Kol Europa išgyvena Rusijos agresijos sukeltą energijos išteklių kainų šoką ir žiemai ateinant ruošiasi taupyti elektrą, Ukraina susiduria su kariniu energetikos sektoriaus puolimu. Putino armija toliau desperatiškai blaškosi karo lauke ir naikiną viską, o dabar nusitaikė ir į Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Skelbiama, kad daugiau nei 30 proc. viso Ukrainos energetikos sektoriaus buvo sunaikinta dėl šaltakraujiškų rusų raketų ir iranietiškų dronų atakų. Trumpuoju laikotarpiu, tai neabejotinai paveiks gyventojus, jų galimybę apsišviesti ir šildytis namus. Taip pat tai paveiks iš Ukrainos importuojančias elektrą kaimynes, kaip pavyzdžiui Moldovą. Tačiau žiemai artinantis, tokiais veiksmais Putinas siekia išprovokuoti naują migracijos bangą į Europą. Todėl laikas įvertinti finansines galimybės ir instrumentus, kuriais ES gali prisidėti prie Ukrainos atstatymo ir energetikos sektoriaus saugumo.
Nuo vasario 24 d. Ukrainoje vykstanti Rusijos invazija parodė, kad Putinas neturi jokių normų ar ribų. Dauguma Rusijos karinių veiksmų panašūs į paprasčiausius pavienius teroristinius išpuolius, skirtus sukelti kuo daugiau civilinės žalos. Šie išpuoliai niekuo nesiskiria nuo religinių ekstremistų atakų. Tačiau nuo spalio pradžios Rusija nusitaikė išskirtinai naikinti Ukrainos elektros jungtis. Spalio 22 d. 1,5 milijono žmonių Ukrainoje buvo likę be elektros. Praeitą savaitę kiekvieną dieną oro antskrydžiai naikino transformatorius ir elektros linijas, taikytasi buvo į šiluminių elektrinių bei pagrindinių kogeneracinių elektrinių generuojančią tinklo infrastruktūrą. Remiantis valstybiniu elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Ukrenergo”, atakos pagrinde buvo nukreiptos į elektros infrastruktūrą Vakarų Ukrainoje. Kijevo apylinkėse atsiradus milžiniškam elektros energijos trūkumui, skelbiama, kad tiekimas bus ribojimas. Įprastinėmis sąlygomis Kijevas paprastai suvartoja 1 000–2 000 MW elektros, tačiau dabar numatoma turima galia yra 600–800 MW. Todėl dabartiniai elektros energijos tiekimo pajėgumai, atėjus žiemai gali būti nepakankami. O pažeidus dar ir dujų bei vandens tiekimo infrastruktūrą, tai ką rusai irgi bando daryti, reikia tikėtis, kad migracijos srautai į Europą padidės drastiškai.
Visgi ES institucijų reakcija iškarto buvo orientuota į finansinę ir techninę paramą Ukrainai. 2022 m. spalio 25 d. ES energetikos komisarė Kadri Simson paragino Europos Sąjungos šalis ir įmones prisidėti prie pagalbos keliais būdais: paaukoti pinigų arba atiduoti įrangos Ukrainos energetikos sektoriui paremti. Per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą (angl. „The Emergency Response Coordination Centre”), kuris yra ES civilinės saugos mechanizmo (angl. „EU Civil Protection Mechanism”) dalis galima aukoti energijos įrangą bei kitas su rekonstrukcija susijusias prekes. Europos Komisija įkūrė Energijos bendrijos sekretoriate fondą, per kurį jau buvo paaukota 20,5 milijonų eurų energetikos infrastruktūrai taisyti. Per G7 viršūnių konferenciją EK pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad ES artimiausiu metu skirs 1 milijardą eurų skubios pagalbos Ukrainai ir jau perdavė 400 elektros generatorių. Taip pat ES lyderiai susitarė kitais metais skirti 18 milijardų eurų bendrinės paramos Ukrainai arba po 1,5 milijardo eurų per mėnesį. Papildomai kartu su G7 ir ES partneriais bei tarptautinėmis organizacijomis ketinama sukurti bendrą aukojimo platformą, per kurią bus koordinuojamas atstatymo procesas. Todėl finansinės ir techninės paramos užtikrinimas Ukrainai išlieka tęstinis.
Tačiau ES finansinė parama atstatant Ukrainos energetikos infrastruktūrą turi prioretizuoti žaliąją energiją. Šiuo metu net 90 proc. vėjo ir 50 proc. saulės energijos elektrinių neveikia arba yra sunaikintos. Kadangi didžioji dalis atsinaujinančios energetikos infrastruktūros buvo pietuose, dėl rusų karo veiksmų ji nukentėjo labiausiai. Visgi pigiausiai elektros energiją generuojantys šaltiniai yra atsinaujinantys: vėjo ir saulės. Europoje, būtent dėl vis dar per mažos atsinaujinančios energijos generacijos, tenka toliau kliautis iškastiniu kuru. Perkamos dujas ir ieškoma būdų ES palengvinti finansinę vartotojų naštą. Todėl atstatant Ukrainą energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro yra būtinybė. Bendrai, Rusijos karas prieš Ukrainą turėtų paskatinti perėjimą prie atsinaujinančios energijos. Nebegalima priklausyti nuo autokratinių valstybių, kurios manipuliuoja energijos rinkos kainomis ir sąmoningai riboja tiekimą. Juk Rusija palaipsniui sumažino dujų tiekimą į Europą per „Nord Stream I” dujotiekį, nevykdo savo įsipareigojimų ES šalims. Žinoma, Europa laiku spėjo apsirūpinti savo saugyklas dujų atsargomis iki žiemos. Rusija taip pat su OPEC šalimis nusprendė sustabdyti naftos gavybą, dėl to jau dabar rekordinės naftos kainos rinkoje galimai dar labiau išaugs. Galima sakyti, kad Rusija bando desperatiškai rasti rinkų, kur galėtų savo naftą parduoti. O jos niekam nereikia.
Verta prisiminti, kad Ukraina jau yra prijungta prie ES kontinentinio elektros tinklo, o juk Kijevas perteklinę elektros energiją eksportavo į ES dar prieš Rusijos spalio mėnesio išpuolius. Sudarius galimybę Ukrainoje sustiprinti žaliosios energetikos infrastruktūrą, ji gali tapti patikimu elektros energijos tiekimo šaltiniu. Taip pat Ukraina galėtų sustiprinti ryšius su kitomis ES Rytų Partnerystės šalimis, tarkim Moldova. Nors Ukrainos elektra ir taip sudarė beveik trečdalį Moldovos energijos importo. Tačiau, jeigu po karo Ukrainoje iš tiesų dominuos žaliosios energetikos infrastruktūra, ji be jokių abejonių galės tapti regiono lydere. Žinoma, šiuo metu Ukrainos energijos tinklų remontas yra neatidėliotinas reikalas. Todėl ES narių parama šiuo metu turi orientuotis į tai ką dabar galima pasiekti. Visgi, žaliosios investicijos į ateities Ukrainą padės greičiau pasiekti Asociacijos susitarimo tikslus, kurie yra skirti Ukrainai pasiruošti narystei į ES.
