Nevyriausybinės organizacijos, kaip profesinės sąjungos, viešosios įstaigos ir asociacijos, siekia ginti viešąjį interesą ir tam tikros socialinės grupės teises. Todėl demokratinėje valstybėje tarp NVO ir žinybų yra formuojamas socialinis dialogas, kurio pagrindu abi šalys: darbdavys (pavyzdžiui, ministerija) ir darbuotojų atstovai derasi dėl atlyginimų dydžių, socialinių išmokų.
Kad būtų visiems aiškiau, priminsiu, jog nuo pirmadienio Lietuvoje streikuoja mokytojai, kurie siekia, kad jiems būtų padidinti atlyginimai. Atlyginimų dydis yra kone pats mažiausias visoje Europos sąjungoje, tačiau Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija elgiasi nesąžiningai ir neužtikrina sklandaus ir tinkamo socialinio dialogo.
Turime turėti omenyje, jog eidami demokratijos keliu privalome visi suprasti, tame tarpe ir Vyriausybės atstovai, jog būtina siekti išlaikyti dialogą su NVO.
Neseniai žiniasklaidoje pasirodė ministro pirmininko A. Butkevičiaus nepagrįstos spekuliacijos apie su neva Rusijos įtaka susijusias priežastis, neva nulėmusias mokytojų profsąjungų vykdomą streiką Lietuvoje.
Toks A. Butkevičiaus mestas kaltinimas profsąjungoms dėl ryšių su Rusijos tarnybomis duoda tam tikrą signalą, kuris nepuošia valdžios atstovų. Mano vertinimu, Vyriausybės požiūris į profsąjungas ir ypač į jų rengiamus streikus yra labiau panašesnis į rusišką stilių nei į europietišką, kuris yra ypač netolerantiškas.
Galima daryti išvadą, kad jeigu Lietuvos piliečiai nesutinka su dabartine Vyriausybės tęsiama buvusio švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus pradėta švietimo reforma ir socialine politika, tokie asmenys tampa potencialiais valdžios „priešais“. O tai reiškia, kad ateityje galime sulaukti ir dar didesnių siurprizų iš Vyriausybės, nukreiptų prieš NVO lyderius.
Šiandien tampa tam tikra populiari elgesio norma, neturint atsakymų ar siekiant išsisukti iš problemų, imti gąsdinti, bauginti visuomenę Rusija, kurstyti visuomenę nepasitikėti tam tikromis socialinėmis grupėmis.
A. Butkevičius nėra pats primas ir, manau, ne paskutinis, kuris taip pasielgė, tiesiog jis dar kartą parodė dalies „užkrėstos visuomenės“ elgesio modelį esant nepalankioms nuomonėms ar elgesiui, kuris priešiškas tai visuomenės daliai, kitaminčius vadinti priešais, juos putinizuoti.
Galiausiai šioje istorijoje buvo mažai dėmesio kreipta į tai, kad specialiosios tarnybos renka duomenis ir kuria pažymas apie mokytojų profsąjungų lyderius, o tai įrodo, kad Lietuva kol kas net nesiruošia išeiti iš policinės valstybės statuso ir toliau gyvena po senovei – seka savo piliečius, visuomenininkus.
Šiandien Vyriausybė per specialiąsias tarnybas seka mokytojų profsąjungos lyderius, manau, šiandien, o gal ir rytoj ims sekti ir mane, kaip VšĮ „karių teisių gynimo centro“ vadovą, tačiau klausimas, ar teisėtai ir kokiu pagrindu tai vyksta ar įvyks?
VšĮ „Karių teisių gynimo centro“ vadovas Laimonas Jakas
