Aš apie Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką buvusį FNTT vadovą generolą V. Gailių esu labai geros nuomonės. Teko su juo ne kartą susitikti ir bendradarbiauti dėl tikėtinų sisteminės korupcijos apraiškų „baršauskinėje“ KTU administracijoje ir A. Janulaičio vadovaujamoje „kišeninėje“ KTU taryboje. Turiu galvoje neskaidrų KTU-ISM sandorį, neteisėtą viešo juridinio asmens užvaldymą, fiktyvų P. Baršausko ir R. Kuodžio įdarbinimą KTU pedagoginėse pareigose ir kt. Pagaliau, rektoriaus plagiatas taip pat korupcinio pobūdžio pažeidimas. Nuplagijuoti ką nors gali ir poetas, bet ko gero tai niekaip nebūtų susiję su viešų lėšų siurbimu. Kas kita, kai nuplagijuotų kūrinių pagrindu nepelnytai gaunamai mokslo laipsniai, už kuriuos dešimtmečiais neteisėtai mokami riebūs atlyginimai iš viešų lėšų…
Mums – šakinės aukštųjų mokyklų profsąjungų vadovams, deja, nepavyko inicijuoti P. Baršausko, jo administracijos atžvilgiu nei baudžiamųjų, nei viešo intereso gynimo bylų. Šiandien, deja, nėra ir atitinkamų įsiteisėjusių teismų sprendimų.
Prokuratūra, STT, nors ir turėjo konkrečias faktines mūsų nuorodas į galimai korupcines KTU veikas, visgi nepanoro (arba negavo komandos iš aukščiau) ką nors tyrinėti. Jokie procesiniai veiksmai pagal mūsų pranešimus dėl KTU nebuvo atlikti arba jie buvo suimituoti. Maža to, Kauno Specialiųjų tyrimų tarnyboje man, kaip pranešėjui (!) ir liudininkui apie tikėtiną korupciją, buvo grasinama dėl duodamų parodymų turinio. Mano parodymai STT nebuvo tinkamai užfiksuoti. Kauno STT šioje taip ir nepradėtoje byloje apsiklausė pati save…. Procesinį sprendimą skundėme, bet prokuratūra atsakė: „tyrėjas turi teisę pasirinkti kvotos taktiką…“.
Mes, profsąjungiečių komanda, kelis kartus registravomės priėmimui pas Kauno apygardos prokurorą D. Valkavičių, kuris, užimdamas šias pareigas, žadėjo piliečiams būti „kietas kaip jo kolekcionuojamas titnagas“. Paraiškoje audiencijai pas regioninės prokuratūros vadą nurodėme „dėl teisėsaugos vengimo tirti korupcines KTU veikas“ ar kažką panašaus. D. Valkavičius nuo susitikimų su profsąjungiečių delegacija išsisuko, nors registravomės priėmimui pas jį dėl viešo intereso gynimo, o ne asmeniniu klausimu.
Tik V. Gailiaus – Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko – autoriteto ir pastangų dėka atsirado du svarūs dokumentai – tai: 1. „Antikorupcinio vertinimo išvada dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymą, naudojimą ir disponavimą“, 2017 m. birželio 30 d. Nr. 4-01-4913. Šiame oficialiame dokumente be kita KTU-ISM sandoris įvardintas kaip „korupcijos rizika“. 2. LR Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitos santrauka: „Ar valstybinių universitetų turtas valdomas ir naudojamas kryptingai – mokslinei veiklai ir studijoms“? 2017 m. birželio 30 d. VA-2017-P-50-4-14. Šiame dokumente pasmerkiama skaidrumo stoka, pasireiškianti valdant valstybinių aukštųjų mokyklų turtą. Net paskelbimo datos abiejų minėtų dokumentų sutampa. Visai neatsitiktinai.
Būtent V. Gailius tų sprendimų išsireikalavo mūsų siunčiamų daugybinių skundų Seimo Antikorupcijos komisijai pagrindu. Daugiau jis nieko negalėjo padaryti, kadangi jokios tiesioginės įtakos procesiniams sprendimams V. Gailius, kaip Seimo Antikorupcijos Komisijos pirmininkas, neturėjo. Padarė, ką galėjo. Jei tų minėtų STT ir VK oficialių sprendimų visai nebūtų, visi galėtų sakyti: „G. Merkys šmeižė universitetą, kuriame bemaž du dešimtmečius dirbo, juodino savo vadovus. Esą, jei tokia didelė korupcija išbujojo KTU, tai kodėl nėra tyrimų, teismų sprendimų“? Deja, mūsų mylima Lietuvos valdžia nepanoro apginti savo turtinių interesų, teisės viršenybės bei savo tarptautinių įsipareigojimų būti demokratine, teisine valstybe, garantuoti viešųjų finansų skaidrumą, apsaugoti pranešėjus apie korupciją. Čia nėra mūsų – pranešėjų apie tikėtiną korupciją – kaltė ar nuodėmė. Mes darėme, ką galėjome. Kai kurie iš mūsų sumokėjome nepelnytais ir neteisėtais kirčiais savo profesinei karjerai, patys tapome šmeižto objektais. Paskleisti melagingi gandai apie mūsų tikėtinas sąsajas su priešiškų šalių žvalgybomis… Šiuo metu nagrinėjama byla dėl garbės ir orumo.
Kaip ten bebūtų, V. Gailiaus iš STT ir VK išsireikalauti sprendimai yra kardinaliai svarbūs. Bent jau „korupcijos rizika“ yra oficialiai valstybės pripažinta. Vadinasi, nėra taip, kad prof. G. Merkiui per pilnatį nuolat aktyvuodavosi smegenys ir pasipildavo nepagrįsti skundai prieš darbdavį. Nėra taip, kad šakinė aukštųjų mokyklų profsąjunga – LAMPSS – kelis metus ieškojo to, ko nepametė. Minėti STT bei VK paviešinti sprendimai kartu yra ir mūsų – kovotojų už viešųjų finansų skaidrumą – šiokia tokia teisinė bei reputacijos apsauga. Juk, jei piktybiškai nebuvo vykdomi procesiniai veiksmai, jei nėra įsiteisėjusių teismų sprendimų, galima postuluoti, jog mes kritikavome, kaltinome nepagrįstai.
Tegul man bus atleista už gruboką analogiją: nebuvo išžaginimo, bet buvo išžaginimo rizika….
Faktiniai ir teisiniai mūsų argumentai daugybiniuose skunduose V. Gailiui dėl tikėtinos korupcijos KTU buvo tiek akivaizdūs, kad visiškai jų ignoruoti nebebuvo įmanoma. Sukandusi dantis, valdžia bent jau oficialų pripažinimą dėl „korupcijos rizikos“ išstenėjo…
Visoje toje istorijoje V. Gailius man atrodė kaip tikras „demokratijos riteris“. Dėkodami V. Gailiui už pareigos atlikimą, tik šitaip galime šį politiką vertinti. Nenorėtume tikėti dabar V. Gailiui metamais kaltinimais. Nors pribloškiančiai sunku tuo patikėti, bet Liberalų partijoje visgi yra padorių žmonių.
Prof. habil. dr. Gediminas Merkys
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo LAMPSS valdybos narys
