Galvojant apie karo Ukrainoje padarinių šalinimą, jam pasibaigus negalima pamiršti dar ir ekologinių karo padarinių. Atstatinėjant šalį teks atsižvelgti ne tik į ekonominius, socialinius, humanitarinius aspektus, bet ir į tai, kad Rusijos agresija sukėlė plataus masto katastrofiškų aplinkosaugos pasekmių.
Ukrainos Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerijos duomenimis, Rusijos invazijos žala aplinkai Ukrainoje šiuo metu vertinama apie 36 milijardais eurų. Taip pat Ukrainoje sukeltos oro taršos sąskaita kol kas siekia apie 25 mlrd. eurų, o dar 11,4 mlrd. eurų sudaro dirvožemiui padaryta žala.
Spalio 3 d. Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Striletsas patikino, kad Europos Žaliojo kurso principai turėtų būti įtvirtinti visuose būsimuose dokumentuose, atkuriant Ukrainą, Rusijos karo veiksmams pasibaigus.
Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministras teigia, kad per septynis mėnesius trukusį karą į atmosferą išmesta 31 mln. tonų perteklinio CO2. Toks išleistų šiltnamio dujų kiekis yra didžiausias tarp kaimyninių šalių ir gerokai viršija Europos Sąjungos valstybių narių vidurkį. Beje, ir iki karo, Ukraina pirmavo pagal CO2 dujų išmetimą Europoje.
Didžiausias Ukrainos išmetamųjų teršalų šaltinis buvo Mariupolio plieno gamykla, kurios likimas visiems žinomas: ji buvo negailestingai subombarduota rusų. O kadangi Ukraina turi nemenkas geležies rūdos atsargas, metodiškai ir plieno pramonės atgaivinimas, pasitelkiant jau naujas technologijas, yra visai realus. Žaliųjų technologijų projektų įgyvendinimas užtikrintų pramonės didesnį efektyvumą ilguoju laikotarpiu, nors investuoti tektų daug. Visgi Ukrainos vyriausybė rengia pokario atkūrimo ir plėtros planą, atitinkantį žaliosios ekonomikos ir taršos mažinimo principus.
Rusija nuolatos bombarduoja kritinę civilinę infrastruktūrą: naftos perdirbimo gamyklas, chemijos gamyklas, energetikos objektus, pramoninius sandėlius ir vamzdynus. Dėl to šalies oras, vanduo ir dirvožemis tapo užteršti nuodingomis medžiagomis, kurias identifikuoti ir pašalinti prireiks daugybės metų bei nemenkų finansinių išteklių. Dėl įvairių nuodingų medžiagų, patekusių į dirvožemių vandenį, gali kilti ilgalaikių pavojų sveikatai bei išsivystyti ligos, pavyzdžiui, vėžys, kvėpavimo ligų sutrikimai. Tiesioginį pavojų visuomenės sveikatai sukelia šaudmenų liekanose esančios pavojingos medžiagos, kurios nuteka į dirvožemį ir turi įtakos paviršinio bei požeminio vandens kokybei.
Riziką kelia su amunicija susiję sunkieji metalai. Žala aplinkai akivaizdi, tačiau jos mastą kol kas dar sunku išmatuoti. Prireiks daug laiko išminuoti laukus, surinkti visą karinę techniką ir amuniciją bei ją utilizuoti. Todėl Ukraina žada inicijuoti pasaulinės platformos kūrimą, skirtą karinių veiksmų sukeltos žalos aplinkai vertinimo tarptautiniams metodams.
Apskaičiuota, kad dėl vandens tiekimo infrastruktūrai padarytos žalos 1,4 mln. žmonių Ukrainoje šiuo metu neturi prieigos prie švaraus vandens, o dar 4,6 mln. žmonių turi ribotą prieigą.
Karinės operacijos taip pat smarkiai padidino atliekų kiekį, o dauguma jų toksiškos ir negalės būti paprastai pašalintos. Apgadintos ar paliktos karinės transporto priemonės ir įranga, sviedinių fragmentai, civilinės transporto priemonės, statybinės šiukšlės, nesurinktos buitinės ir medicininės atliekos.
