjų Seimo Pirmininkas taip pradeda savo kopimą į Lietuvos Prezidento postą, – jis daro didelę strateginę klaidą. Ir tie, kas jam patarė eiti šiuo akivaizdaus puolimo prieš Prezidentę keliu, jį tiesiog nepaprastai “sumovė”. Reikia skubiai keisti šešėlinių patarėjų komandą. Čia ne veni, vidi, vici, į prezidentus taip neinama. Toks skubėjimas tik pademonstruoja, kad už V. Gedvilo stovi šešėlinės figūros, kurioms paskutiniai pokyčiai teisėtvarkoje sudavė rimtą smūgį ir jos skuba “atsigriebti” stumdamos “savo” kandidatą į aukščiausio šalies vadovo postą. Tuo tarpu palaukus porą kadencijų, užsirekomendavus kaip objektyvaus, sugebančio modeliuoti šalies ateitį toli į priekį, sažiningo politiko žvilgsniu aprėpiant visumą, V. Gedvilas tikrai galėtų įeiti į galimų prezidentų eilę, – kodėl ne? Tačiau tam reikia atsiriboti nuo politinių praeities priklausomybių.
Seimo Pirmininko, šiuo atveju V.Gedvilo situacija labai nesaugi. Jo statusas jam suteikia visas sąlygas tą padaryti, reikia tik asmeninės valios ir pasiryžimo. Galima puikiai padėti savo įvaizdžiui perspektyvaus, “naujos
kartos” politiko pagrindą, kurio kelias gali būti žymus ir tęstis labai toli. Tik šios valandos partinė priklausomybė sulaiko nuo visiškai nepriklausomo apsisprendimo esminiais klausimais, su kuriais akivaizdžiai kertasi partijos įkūrėjo interesai. Atėjus į tarnystę valstybei, nebeįmanoma tarnauti vienos partijos kasai ar vieno lyderio kišenei, ir čia Seimo pirmininkas turi nubrėžti griežtas ribas. Tačiau kai politinė draugystė sutvirtinama dar sąskrydžio pagirių susitarimais, išeina beprotiškas kokteilis. Verta prisiminti posakį, kad neįmanoma vienu metu ir sėdėti ant kalno, ir maudytis jūroje.
Net nebe juoką, o tiesiog nusistebėjimą sukelia Seimo Pirmininko “… aš netoleruosiu…”. Ko netoleruosite? Neleisite Prezidentei išreikšti savo nuomonės?.. Visada gerbsiu Latvijos Prezidenta Zatlerą, kuris, dėl teisinio imuniteto atėmimo įtariamiems korupcija ir kt. nusikaltimais Saeimai nubalsavus “už”, o dėl pagrindinio mafijozo nubalsavus “prieš”, paleido Saeimą. Iš tiesų, – koks gi Seimas, jei jo daugumą valdo vienas mafijozas? Prezidentas turėjo tą padaryti, nes tarp mafijozo ir Prezidento įtakos dalybų negali būti. Anuo atveju, mafijozas pretendavo niekais paversti ir Prezidentą, ir teisėtvarką.
Tikriausiai ir mūsų tautai patiktų šis precedentas. Man – patiktų labai. Nenoriu akivaizdžiai jausti ar įtarinėti, jog ir mano šalies Seimo pirmininkas “parištas”ant tokios trumpos virvutės ir kad “demokratija” – tik balta skarelė, kurią korumpuoti politikai ir politologai pridengia vieną savo nuogą vietą. Gal geriausiai būtų dabar padaryti antrą pareiškimą ir pasakyti žiniasklaidai: ”atsiprašau, mažumytė pagirių dar buvo, kai rašiau…”
Ta trumpa virvutė gali užkirsti kelią politiko karjerai (jeigu dar neužkirto) ir absoliučiai sumažinti įsivaizduojamų rinkėjų balsus. Juo labiau, kad manipuliuojantys ta virvute elgiasi beveik pamišėliškai. Tą rodo cirkas su Generalinio prokuroro apkalta. Jei kalbėsime rimtai, taip ruošia situaciją pučistai. Tai visiškai nereiškia – pasiūlyti Prezidentei atleisti Prokurorą. Tai reiškia, kad įteisinus šį precedentą pučistai gali atleisti dar keliolikos institucijų vadovus ir pasistatyti sau tinkamus, kaip kad aprašyta mano pamflete apie kelių Kauno vyrų postų dalybas viename restorano rūsyje.
