Anatolijus Lapinskas
Tiesiog lygioje vietoje, sakytume nei iš šio, nei iš to, feisbuke kilo aktyvi ekonomistų diskusija, gana išsamiai aprašyta 15min.lt portale: “Žymiausi bankininkai „Facebooke“ susipešė dėl pensijų fondų – etikos ribos išbluko“. Nors, tiesą sakant, ir iš šio, ir iš to, nes pensijų fondų prasmės byla anaiptol dar nebaigta. Todėl, kaip sakoma, diskusija gimė pačiu laiku.
Profesoriaus Raimondo Kuodžio nuomonė diskusijoje liko ta pati: einamųjų mokėjimų valstybinė pensijų sistema yra palankesnė gyventojams, nei II pakopos pensijų fondai. Krūvelė energingų ekonomistų toje diskusijoje gynė privačių pensijų sistemą.
R.Kuodžio poziciją, kartu ir skaičiavimus esu išdėstęs ne viename straipsnyje. Jokios esminės kritikos tiems skaičiavimams niekas nepareiškė, išskyrus tradicinį atsakymą: dar per anksti skaičiuoti, ar apsimoka tie fondai, ar ne. Kai praeis 30 ar 40 metų, t.y. žmonės, kurie visą gyvenimą mokėję kaupiamiesiems fondams išeis į pensiją, tuomet ir pamatysime, ar apsimoka. Žodžiu, beveik komunizmo statyba, jei kas dar atsimena: pakentėkime 20 ar 50 metų, o po to jau bus laimė.
Šįkart R.Kuodžio palaikyti stojo kitas profesorius Romas Lazutka su keletu itin efektingų pasažų, pvz., dėl diskusijoje vos ne pagrindiniu tapusio ginčo, ar PAYG (o paprasčiau tariant – Sodra) uždirba grąžą, jis pamėtėjo, kad „vokiečiai pripažįsta, jog PAYG uždirba grąžą, o lietuviai dar bent kelis metus, matyt, pamerks euriukų į kosminę(!) II pakopą – kiekvienam savo“. „Kosminis kaupimas“ reikštų, kad pinigus fondams metam į kosmosą – puiki metafora!
Ir dar dėl pensijų grąžos. „Nepripažįstantieji PAYG grąžos, sukūrė pensijų skaičiuoklę. Prielaidose įšaldę algas, įdėjo nulinę Sodros pensijų grąžą, o privačių – dosnuoliai paliko pasirinkt vartotojui. Lošimas be pralaimėjimų, bet jei tik įsirašysi šiet tiek PAYG grąžos, “Phishing for phools” baigiasi”.
Čia minima tokio keisto pavadinimo knyga (lietuviškai „Kvailių žvejonė“, dar gali būti „Durnių ieškojimas“), kur lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris aiškina, kaip jausmingais, bet dažnai falsifikuotais pasakojimais žvejojami naivuoliai vienam ar kitam politiniam ar ekonominiam, betgi apgaulingam projektui. Pensijų skaičiuoklė yra tokios apgaulės pavyzdys.
Ir suvis sensacinga yra R.Lazutkos diagrama dėl dalyvavimo pensijų kaupime naudos. Skaičiuoklė rodo naudą bet kuriuo atveju, bet tik jeigu neimsime domėn šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo, o skaičiuoklė „moka“ tik būtent taip skaičiuoti, ji laiko, kad darbo užmokesčio augimo 10, 20 ar 30 metų tiesiog nėra ir nebus.
Be šio rodiklio, pensijų fondų rezultatai piešiami rožinėmis spalvomis, bet jei įtrauktume nors 2,5 proc. darbo užmokesčio metinį augimą, toji pensijų fondų naudos utopija taps gerokai aplamdyta, o ką jau bekalbėti pridėjus 3 – 4, tuo labiau 7.3 proc. VDU didėjimą (toks padidėjimas buvo 2016 metais), tuomet toji utopija bus suskaldyta į visiškus šipulius. Taigi, pensijų fondai tikrai tapo „kvailių žvejone“.
Šios feisbuko diskusijos pozityvas yra Rūtos Skyrienės siūlymas „padarom apskrito stalo diskusiją. Matau, kad reikia jums išsišnekėti. Ir Raimio politikus galėsim pakviesti“. Tikrai, imkime ir viešai diskutuokime, bet kodėl diskusijų nebuvo prieš įsteigiant tuos pensijų fondus? Atsakymas paprastas: tam priešinosi būsimieji, o dabar jau esamieji pensijų fondai, taip pat ir valdžia, pvz., televizijoje, radijuje pensijų fondai nesutikdavo dalyvauti, jei diskusijoje dalyvaus nors vienas pensijų fondų kritikas.
O ir be televizijos spaudoje faktiškai praleidžiami tik pensijų fondus giriantys straipsniai. Valstybės Kontrolė taip pat bijo prisiliesti prie šios temos. Žodžiu, pensijų fondai tapo valstybe valstybėje. Bet kokia jų kritika yra ignoruojama ir atmušama tradiciniu „palaukite dar 30 ar 50 metų“.
