Prieš 25 metus šioje salėje mes pradėjome naują Lietuvos valstybės istorijos etapą. Ir ko gi mes tada norėjom, verždamiesi iš Tarybų Sąjungos ir kurdami savo valstybę?
Kada mes skelbėm Nepriklausomybę, ta sąvoka turėjo realų turinį, kurį mes norėjome gauti ir norėjom pripildyt tą Kovo 11-ają realiu nepriklausomybės turiniu. 1990 metais mes norėjom turėti savo pinigus, turėti teisę nustatyti savo mokesčius, muitus ir pirmiausia– norėjom turėti savo įstatymus, kurie turėtų galioti Lietuvoje tokie, kokius mes juos įsivaizduojam. Maždaug taip mes tuo metu įsivaizdavome Nepriklausomybės turinį, to siekėm ir tą gavom. Nuo 1990 Kovo 11-os per Aukščiausios tarybos darbo metus mes tą Nepriklausomybę pripildėm turiniu.
Ir štai, praėjo 25-eri metai, bus didelis šventimas, žmonės lips į tribūnas, kalbės apie Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, o ar tas pats turinys šiandieną yra tos Nepriklausomybės, praėjus 25-iems metams? Ir tie žmonės, kurie lips į tribūną kalbėt, ir visą laiką linksniuos tą „nepriklausomybės” žodį…
Man asmeniškai nelabai suprantama, kokį jie turinį šiandien deda į teiginį – Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Savo pinigų mes nebeturim, nebeturim teisės nustatyti muitų. Mokesčių didžia dalim taip pat nebeturim teisės nustatyt tokių, kokių mums norėtųsi ir svarbiausia: mes nebeturim savo įstatymų viršenybės teisės. Šiandieną mūsų įstatymai, palyginus su Europos Sąjungos įstatymais, yra antriniai.
Dėl to aš kreipiuosi ir į kolegas, kurie iš įvairiausių tribūnų kalbės apie Nepriklausomybę, kad jie ir man atsakytų, ir sau, ir visuomenei: koks gi šiandien yra tas mūsų Nepriklausomybės turinys, apie kurį jie kalbės?
Nejaugi galima teigti šiandieną, kad niekas nepasikeitė? Kad Nepriklausomybė yra tokio paties turinio, kaip dvidešimt penketą metų atgal? Nagi akivaizdu, kad ne. Ir Jums gali kilti klausimas: o tai ką jis čia tokio nori mums pasakyt, kur jis čia mus kviečia?
Aš kviečiu pirmiausia nebijot pasakyt patiems sau taip, kaip yra iš tikrųjų. Kad šiandieną mes esam naujame geopolitiniame darinyje, ir būdami tame darinyje neišvengiamai turime atsisakyti daugelio savo Nepriklausomybės aspektų. Tiek pinigų, tiek muitų, tiek įstatymų viršenybės… Galų gale ir biudžetas mūsų šiandieną taip pat yra kontroliuojamas iš Briuselio. Ir tokioje situacijoje yra ne tik Lietuva. Visos Europos Sąjungos valstybės gyvena tokioje būsenoje.
Aš tiesiog kviečiu kolegas nebijot pripažinti šitos Tiesos. Nes jei mes dabar vaidinsime, kad niekas per tuos 25-tą metų nepasikeitė – mes meluosime sau, savo vaikams, savo visuomenei ir taip po truputėlį skęsim melo liūne. Ir tas melas mus taip apipainios, kad mes pavirsime į tą darinį, iš kurio mes prieš 25-tą metų išsiveržėme. Tasai darinys buvo paskendęs melo liūne.
Taigi, dar sykį sakau – nagi akivaizdu, kad Nepriklausomybės turinys per šitą 25-tą metų, įstojus mums į Europos Sąjungą, pasikeitė. Ir nebijokime šito pripažinti. Nes ta būsena visose Europos Sąjungos valstybėse, visur yra tokia pati. Kaip mes elgsimės toliau – čia jau parodys istorija. Bet šiandien yra taip.
Gali kilti klausimas: o Kovo 11-ta, jos reikšmė, kokia yra dabar, pasikeitusio Nepriklausomybės turinio kontekste? Atsakymas labai paprastas – Kovo 11-osios reikšmė netgi išaugo. Mes, tie tuometiniai Aukščiausios Tarybos deputatai, sukūrėm Nepriklausomos valstybės instrumentus. Konstitucija vainikavo visą šį procesą. Mes atidavėme Tautai instrumentus laisvam gyvenimui, nepriklausymui nuo kažko. Jeigu Tauta pasirinko kažkaip kitaip – tai jau čia Tautos valia, ką ji po to darė su tais instrumentais.
Bet visus Nepriklausomybės instrumentus Aukščiausia taryba visuomenei, Tautai, sukūrė ir paliko pasitraukdama. Ir aš tik galiu gerbti tuos mūsų Tautos veiksmus, kuriuos jinai padarė naudodamasi tais instrumentais, ir keisdama Nepriklausomybės turinį, atsisakydama daugelio to turinio aspektų. Aš gerbiu šitą pasirinkimą, bet nemeluokim patys sau.
O Kovo 11-osios reikšmė tik didėja.
Dar sykį sakau: tai buvo instrumentų Nepriklausomos valstybės gyvavimui suteikimas, sukūrimas. Ir dėl to aš šiandien sveikinu visus su 25-čiu, su Kovo 11-ąja, su tikruoju Nepriklausomybės turiniu. Sėkmės mums visiems!
Rolandas Paulauskas
