Mindaugas Puidokas
Vakarų pasaulis sparčiai žengia susinaikinimo ir degradacijos keliu. Apie Stambulo konvenciją ir jos keliamas grėsmes jau rašiau savo ankstesniame straipsnyje („Vaikų lyties keitimas ir Stambulo konvencija“), o šiame plačiau aptarsiu kryptingai stumiamų vienalyčių sąjungų pavojų.
Štai mūsų netolimoje kaimynėje Estijoje šį mėnesį įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos. Estijos LGBTQ+ bendruomenė švenčia pergalę – pagaliau krito paskutinė kliūtis įsivaikinimui tos pačios lyties poroms!
Latvijos prezidentu jų parlamentas neseniai išrinko LGBTQ+ bendruomenės narį Edgarą Rinkevičių.
Lietuva šiuo požiūriu kol kas atrodo daug konservatyvesnė – čia iki šiol tos pačios lyties asmenų sąjungos nėra legalios, o prezidentas turi normalią šeimą.
Tiesa, paradoksaliai skamba „konservatyvios“ vertybės, kai valdančioje koalicijoje esančios konservatorių partijos lyderiai pasisako už laisvę degraduoti, t.y. atmeta pamatinę šeimos/santuokos sąvoką ir visomis išgalėmis siekia įtikti Laisvės partijai bei LGBTQ+ bendruomenei.
Dabar sugrįžkime prie vaikų ir šeimos pagrindus griaunančių kėslų. Juose visa esmė. Tik aiškiai suprasdami, ką slepia tariamai nekaltos civilinės sąjungos, galime sėkmingai tam pasipriešinti! Žmonės privalo suprasti kodėl tai svarbu ir kur grėsmės.
Klastingai stumiamas valstybės pamatus ir šeimos sampratą griaunantis įstatymas
Stebintys Laisvės partijos ir liberalkonservatorių rangymąsi ir viražus vienalyčių partnerysčių temoje, jau nesistebi jų klasta. Ką turime šiuo metu Lietuvoje? Liko vos vienas žingsnis iki tos pačios lyties asmenų partnerysčių priėmimo Lietuvos Seime.
Jei tokie dalykai vyktų vaikų darželyje ar pradinės mokyklos koridoriuose, suaugę suprastų – vaikučiai žaidžia. Tačiau, kai Laisvės frakcijos seniūnas leidžia sau Seimo posėdžio išvakarėse viešai kalbėti, kad civilinės partnerystės turi būti išbrauktos iš darbotvarkės, nes dar ne laikas tai spręsti, o jau kitą rytą pats pasiūlo klausimą grąžinti į darbotvarkę, mes suprantame, kad vaikų darželiu čia nekvepia!
Tiems, kas nežino, kodėl taip nutiko, paaiškinsiu – balsai labai kruopščiai skaičiuojami, Seimo nariai atidžiai stebimi. Ir vos paaiškėjo, kad daug Seimo narių bus komandiruotėse užsienyje ir įmanoma projektą pastūmėti link galutinio įsigaliojimo – taip ir buvo padaryta!
Sąžinė pas daugumą balsavusių Seimo narių giliai miega ir svarstymo stadijos balsavimą Laisvės partijos projektas laimėjo 60:55!
Pasak buvusio LR Konstitucinio teismo pirmininko D. Žalimo, tos pačios lyties asmenų partnerysčių projektą teisine prasme galima prilyginti santuokai. To pasekmė: bus veikiama pagal tą patį algoritmą kaip Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje bei kitose šalyse. Jei šis įstatymas įsigaliotų, Lietuva lengvai galėtų būti paduota į Europos Žmogaus teisių teismą, kad sudaro skirtingas sąlygas vyro ir moters bei tos pačios lyties asmenų civilinėms sąjungoms. Atsiras prievolė leisti įsivaikinti vaikus tos pačios lyties asmenų poroms, kad šį ,,netolygumą“ ištaisyti.
