Labai tikiuosi, kad Lietuva niekada nesulauks to, ko sulaukė Vokietija šių Naujųjų išvakarėse. Bet dar labiau tikiuosi, jog jei taip nutiktų Lietuvoje, mūsų pareigūnų ir valdžios atstovų reakcija bus visiškai kitokia.
Naujųjų išvakarėse Kelno mieste įvykdyta serija lytinių išpuolių prieš moteris. Apie 80 nukentėjusiųjų kreipėsi į policiją. Skelbiama, jog užfiksuotas mažiausiai vienas išžaginimas. Spėjama, jog išpuoliai buvo koordinuoti. Liudininkai pasakoja, jog juos vykdė 20-30 vyrų, „iš pažiūros arabų“, gauja.
Kaip manote, ką išgirdo žurnalistai, kuomet paklausė Vokietijos pareigūnų ir valdžios atstovų, ar įtariamieji – migrantai? Ar jie – pabėgėliai? Natūralus klausimas, tiesa? Ypač žinant, kad Vokietijai teko prisiimti bene didžiausią pabėgėlių naštą. Kuri iki šiol jiems – neišsprendžiama dilema.
Atsakymai buvo kone identiški. Tiek Vokietijos teisingumo, tiek vidaus reikalų ministrai, tiek policijos atstovas kalbėjo tomis pačiomis tezėmis. Persmelktomis politinio ir žmogiškojo korektiškumo.
„Svarbiausia ne tai, iš kur jie, o tai, ką jie padarė“. „Pagrindiniai įtarimai neturėtų kristi ant pabėgėlių, iš kur jie bebūtų, siekiančių mūsų apsaugos nuo persekiojimo“. Taip bylojo politikai, panašiai jiems antrino ir teisėsaugininkai.
Šis korektiškumas, šis siekis ginkdie nieko, o ypač pabėgėlių, neįžeisti, neužgauti, nesupykdyti, vieną dieną mus visus pražudys. Pražudys visą Europos Sąjungą. Ta pačia simboline prasme, apie kurią kalba ES viršūnėlės. Tai yra pagrindinė ES yda ir bėda. Čia glūdi didžiausias Bendrijos silpnumas. Tame pačiame korektiškume.
Prancūzai, britai, pagaliau tie patys vokiečiai nedvejodami skelbia apie nusikaltimus, kuriuos jų šalyse įvykdo kitataučiai. Lietuviai, lenkai, serbai ar kiti. Su vardais, pavardėmis, nuotraukomis. Skelbti apie nusikaltimus įvykdžiusius pabėgėlius, pasirodo, nevalia. Nes jie, matote, siekia mūsų apsaugos.
Palaukite, gerbiamieji – o kuo jie geresni ar pranašesni už kitataučius, kurie atvyko į jūsų šalis legaliai, kurie dirba, moka mokesčius? Kurie patys išlaiko save, tebūnie ir nemokėdami mokesčių – o ne reikalauja duoti pinigų, suteikti gyvenamąjį plotą (ir ne bet kokį), dar eilės privilegijų?
Kodėl nuo pat migrantų krizės pradžios didieji ES žmonės kaip susitarę traukia tą pačią giesmelę „apie migrantus tik gerai arba nieko“? Kai kurie Lietuvos valdžios atstovai, beje, kalba lygiai taip pat. Kodėl pabėgėliai, tarp kurių tikrųjų, bėgančių nuo karo ar kitų nelaimių, tikėtina, yra mažuma, prevenciškai yra tarsi „šventos karvės“, nederančios nei kritikai, nei pasmerkimui?
Kodėl jiems nuolaidžiaujama ir pataikaujama? Regis, visiškai pamiršus apie savo žmones, savo gyventojus? Ne tik Vokietijoje – lygiai tas pats ir Lietuvoje. Prisiminkite, kiek kalbėta ir mokyta, kiek ginta ir užstota, kiek girta ir teisintasi, kad visi be išimties, kurie pas mus atvyks – verti ir tų pinigų, ir prieglobsčio, ir globos, ir supratimo, ir ištiestų rankų. Gerai dar, kad bent nešioti ant jų pabėgėlių neliepė.
Juk pagaliau pati ES pagrįsta lygiateisiškumo principu. Tačiau pastangos, kurios dedamos vardan pabėgėlių, kuo toliau, tuo labiau sudaro įspūdį, kad lygiateisiškumas visų pirma skirtas tik jiems. Ne vokiečiams, ne britams, ne italams, prancūzams, graikams ar lietuviams.
Pabėgėliai Europoje jau „pasižymėjo“. Ir ne kartą. Tiek pasieniuose valstybių, kurios ėmėsi priemonių prieš nevaldomus srautus, tiek tų ar kitų šalių viduje. Bet apie tai šiukštu nė žodžio. Arba kaip galima tyliau bei atsargiau. Neminint, nei iš kur atvyko, nei kokio tikėjimo, nei apskritai kad atvykėlis, ar ne?
Pasikartosiu: tikėkimės, kad Lietuvoje niekad nenutiks nieko panašaus, kaip nutiko Kelne. Tikėkimės, kad nė vienas iš tų 1105, kuriuos įsipareigojome priimti per dvejus metus, apskritai neįvykdys nė vieno nusikaltimo. Net pačio nereikšmingiausio. Bet visų labiausiai tikėkimės, kad jei taip nutiks, mūsų pareigūnai ir politikai bus ryžtingi ir principingi. Ir nebijos įvardinti tų, kurie įvykdė nusikaltimą.
Vydas Gedvilas
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas
