Jolanta Blažytė
Šį straipsnį skiriu žmonėms, kurie…kalba. Kalba drąsiai, atvirai, užimdami disidento poziciją prieš valdžios bei jai pataikaujančios žiniasklaidos jėgą.
Jūs kartais sakote: „mes pavargome kalbėti ir niekas nuo to nesikeičia“, „didžioji dalis visuomenės yra užzombinta ir niekas mūsų negirdi“ ir pan. Bet taip nėra.
Gustavas Le Bonas sakė, kad „ nustoti kalbėti nėra išeitis. Disidentų balsai neturės galios pažadinti masių, bet jie padarys taip, kad masių hipnozė nebūtų tokia gili ir neleis masėms vykdyti žiaurumus“.
Įsivaizduokite, kas dabar būtų Lietuvoje, o ir visame pasaulyje, jei plandemijos metu jūs būtumėte tylėję?
Tuo tarpu garsus masių psichologiją ir bandos formavimo principus tyrinėjantis psichologas Mattias Desmet turi dar geresnių žinių: užhipnotizuota yra tik 30% žmonių. 40 % yra tie, kurie tiesiog tik plaukia pasroviui. O 30 % – disidentai. Ir jeigu visi disidentai susivienytų į vieną stiprų kumštį, tai jiems į savo pusę pavyktų patraukti tuos 40 % „plaukiančių pasroviui“ ir totalitariniai lyderiai sau palankios bandos formavimo metu patirtų fiasko.
Konkrečiau apie grupes:
30 %– užhipnotizuotieji. Tai tie, kurie, išgirdę įtaigų įtakingų politikų, „ekspertų“ ar influencerių balsą apie baisų virusą, žaibo greičiu skuodžia į skiepobusus. Jų logika neveikia. Jie negirdi klausimo: „kam tau, jaunam ir sveikam eksperimentinė dozė, jei nuo to viruso miršta tik 3% 70+ grupės žmonių?“. Bet taip jau veikia užhipnotizuotųjų sąmonės filtrai.
Ši žmonių grupė yra tiesiog totalitarinės valdžios „įstatinis kapitalas“ ir aukso fondas.
40 % – plaukiantieji pasroviui. Jie neužhipnotizuoti, jie mato, jaučia, supranta, tačiau jų savisaugos instinktas liepia jiems glaustis prie stipresnių, t.y. tų, kurie savo rankose turi pozicinę galią (valdžia, žiniasklaida ir pan). Tai tie, kurie plaukia pasroviui, bijodami baisiausio – būti išmestiems už sociumo ribų. Tokių žmonių valdymui totalitarinė valdžia naudoja jau kitas spaudimo priemones. Tai ne įtaigus politiko ar eksperto balsas, o dažniausiai – patyčios, lipdomos etiketės ir gąsdinimai „būti atstumtam“. (Anokia čia paslaptis, kad atstūmimo traumas nuo vaikystės jaučia nemaža dalis žmonių). O mūsų valdžios „išradimas“, vadinamas galimybių pasu, ir buvo tas „baubas“, kuris per atstūmimo baimę padėjo šią grupę žmonių priversti plaukti pagal valdžiai palankią srovę.
Šie žmonės suprato marmalizacijos beprasmybę, bet sukandę dantis ėjo į skiepobusus: dėl šventos ramybės, dėl galimybės pasilikti darbe ir sociume. Labiau išradingieji tiesiog „susiveikė“ reikiamus dokumentus.
30 % – disidentai. Jie turi jėgos ir valios pasipriešinti totalitarinės valdžios spaudimui. Jie moka pasakyti „ne“, jiems yra svetimos bandos vertybės, nes jie turi ir puoselėja savąsias. Ir būtent šie žmonės tampa bandoje susikaupusios agresijos taikiniu. Prisiminkime siūlymus: „neskiepytus šaudyti“, „neskiepytus išmesti iš ligoninių“, „iš neskiepytų atimti vaikus“ ir pan.