Pridėkite dar dirbtinį tokių porų asmenų apvaisinimą leidžiančių įstatymų stūmimą, narkotikų dekriminalizavimą ir panašius projektus! Tada pamatysime, kas iš tikrųjų vyksta Lietuvoje.
Dabar spjaunama į veidą daugumai šalies gyventojų, kurie tam nepritaria, ir, prisidengiant politiniais skandalais, grasinančiais Seimo paleidimu – stumiami tokie projektai, kurie galutinai griauna visuomenės ir valstybės pamatus.
Norima padaryti tuos, kurie remia tradicinę šeimą, dinozaurais, marginalais, vatnikais, atgyvena ir paribio žmonėmis! Turi likti kaip pas Dž. Orwelą romane viena – ,,tapinoidinė tiesa“!!!
Valdantieji turi įžūlumo remtis tuo, kad Ukrainoje jau toks projektas priimtas ir jei mes tam nepritarsime – tai mes Saudo Arabija ir Rusija. Deja, tiesa kita – Ukraina buvo priversta tą padaryti Joe Biden administracijos ir Briuselio elito, mainais į finansinę ir karinę paramą kare.
Jie pasirinkimo neturėjo, nes ciniškai buvo įsprausti į kampą, kad priimtų sprendimą, kurio nepalaiko dauguma ukrainiečių.
Iškreiptų veidrodžių karalystės valdovai liberalkonservatoriai slepia, kad Lietuva turi laisvą pasirinkimą bei gali paistyti daugumos žmonių nuomonės!
Dar daugiau – Seimo nariai privalo tai daryti, nors dažniausiai daugelis tą patogiai pamiršta iškart po Seimo rinkimų.
Seksualinis ugdymas arba saugokime vaikus – kol nevėlu!..
O dabar dėmesio! Degradacijos mastams aprašyti ir nusakyti greitai pritrūksime žodžių, o nuostabą ir toleranciją pakeis siaubas bei pasišlykštėjimas. Tai, ką noriu papasakoti, – ne sąmokslo teorijos ar mano susigalvojimai. Visus aprašomus dalykus pagrįsiu šaltiniais – norintys galės juos atsidaryti ir patys susipažinti su pateikiama medžiaga.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pristato naują temą – vaikų seksualinį ugdymą. Ką tai reiškia? Vaikai turėtų būti supažindinami su kūno malonumais, lietimo pojūčiais, ankstyvąja masturbacija ir panašiai. Vaikai turėtų būti skatinami tyrinėti savo lytiškumą ir lytinį identitetą, kas reiškia prigimtinės lytinės tapatybės atsisakymą.
Beje, jau niekam ne naujiena, kad yra ir lietuvių kalba išleistų knygelių, kuriose autoriai kalba apie savęs tyrinėjimą ir bandymą nustatyti, kuriai lyčiai vaikas priklauso. Prigimtinis pasiskirstymas į mergaites ir berniukus verčiamas atgyvena, o vaikams norima ,,plauti smegenis” nuo kuo ankstesnio amžiaus. Vergai turi žinoti, kaip privalo galvoti bei ką palaikyti. Labai demokratiška.
Jungtinių Tautų manymu, lytiškumo ugdymas turėtų būti privalomas visiems mokiniams, pradedant nuo pradinukų iki vyresnių klasių moksleivių, kai tuo tarpu tikybos pamokos galėtų būti laisvai pasirenkamos ir čia jokio privalomumo, Jungtinių Tautų nuomone, negali būti.
Ar visi tėvai teisingai supranta, kas yra lytiškumo pamokos, ko jų metu bus mokomi jų vaikai, ir kodėl jos yra tokios svarbios šioms organizacijoms? Mano pokalbiai su tėvais rodo, kad daug gerų ir atsakingų tėvų to nežino ir nesupranta, ar jiems būna sudarytas klaidingas įvaizdis to, kas vyks su jų vaikais bei ko jie bus mokomi.
Vaikai bus mokomi seksualinių santykių?!
UNESCO turi parengusi „Visapusiško lytiškumo ugdymo įgyvendinimo priemonių rinkinį“, kuriame pateikiama visapusiško lytinio ugdymo sąvoka. Ji skamba taip: „Visapusiškas lytiškumo ugdymas – tai mokymo ir mokymosi apie pažintinius, emocinius, fizinius ir socialinius lytiškumo aspektus procesas, grindžiamas mokymo programa. Juo siekiama suteikti vaikams ir jaunuoliams žinių, įgūdžių, požiūrių ir vertybių, kad jie galėtų: suvokti savo sveikatą, gerovę ir orumą; plėtoti pagarbius socialinius ir seksualinius santykius; apsvarstyti, kaip jų pasirinkimai veikia jų pačių ir kitų žmonių gerovę; suprasti ir užtikrinti savo teisių apsaugą visą gyvenimą.“ (Who should teach CSE? | Comprehensive Sexuality Education Implementation Toolkit (unesco.org))
Kad viskas nebūtų taip paprasta ir aišku, lytiškumo ugdymas, remiantis UNESCO pateikta informacija, gali būti vadinamas skirtingais vardais: tai ir „gyvenimo įgūdžių“, „šeimos gyvenimo“ arba „ŽIV“ švietimas. Kartais jis gali būti vadinamas netgi „holistiniu lytiškumo ugdymu“. Tokiu būdu supainioti tėvus tampa daug lengviau.
Ši mokymo programa paliečia jaunuoliams vieną intymiausių ir jiems naują gyvenimo sritį – seksualinius santykius. Paprastai tariant, jaunuoliai bus mokomi seksualinių santykių. Ar tikrai tėvai norėtų, kad apie seksualinius santykius jie sužinotų iš mokytojams parengtų PSO, UNESCO ir kitų organizacijų paruoštukų, o ne iš pačių tėvų? Kokios žinios bus suteikiamos vaikams, ir ar tėvai galės daryti įtaką toms pateikiamoms žinioms? Akivaizdu, kad ne! Juk net valstybinių ugdymo programų turinio tėvai neturi galimybių keisti ar kitaip paveikti.
Ar galima pasitikėti LGBTQ+ ideologijas propaguojančių organizacijų lytiškumo pamokų turiniu?
PSO Europos regioninis biuras ir BzgA (Federalinis sveikatos mokymo centras) turi parengę standartus, skirtus lytiškumo ugdymui Europoje. Remiantis jais, vaikai skirstomi į grupes pagal amžių. Jau 0-4 metų vaikams turėtų būti diegiama „pagarba skirtumams“.
Pateikiamuose standartuose neminimos berniuko ar mergaitės sąvokos, o tiesiog viskas nuasmeninama, viskas sudedama į krūvą ir pavadinama „skirtumais“, naudojama „žmogaus“ sąvoka.
Taigi akivaizdu, kad lytiškumo pamokos neturi nieko bendro su berniukų ir mergaičių kūno ypatumais, o greičiau su „žmonių kūno sandara ir skirtumais“.
Skaitant 0-4 metų lytiškumo standartus už akių užkliūva „seksualumo skiltis“, kurioje 0-4 metų vaikams rekomenduojama suteikti informaciją apie malonumą liečiant savo kūną, ankstyvosios vaikystės masturbaciją, susipažinimą su savo kūnu ir lytiniais organais.
Kūdikiai ir darželinukai turėtų būti supažindinami su tuo, kad fizinis artumas yra normali kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Ar tikrai 0-4 metų vaikams tai turėtų būti pasakojama!??
Taip pat tokio amžiaus vaikai turėtų būti mokomi, kad švelnumas ir fizinis artumas yra meilės ir prisirišimo išraiška.
Jei tai būtų aiškinama paaugliams, būtų galima pasakyti, kad meilė tai nėra vien tik seksualinis ryšys, bet šiuo atveju kalbame apie vaikus iki 4 metų, kai jiems supančios aplinkos tyrinėjimas kelia daug didesnį susidomėjimą negu minimi dalykai. Jau tokio amžiaus vaikams skirtuose standartuose atsiranda sąvoka „lyties tapatybė“. Vaikai turėtų suprasti savo lyties tapatybę (nesumaišykime – ne lytį, o tapatybę). Tai labai svarbus aspektas.
4-6 metų vaikai turėtų būti supažindinami su tos pačios lyties santykiais. Mokytojai turėtų padėti šio amžiaus vaikams priimti skirtumus ir taip vyksta tokio elgesio skatinimas bei padrąsinimas (DocHdl1OnPRS1tmpTarget (icmec.org) ).
Jeigu galvojate, kad šie standartai paruošti ateičiai ar kažkokioms tolimoms valstybėms, bet ne mums, tai, deja, turėsite mažų mažiausiai nusivilti, nes į juos jau yra atsižvelgiama šiandien Lietuvoje. Jau dabar Lietuvos darželinukai ir jų tėveliai yra supažindinami su lytiškumo sąvoka. Tėveliams skirtoje darželių metodinėje medžiagoje atsiranda penkiamečių-šešiamečių masturbacijos sąvoka.
Ar mes norime to savo vaikams? Ar kūdikiui gimus tėvams kyla klausimų, ko jie susilaukė: berniuko ar mergaitės? Iš viso – kas vyksta pasaulyje, jei į nekaltas vaikų galveles gali būti kemšama pagal amžių visai neaktuali ir žalinga informacija!?
Tiesa, Lietuva kol kas dar kiek atsilaiko prieš agresyviausią žalingą propagandą! Akivaizdu, kad taip bus tik iki to laiko, kol visam tam bus uždegta žalia šviesa. Ji bus uždegta, jei Seime bus priimta Stambulo konvencija, kurioje įvesta socialinės lyties sąvoka.
Šis straipsnis nėra tuščias oro virpinimas ar betikslis raidžių rinkinys. Juo siekiu šviesti visus tuos, kam ne tas pats mūsų vaikų ir anūkų ateitis. Kaip ne tas pats turėtų būti ir Seimo nariams, kurie atstovauja ne vien partijas, tačiau ir jais pasitikėjusius žmones.
Viliuosi, užteks balsų, kad stumiamai partnerysčių ir Stambulo konvencijos degradacijai nebūtų plačiai atvertos durys.
Vis tik be aktyvaus visuomenės spaudimo Seimo nariams, kad jie aiškiai jaustų žmonių nuotaikas ir reikalavimus – pergalės nebus.
Pralaimėjusių šią kovą šalių pavyzdžiai rodo, kad be visuomenės aktyvaus priešinimosi laipsniškai šie degradaciją nešantys projektai yra priimami ir po to privalomai diegiami valstybių švietimo bei teisinėse sistemose.
Ypatingai svarbu ir politinis sąmoningumas, kad nebalsuoti už tuos kandidatus į Seimą, kurie palaiko šeimų griovimą ir vaikų žalojimą lyties keitimo operacijomis, psichiką ardantį švietimą apie lytines tapatybes ir pritaria, kad vaikai negimsta mergaitėmis ar berniukais, o turi savo lytį pasirinkti bei orientuoti gyvenimą į lytinių poreikių tenkinimą bei kitus instinktus. Juk tokius žmones valdyti ir jais manipuliuoti lengviausia.
Dabar jau gyvename laikais, kai beveik visuose naujuose filmuose galima rasti LGBTQ+ motyvus. Nuo to priklauso filmų kūrėjų finansavimas, o kino teatrai apie tai net nesivargina tėvelių informuoti, kai jie perka bilietus.
Užkirskime tam kelią ir stiprinkime šeimas, švieskime patys savo vaikus ir atidžiai domėkimės, ko jie mokomi, kokie filmai bei renginiai vaikams brukami.