Dėl nuolatinių Rusijos apšaudymų gamtos objektai ir miškai kenčia nuo gaisrų. Teigiama, kad dėl Rusijos karinės veiklos nukentėjo 900 saugomų Ukrainos gamtos teritorijų, o nuo karo pradžios paveikta apie 1,2 mln. hektarų arba apie 30 proc. visų saugomų Ukrainos teritorijų. Tai yra tikriausias ekologinis terorizmas. Ukrainos Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministras EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdžio metu pasakė, kad Ukraina planuoja steigti valstybinę agentūrą, kuri valdytų nacionalinius parkus. Tai taptų platforma dialogui su ES valstybėmis dėl saugomų gamtos teritorijų atkūrimo klausimų.
Vis dėlto viena iš svarbiausių ir tiesioginę grėsmę gyvybei keliančių problemų yra branduolinės katastrofos grėsmė. Zaporižios AE yra nuolat apšaudoma, o teritorija pilnai militarizuota ir paversta iš esmės karine baze. Per pastarąją savaitę atominė elektrinė buvo atjungta nuo išorinių elektros tiekimo linijų du kartus. Atsarginiai dyzeliniai generatoriai aprūpina elektrinės saugos funkcijas, konkrečiai reaktorių aušinimą, kurio nelikus kiltų branduolinė katastrofa.
Spalio 11 d. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi lankėsi Sankt Peterburge, kur susitiko su Putinu. Numanomai buvo bandoma Putiną įtikinti, kad aplink Zaporižios atominę elektrinę būtina skubiai sukurti apsaugos zoną. Tai, kad susitikimas be rezultatų.
Reikia prisiminti, kad TATENA dar 2022 m. rugsėjo mėnesį lankėsi Zaporižios AE ir ten atliko žalos vertinimą. Iškart po misijos, branduolinės saugos ataskaitoje buvo pasiūlyta įsteigti apsaugos zoną. Žinoma, Kremlius į tai neatsižvelgė, nes tie patys saugos pažeidimai kartojosi ir toliau. Tad kol Rusija nebus sustabdyta karo lauke, jokia tarptautinė agentūra negalėjo užtikrinti branduolinės saugos.
Padėti spręsti Rusijos sukeltas aplinkosaugos problemas ketinama jau dabar, nelaukiant karo pabaigos. Dar 2022 m. birželio mėn. ES leido Ukrainai (pirmajai ne ES valstybei) prisijungti prie LIFE programos, kuri yra Europos Sąjungos aplinkos ir kovos prieš klimato kaitą finansavimo priemonė. Artimiausiu metu numatyta, kad LIFE programa galėtų padėti Ukrainai atlikti poreikių analizę sprendžiant dirvožemio ir vandens nukenksminimo problemas.
Taip pat Ukraina kuria Pokario atkūrimo ir plėtros planą (angl. „The Post-war Recovery and Development Plan“), vadovaudamasi žaliosios ekonomikos ir sumažintos emisijos plėtros principais. Juk vienas iš esminių reikalavimų visoms ES kandidatėms, konkrečiai Rytų Partnerystės šalims, yra investuoti į perėjimą prie žaliosios ekonomikos.
Remiantis EBPO ataskaitomis dėl ekologinės žalos, Rusijos invazija pristabdė pažangą, kurią Ukraina buvo pasiekusi spręsdama aplinkosaugos problemas. Ji iš dalies liberalizavo dujų tarifus ir sumažino subsidijas iškastiniam kurui.
Rusijos karas prieš Ukrainą spartina klimato kaitą ir padidina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ne tik regione, bet ir visame pasaulyje. Todėl finansinės pagalbos teikimas yra reikalingas iš anksto iki pilnavertės Ukrainos narystės ES. Tai leistų šalies atstatymą sieti su Žaliojo kurso tikslais.
