Jolanta Blažytė
Buvęs Ukrainos prezidento patarėjas O. Arestovič dalyvavo diskusijoje apie rusų kalbos uždraudimą Ukrainoje. „Jie yra tiesiog psichai“ – apie tokius draudėjus sako O. Arestovič.
Dar kelios įdomesnės ar net šokiruojančios jo mintys:
Apie Ukrainos patriotus (draudžiančius kalbėti rusiškai):
„Jie siekia, kad kolektyvinis psichinis susirgimas taptų valstybės strategija. Ir tai didžiausias pavojus, apie kurį mums užsimena rimti užsieniečiai. JAV kongresmenai mums prikaišioja du dalykus – tai šovinizmas ir korupcija. Bet ne tai svarbiausia.
Svarbiausia, kad idiotizmo ir cancel kultūros užkniso visus padorius ir kūrybingus Ukrainos žmones. Neįtikėtina, bet mes, turintys politinę laisvės idėją, atsidūrėme tokioje situacijoje, kai internete tu negali pasakyti to, ką tu nori pasakyti ir kai tu privalai galvoti, kokia kalba turi pasakyti. Tai tarsi idėja įbauginti savo žmones <…> Pas mus psichai nori valdyti visuomenę. Ir dauguma mūsų žmonių „užbukinti“, todėl kad jie (patriotai) naudoja idėjas apie heroizmą fronte, apie patriotizmą, apie istorines žaizdas ir pan. Ir dauguma žmonių jau tiesiog nori nuo to atsiriboti. Ir šiuo metu Ukrainoje cancel kultūrą keičia tylėjimo kultūra. Juk dabar Ukrainoje jau nebegalima ramiai išsakyti savo nuomonės. Tai „nachera“ mes kariaujam?“
Apie „leftistinę“ Ukrainai peršamą ideologiją:
„Mes psichinį susirgimą pavertėme politine technologija ir ant to norime sukurti šalies sėkmę. Juk ši leftistinė ideologija yra represyvinė ir visiškai priešinga nacionalinei idėjai.
Rusų kalbos draudimas Ukrainoje – išskirtinai leftistinis išmislas.
Kas tie žmonės, kurie tai inicijuoja? Jų yra trys grupės:
1. Politikai ir politechnologai, kurie šią leftistinę idėją pakėlė ant vėliavos ir bando ja žaisti;
2. Aktyvistai – tai publika, kuri supranta, kad tai yra trendas, ant kurio galima iškilti. Kai kurie iš jų net nuoširdžiai šia idėja tiki – tai žmonės, kurie nėra labai išsilavinę ir nesigaudo „trenduose“. Jie net patys nesupranta, kad yra komjaunuoliai, parazituojantys ant neva „dešiniosios“, bet realiai ant leftistinės idėjos.
3. Tai plačioji publika, kuri žaidžia žaidimą „užgydyti 400 metų trukmės ir pastarųjų metų karo traumas ir atsiskaityti su Kremliumi“.
Tai publika, neatskirianti karo traumos niuansų. O atskirti niuansus yra labai svarus išsilavinimo požymis. O prasmegti karo traumose yra labai nesunku“.
Apie influencerius patriotus:
„Tie vaikinai ir merginos nuoširdžiai tiki, kad jie turi teisę nustatinėti, kas yra tikri ukrainiečiai. Jie sėdi tokiose Stalino „troikose“ ir rodo pirštu: „tas teisingas ukrainietis, o tas – neteisingas ukrainietis“. Jie net patys nesupranta, kad toks elgesys yra patologija ar net sunkus psichinis susirgimas“.
Čia O. Arestovičius kalbėjo apie Ukrainą.
Betgi žiūrim ir į Lietuvą. Kiek čia matau tokių, kurie nori uždrausti rusų kalbą ar Čaikovskio „Spragtuką“. Kiek čia matau tokių influencerių, kurie sėdi Stalino „troikose“ ir sudarinėja sąrašus „teisingų“ ir „neteisingų“ lietuvių. Įdomu, kokią diagnozę jiems prirašytų psichologijos mokslus krimtęs O. Arestovič? Patologiją? Ar rimtą psichikos sutrikimą?