O ir kuo gi nusikalto Prokuroras, kas netinkamo atsispindi jo metiniame Pranešime? Akivaizdu – nepatinka, kad atleista pernelyg daug “gerų vyrų”. Išnarpliota kur kas daugiau svarbių bylų. Smarkiai apgadintas, beveik subiręs ne mūsų valstybei dirbančių teisininkų Lego vaizdelis. Bet
Generaliniam prokurorui beliko žengti tik keletą žingsnių ir buvusi kruopščiai sukurta klanų dėlionė niekada nebebjauros visos valstybės veido.
Jau žinoma, kad tas “iš prokuratūros”, kuris lakstydavo į Seimo frakcijas ir iškreipdavo informaciją apie Gen.Prokuroro darbą, išeina iš pareigų. Tokie tendencingai iškreiptos informacijos šaltiniai ir yra korupcijos ir neteisybės ramstis.
Prokuroras negali vienas pakeisti visos sistemos per penkias minutes, juo labiau, kad Seime nuolatos “budi” interpeliacijų meistrai, kurie irgi dirba klanams. Tad, gavus nurodymus iš “šešėlio”, kad Generalinį Prokurorą reikia pašalinti, kitų priekaištų neatsirado, kaip “metinio pranešimo deklaratyvumas.” Tačiau norisi paklausti – gal yra kokie kitokie Pranešimo reikalavimų kriterijai? Gal pranešimas turi būti parašytas jambu, chorėjumi ar hegzametru? O gal baladės forma, kaip neseniai buvo įprasta? O gal jau dabar reikia sukurti dar vieną etatą, kad būtų daromas kiekvienos bylos aprašas ir po metų Seimas gautų kokius 150 tomų studijoms?
O dėl deklaratyvumo, tai iš šiuo klausimu pasisakiusių Seimo narių, nieko rimto ir esminio neišgirdau, kaip tik tuščias ir bereikšmes deklaracijas, kuriomis norima pridengti pagrindinį šio vaidinimo siekį – pasisodinti šion vieton tokį asmenį, kuris nebetrukdys klestėti šešėliui. Nes prie šio Prokuroro buvęs prokurorų ir teisėjų Lego niekada nebebus sudėliotas taip, kaip buvo.
Gali būti, kad vaduojantis iš pagirių minėti veiksmai atrodo labai didvyriški ir įkvepiantys, tačiau tik aikštelėje ant ežero kranto, degant laužams ir šokant su partietėmis. Tačiau blaiviai žvelgiant – čia ruošiamas savotiškas pučas. Tik nieko iš to neišeis. Kaip neverta iš anksto skaičiuoti teorinio pelno, taip nevertėtų rimtai žiūrėti į paskubomis sukaltą teorinę valdžios užgrobimo realybę.
Kodėl? Ogi todėl, kad toje nesąmonėje pilna prieštaravimų. Pirmiausia – nėra sąžiningo preteksto, o yra tik baltais siūlais susiūti gudravimai ir žmonių mulkinimo elementai. Jie aiškiai matosi. Be to – šio perversmo idėja keliama ir platinama per susikompromitavusias priemones, kuriomis didžioji dauguma netiki. O toks “kritinės masės” sprogimas, kaip minėtas pranešimas spaudai, tik įrodo, kad tai buvo suplanuota suinteresuotos interesų grupės.
