Arvydas Juozaitis
Štai kas paskelbta oficialiame Kultūros Ministerijos puslapyje:
„Kultūros ministras Simonas Kairys sekmadienį lankėsi 150-ies metų tradiciją pažyminčioje Latvijos dainų ir šokių šventėje Rygoje, kur taip pat susitiko su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos kultūros ministrais…”
„Šiandien Rygoje galime laisvai susitikti švęsti šią ilgametę Latvijos kultūros tradiciją, kuri kartu su Estijos ir Lietuvos dainų ir šokių šventėmis įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, siekiant užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo matomumą, skatinti kultūrų įvairovę gerbiantį dialogą, – ministrų susitikime sakė S. Kairys. – Tačiau šiandien nuolatinė grėsmė kyla Ukrainos kultūrai ir jos paveldui, todėl turime sutelkti tarptautines, europines, nacionalines pastangas bei priemones, kad jį atkurtume, išsaugotume ir apsaugotume. Ukrainos kultūra ir kultūros paveldas yra Europos, pasaulio, žmonijos dalis. Kiekvienas prarastas ukrainiečių kultūros kūrinys – tai mūsų visų praradimas.“
Kultūros ministro S. Kairio teigimais (jie nuolat kartojami), kultūra gimsta ne iš prigimtinio žmonių bendrumo savoje kalboje, tautoje, dainoje ir valstybėje, ne, ji – iš … visko, kas pagaunama pasaulio politikos laukuose.
Dabar – iš paramos Ukrainai mechanizmų. Ir iš UNESCO sąrašo.
Taip vežimas pastatomas prieš arklį.
Apie BALTŲ TAUTŲ TRADICIJOS JĖGĄ, pražydusią ir žydėjusią Rygoje visas 10 dienų – nė žodžio; apie žmonių pasirengimo grožį – nė žodžio; apie Latvijos regionų „Gājienu”, eiseną-prisistatymą, trukusį virš 9 val., apie tautos rūbo ir sielos grožį-ištvermę, apie susigiedojimą sava kalba – nė žodžio.
Ukraina – taip. Bet tik ne čia! Himnas jos buvo sugiedotas, bus ir Lietuvoje sugiedotas.
BALTŲ dainų švenčių galia ne ta. Visi, kas supranta sveiku protu, supranta (ir JAV ambasadoriai Baltijos šalyse suprato): Baltų tautų švenčių galia stipresnė už JAV kultūros galias. Čia galia ir grožis kyla iš pasididžiavimo kalba, virtusia daina ir valstybe.
O mūsų ministrui kas rūpi? Kaip visada – kažkokia laikina vitrina, kurią galima pakeisti kita vitrina.
Milijonų žmonių šventę paversti „UNESCO Reprezentatyviuoju sąrašu”? Taip, galima. Galima ir viską pavadinti parama Ukrainai, Gruzijai, Rusijos politiniams kaliniams, Navalnui. Visi verti rimtos paramos, viskas galima.
Bet tik ne taip ir ne čia.
Lietuvos kultūros ministras yra visai ne kultūros ministras, o galai žino kas.
Taip, ministre, štai ką Jūs darote:
– šiemet nė neskelbėte 7 regioninių Dainų švenčių, kurių rengėjai (valstybės institucijos!) turėjo kaip ubagai ir be sėkmės melsti bent kokios „reklamos iš ministerijos pusės”;
– visą savo kadenciją metate lauk ir stumiate lauk visus Kultūros centrus (Kultūros taryba finansiškai vykdo ministerijos nuostatas), kurie dar šiaip taip palaiko lietuvių kultūrą, kolektyvus; vadinate centrus (kurie Latvijoje vadinami tik „Tautas nams”) sovietizmo palikimu;
– 100-io LIETUVIŲ DAINŲ ŠVENTĘ norite paversti internacionalu, pavadinti ją jau nebe LIETUVIŲ vardu. Vadinasi, atimate iš jos energiją, tradiciją ir susitelkimo džiaugsmą;
– jau dabar, kai „arkliai perėjoje nekeičiami” ir atėjo lemiami mėnesiai ruošiant planus, „išmušant finansus”, Jūs, ministre, siekiate susodinti į 100-čio šventės organizatorių vadovų viețaș savo biurokratus, kurie vykdys (su UNESCO ir „Ukrainai padėti” šūkiais) lietuviško žodžio ir dainos išniekinimą.
Tiesa, Jūs buvote vienas iš Kauno dainų švenčių organizatorius?
Deja, viską pamiršote ir dabar viską naikinate.