Bet, kaip sako Mattias Desmet, jei masėms pavyktų nutildyti šiuos žmones, tada masės pradėtų vykdyti žiaurumus ne tik šių žmonių, bet ir pačių masės narių atžvilgiu. Masės tiesiog išsižudytų.
Taigi, gerbiamieji disidentai, ar jūs suvokiate, kokią svarbią misiją jūs vykdėte ir vykdote iki šiol? Ar jūs suvokiate, kokia jėga jūs esate? Linkiu kalbėti toliau – drąsiai, ramiai ir laabai plačiai. Deja, nei FB, nei Instagram platformos šiam reikalui nėra labai tinkamos, jos labiau skirtos „hipnozės seansams“. Norintys matyti ir žinoti, jungiasi į Telegram, X (buvęs Twitter) ar į naują lietuvišką 77.lt. Aš esu Telegram ir 77.lt
Ir dar pateikiu vieną iš Mattias Desmet paskaitų, pagal kurią ir sudėliojau savo tekstą. Čia – video vertimas į lietuvių k.:
„Paprastai, kai visuomenėje ar populiacijoje prasideda masinio formavimo procesas, ši hipnozės forma paveikia tik 30% žmonių. Tai labai svarbus dalykas, nes dažnai atrodo, šis skaičius yra gerokai didesnis. Yra tik 30% žmonių, kurie iš tikrųjų yra užhipnotizuoti. Yra dar 40% žmonių, kurie eina kartu su šia pirmąja grupe, nes jie niekada neina prieš srovę. Jie nejaučia poreikio eiti prieš srovę, nes supranta, kad eiti prieš minią yra per sunku ir per daug pavojinga.
Yra dar 20% ar 30%, kurie nėra užhipnotizuoti ir kurie nori kažką pasakyti ar ką nors daryti. Tai gali stebinti, bet net tokiose totalitarinėse valstybėse kaip Nacistinė Vokietija ar Sovietų Sąjunga, buvo ne daugiau kaip 30% žmonių, kurie buvo tikrai totalitariniai. Ir tai ne kartą pastebėta.
Nežinau, ar esate susipažinę su Solomono Ascho eksperimentais. Solomonas Aschas buvo psichologas, kuris netrukus po Antrojo pasaulinio karo atliko keletą eksperimentų, kurių metu mažoms grupelėms, maždaug aštuoniems žmonėms, rodė vieną liniją, kuri buvo maždaug 60 cm ilgio, ir dar tris kitas linijas. Pirmoji iš tų trijų linijų buvo maždaug dešimties centimetrų ilgio. Antroji buvo 120 cm ilgio, o trečioji buvo maždaug 60 cm ilgio. Taigi viskas buvo aišku vienu žvilgsniu. Buvo galima aiškiai matyti plika akimi, kad trečioji linija buvo lygiai tokia pat, kaip ir pirmoji. Būtent to klausė Solomonas. Jis klausė, kurios linijos yra vienodo ilgio? Pirmieji septyni dalyviai buvo Solomono Ascho bendradarbiai, ir jiems visiems buvo nurodyta pateikti vienodą, neteisingą atsakymą. Išgirdę, kad visi pirmieji septyni dalyviai pateikė neteisingą atsakymą, 75% iš aštuntųjų dalyvių pateikė tokį pat neteisingą atsakymą. Buvo tikrai nuostabu matyti šį reiškinį.
Aš studijavau šią medžiagą. Tai tikrai galingas vaizdo įrašas. Psichologai ir Solomonas iškėlė dvi hipotezes. Viena jų buvo ta, kad kai kuriais atvejais žmonės įtikino save, kad jie klysta, kad jų akys juos apgaudinėja. Taip pat jie tikėjo, kad kiti žmonės sakė tiesą. O kita grupė tiesiog labai drovėjosi pasakyti ką nors kitaip nei visi kiti, nes labai bijojo, kad kiti žmonės juos atstums. Taigi jie tiesiog su tuo sutikdavo, nors žinojo, kad tai nėra teisingas atsakymas. Taigi buvo dvi priežastys, kodėl dalyviai pateikė neteisingą atsakymą.