Antra – nėra pakankamo preteksto šiai perversminei nesąmonei, o padaryti ją sėkmingai veikiančia – šiai daugumai reikštų įeiti į Lietuvos valstybės istoriją kaip valstybės priešams, “penktajai kolonai”, ir niekas, net norėdamas, negalėtų įrodyti, kad šie asmenys atsidūrė valdžioje turėdami kitokį tikslą, nei pakenkti, griauti valstybę iš vidaus ir įsitvirtinti ilgiems laikams liekant priešų zombiais. Nelabai kas norės taip juodai pasižymėti.
Lietuvos kilimas ES fone yra akivaizdus, Prezidentės akcijos neabejotinai vienos iš aukščiausių ir mes galime tik didžiuotis tuo. Manau, kad ta pati ES per savo slaptąsias tarnybas tikrai žvelgia į panašius didvyrius labai atidžiai. Ir ne tik ES. .. Ir ne tik žvelgia…
Tokie išsišokimai, kai vienas asmuo daro panašius pagiringus pranešimus, gali tik priartinti to asmens politinio renome susinaikinimą ir ateityje jis gali ne tik amžinai atsisveikinti su svajonėmis apie Prezidento krėslą, bet gali ir nebegauti net kokio nors ataše vietos kokiame nors Butu-mutu krašte.
Tikras politikas turėtų ne tik vengti pagiringos būsenos (sakau tą metaforiškai), bet ir gerai apsižiūrėti, su kuo daužia taurelę. Dažnai daužtis su Darbo partijos įkūrėju nėra labia sveika.
Juk pakanka tik kokios nors vienos kasetės su liudininko parodymais, kam ir už kokios sėkmingiausios agentūrinės veiklos sukūrimą kur ir kada buvo suteikti tam tikri tam tikros valstybės apdovanojimai, ir – baigta… Apsišvietusio “veikėjo” nebegelbsti jokios šalies tarnybos, nors būtų dirbęs jų dvidešimčiai. O jei tokia kasetė kur nors yra? Nebūčiau tikra, kad tai neįmanoma.
Ar nemąstote – o ką reiškia vienas Viktoro “išėmimas “ iš aviareiso Vilnius-Maskva Varšuvoje kaip tik tais metais, kai čečėnų tautybės GRU pulkininko Denijevo asmens sargybinis Lietuvoje ieškojo prieglobsčio ir jį labai persekiojo mūsų “tarnybos”? Apie tai buvo daug rašyta. Negirdėjote apie tai? Tai kokie politikai esate? Gal iš tikro manote, kad valstybei dirbant pakanka rūpintis tik Krekenavos mėsos PVM-ais ir alkoholio akcizais?
Ar tas priverstinis sustojimas Varšuvos oro uoste negalėtų reikšti, kad nutekėjus informacijai apie taip vadinamą “svarščiką”, jis paprasčiausiai galėjo būti „perverbuotas“ visai priešingos šalies ir pavadintas kokiu nors „Red Cucumber”? Juo labiau kad po to jis labia greitai apsilankė ir Didžiojoje Britanijoje, ir JAV? Nežinau, nežinau… Po to juk labai greitai ėmė kilti ir jo “tarptautinė” karjera… Bet kas taip greitai politikoje dėl nepaaiškinamų priežasčių pakyla, gali greitai ir kristi…
Jeigu staiga nugriaudėtų informacija, susijusi su kokiomis nors “tarnybomis”, ką tada darytų partijos eiliniai? Juk kai kurie jų stojo į partiją dėl to, kad manė jog ten susiras nišą dirbti valstybei.
Negi visi darbiečiai dar taip ilgai pagiringi, kad niekas neįsivaizduoja, jog kas nors panašaus gali taip imti ir nutikti? Negi visi mano, kad partijos lyderiu galėtų būti Gapšys, jei už jo nestovės Viktoras?
Seimo Pirmininkui vertėtų būti apdairesniam. Družba družboi, a služba služboi, kaip sakoma… Gal jam pirmiausiai gali tekti pavadovauti partijai, jos tikslus suderinant su visos valstybės, su visų mūsų tikslais? Juk dėl to partijos ir egzistuoja. Bet – iš klaidų mokomės, ar ne?
Taigi – lengvų pagirių!..
O mes stebėsim gamtą.
