Algimantas Rusteika
Feisbukuomenėj yra ypatinga neinvazinių individų rūšis – Aktyvieji Negatyvistai, neišsitenkantys savo narciziškuose narveliuose, kurie, kaip taisyklė, yra tušti ir be jokių savarankiškų minčių pėdsakų. Arba, geriausiu atveju – tai klasika! – užpildyti nuorodomis į kokias nors nesąmones arba pseudomokslinius ar sektantiškus puslapėlius bei egzotiškus dundukų „podkastus“.
Jų egzistavimo feisbukuomenėje vienintelis tikslas – įrodyti pačiam sau savo neegzistavimo egzistavimą, kam būtinas aktyvus dalyvavimas ten, kur esi neįdomus, nepageidaujamas ir dažniausiai juokingas.
Tai – savotiški feisbukuomenės minedai, trokštantys dėmesio ir lakstantys po paskyras su savo apgailėtinais komentarais, kurie niekam, išskyrus pačius minedus, nėra bent per nago juodymą įdomūs.
Tačiau jie itin įdomūs patys sau! Visas jų pasaulis, pasaulėžiūra, žmonijos išgelbėjimo receptai telpa į vieną puslapį teksto, kartais net pavydas apima nuo tokio aiškumo! Dviem sakiniais būna kaip mat nurodytas pasaulio netobulumas, trimis – piktybiški ir slapta veikiantys (būtina sąlyga!) kaltininkai, keturiais – paprastas, skaidrus kaip bepročio ašara išgelbėjimo planas.
Ir visada pateikiama neginčytina išvada: visi, tam nepritariantys, yra arba kvailiai, arba užsimaskavę žmonijos priešai. Ir taip pat visada pateikiama begalė nuorodų į savo numylėtuosius puslapėlius ar „podkastus“, kur gyvena tikroji išmintis ir visa sermėginė teisybė.
Matyt, jie ir mąsto nuorodomis, galbūt jas ir sapnuoja šlapių nuorodų sapnuose, kur vaidina aktyvius ir dominuojančius minedų vaidmenis.
Šiaip jie savo minčių neturi jokių, todėl labai neapkenčia tų, kurie jų turi. Ir – dar kartą todėl – patiria daugybinius serijinius orgazmus, kada komentaruose randa progą pasityčioti ar bent pridėti juokelių į tai, ką kas nors argumentuotai ir iš širdies pasidalina. Nužeminti kitą – reiškia pasikelti pačiam! Pirmyn, tuoj bus faina!
Ir didžiausias kaifas aktyviesiems minedams ateina tada, kada kas nors ką nors pradeda daryti. Ne taip darot! Reikia kitaip! Kaip nežinau, bet šitaip – ne! Ir pateikia dešimtis pasiūlymų, kurių nei vienas nerealus ir niekada nebus įgyvendintas. Ir šimtus nuorodų į savo numyĺėtus idiotų puslapėlius arba į savo pusės puslapio teksto filosofines gelmes.
Ką ten realybė, kuri išdalino kortas ir reikia žaisti su tuo, kas yra rankose, su ne tavo teisėjais ir ne pagal tavo taisykles, svetimojoje arenoje ir su ne tavo publika! Ką ten šachmatų lenta, kurioje yra tik tos figūros, kurios yra ir išsidėstę taip, kaip išsidėstė nepriklausomai nuo tavo norų! Tu turi daryti ne tai, kas realiai yra įmanoma, o ką aktyvusis minedas tau pasakys!
Tik jis nepasakys vieno dalyko. Kad jis niekada nepaaukos nei vieno cento bendram reikalui, dėl kurio, atseit, „kovoja“. Nepakrutins tam tikslui nei piršto, tik matys ir klyks apie tai, kad tie, kurie daro, neišvengiamai kartais suklysta. Ir, tą pastebėję, patirs dar daugiau sausų susiraukėlių orgazmų. Ir galės rašinėti dar daugiau kvailų komentarų ir dėti juokelių.
Ir – tai juk svarbiausia – pasijusti nors sekundei truputį protingais! Nes nieko daugiau jie ir nesugeba. Ir nieko daugiau jiems ir nėra duota. Nes niekuo jie niekada ir nebus. Nes toks jų apgailėtinas gyvenimas ir tikslas – sugadinti viską tiems, kurie turi gyvenimą ir tikslą padaryti gyvenimą geresnį net ir tiems aktyviesiems minedams. Nes jie yra tiesiog minedai ir tuo viskas yra pasakyta.