Tikra tiesa. Taigi buvo šios trys grupės: pirmoji grupė, kuri tikrai tikėjo arba buvo tikrai užhipnotizuota ir įsitikinusi, kad klaidingas atsakymas, šiuo atveju, buvo teisingas atsakymas. Antroji grupė, kuri žinojo, kad tai buvo neteisingas atsakymas, bet nedrįso pasisakyti. Ir trečioji grupė, kuri matė, kad tai nėra teisingas atsakymas ir išdrįso pasisakyti.
Šias tris grupes matome vėl ir vėl. Jas matote kiekviename masių formavimosi procese: grupę, kuri iš tikrųjų yra užhipnotizuota, ir kuri yra totalitarinėje būsenoje, antrą grupę, kuri tik pritaria pirmajai grupei, ir trečią grupę, kuri nenori patikėti istorija ir nori pasisakyti. Tai yra labai svarbus momentas, nes jei ta grupė, kuri nori pasisakyti, tie disidentų balsai, jei jie vienaip ar kitaip susivienytų ir sudarytų savo grupę, tokiu atveju antroji grupė, kurią sudaro apie 40% žmonių, galėtų pakeisti kryptį ir prisijungti prie jų. O tai reikštų, kad masinis formavimasis baigtųsi. Tai vienas iš problemos sprendimo būdų. Jei jie susivienytų ir taptų viena grupe, jie būtų pakankamai galingi, kad pakeistų viduriniosios grupės kryptį, o tai reikštų, kad dauguma žmonių eitų kita kryptimi nei tie, kurie iš tiesų yra užhipnotizuoti.
Perkelkime tai į šiuolaikinį kontekstą. Paaiškinome masių formavimo teoriją ir filosofiją. Kokios iššūkius matote dabartinėje sistemoje? Kas tampa atpirkimo ožiais? Kur tai veda ir kas jums atrodo pavojinga dabartinėje situacijoje, kurioje esame, ir kas susiję su pandemija?
Taip, yra didelė rizika. Žmonės kurie nepasimauna ant klaidingo naratyvo, dažnai tampa atpirkimo ožiais. Pavyzdžiui, antivakseriai, žmonės, kurie nenorėjo skiepytis, tapo visuomenės priešais numeris vienas ir jie gali tapti šios ketvirtosios sąlygos, kurią minėjome pradžioje, objektu – viso to laisvai plūduriuojančio nusivylimo ir agresijos taikiniu. Visas tas laisvai plūduriuojantis nusivylimas ir agresija, kuris egzistavo prieš masinį formavimąsi, yra projektuojamas ir nukreipiamas į žmones, kurie neįsitraukia į masinio formavimosi procesą. Tai yra vienas iš pagrindinių pavojų.
Be to, žinoma, jei masėms pavyktų nutildyti šiuos žmones, tada masės pradėtų vykdyti žiaurumus ir pačių masių narių atžvilgiu.
Hannah Arendt sako, kad masės yra totalitarizmas, o masių formavimasis visada yra monstras, kuris išsiveda savo vaikus. Yra kažkas labai keisto. Ji visada galų gale pradeda žudyti savo pačių narius. Taigi svarbiausias dalykas, kurį iš tikrųjų galime padaryti šioje situacijoje, yra toliau kalbėti garsiai. Kartoju tai vėl ir vėl, masinė formacija yra viena iš hipnozės rūšių.
Tai hipnozės pavyzdys, o hipnozė veikia per balsą. Žmones užgriūva ir balso rezonansas. Tai puikiai žino totalitariniai lyderiai. Tačiau priešingu atveju tai taip pat yra tiesa. Pavyzdžiui, jei yra disidentų balsų, kurie ir toliau kalbės, tada hipnozė taps ne tokia gili.
Gustavas Le Bonas XIX a. sakė: Paprastai disidentų balsai neturės galios pažadinti masių, bet jie padarys hipnozę ne tokią gilią ir neleis, kad masės pradėtų vykdyti žiaurumus. Štai ką mes visi turime suvokti. Mano nuomone, visi turime suvokti, kad nustoti kalbėti nėra išeitis. Turime ir toliau kalbėti. Tai yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galime padaryti.”