Dar prieš priimant įstatymą, viena jo kūrėjų Vilija Blinkevičiūtė savo pasirašytame įstatymo aiškinamajame rašte siūlė vykdyti „plačią visuomenės šviečiamąją kampaniją“, t.y. ne diskusiją, bet fondų reklamą! Ir iš viso, tasai raštas buvo tarsi skirtas kvailių žvejonei, kurių tuomet Seime, priimant pensijų sistemos reformos įstatymą, įsteigusio pensijų fondus, atsirado „net“ 39 balsavę „už“, prieš – 1, susilaikė 30. Argi ne simptomiška?
Tame aiškinamajame buvo nemažai gražių pasakų, paminėsiu kelias, pvz., kad pensijų fondai užtikrins papildomą pensijos dalį (pensijų fondai to negarantuoja), kad bus mokamos išmokos invalidumo atveju (bet tik sukakus senatvės pensijos amžių, reiškia, faktiškai nemokamos), kad pensijų fondai turės užtikrinti santykinį pajamingumą (pensijų fondai nesutiko su jo įrašymu į įstatymą), pagaliau svarbiausia, kad atsiradęs Sodros deficitas bus finansuojamas Valstybės biudžeto lėšomis (aū, finansų ministre, duokite žadėtų pinigėlių Sodros deficitui ir skolai užkamšyti!) ir daugybė kitų, visiškai nevykdomų pažadų.
Grįžkime prie diskusijos siūlymo, ji, bet būtinai dalyvaujant reformos autoriams, visų pirma V.Blinkevičiūtei, jos tuometiniams pavaldiniams, prisidėjusiems prie reformos pasakų kūrimo, galbūt leistų suprasti, kaip mes atsidūrėme šioje „kosminėje“ duobėje ir ką reikėtų daryti, norint iš jos išlįsti.
Pasvarstykime dar iš viso, kas yra tie fondai – klaida, sąmokslas, o gal sąmoninga, bet kenksminga Lietuvos žmonėms veikla? Tektų pažymėti, kad šalies finansų institucijoms jie sukrovė nemažą pelną, bet nieko neduoda pensininkams, turiu minty sumažintas Sodros pensijas, apie tai dauguma kaupėjų net nežinojo, kad taip bus. Vietoje to, kad finansuotų einamąsias pensijas, Sodra finansuoja tolimos ateities vizijas ir toliau lenda į skolas (birželį skola vėl padidėjo), valstybės skola taip pat auga, bet pensijų fondams ji vis tiek perveda „skatinamąsias įmokas“. Skolos pačios neišnyks, tai bus sunki našta ateinančioms kartoms.
Privalomą dalyvavimą pensijų fonduose pasirinko vos 30 šalių iš pasaulio 200 šalių. Tai daugiausia Lotynų Amerikos bei Vidurio ir Rytų Europos šalys, iš esmės nesuverenios, kadangi sutiko su tokiu sprendimu. Ne vienoje jų toks kaupimas jau sustabdytas ar reikšmingai apkarpytas.
Išsivysčiusios šalys, tokios kaip Jungtinės Valstijos ar Vokietija neleido joms primesti tokios sistemos, suprasdamos, kad kaupti iš skolintų pinigų yra nesąmonė, be to, šis veiksmas negali būti prievartinis. Ne finansų rinkos, bet tik kartų solidarumas gali užtikrinti senatvės aprūpinimą. Čilėje milijonai žmonių išėjo į gatves, reikalaudami likviduoti pensijų fondus ir grąžinti viešąją pensijų sistemą (apie tai rašiau), nes pensijų fondai neduoda jokios ateities pensijų garantijos. Visa rizika tenka būsimajam pensininkui.
Tradicinė pensijų sistema, gal su nežymiais pakeitimais sudaro harmoningo visuomenės funkcionavimo pagrindą. Reikšmingas darbo našumo kilimas leidžia mokėti tinkamas pensijas nepriklausomai nuo vykstančio visuomenės senėjimo proceso.
Kas toliau? O toliau sektų klausimas: kodėl nevyksta Stasio Jakeliūno nubrėžtos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje numatytos keturių pakopų pensijų sistemos kūrimas? Jos esmė: pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija iš valstybės biudžeto. Iš Sodros – einamųjų mokėjimų pensija, nenustatant išmokų „lubų“. Trečiąją pakopą sudarytų profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškomis darbdavio ir gyventojo įmokomis. Ketvirtąją – iš paties gyventojo įmokų privati kaupiamoji gyventojo pensija.
Greičiausiai pagalius į tokios reformos ratus kiša tie patys pensijų fondai, nes tokių „auksinių“ (ir tiesiogine – nuolat atplaukiančių pinigų srauto, ir perkeltine – be jokių įsipareigojimų kaupėjams) sąlygų jie naujojoje sistemoje neturės. Jų pačių aiškinimu: „Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Investicijų vertė gali kilti ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau, negu būsite investavę“. Ir nieko. Bus pelnas – gerai, nebus – irgi gerai.
Beje, Sodra nežino (ir net nesidomi!) kokia yra konkretaus asmens pensijų fondų išmoka, o fondai neturi supratimo (jiems nei šilta, nei šalta) kokią žmogus gauna Sodros pensiją. Tokiame murziname vandenyje lengva aiškinti, kad viskas yra gerai. Neaišku, dėl kokių priežasčių vykstantis bereformis laiko tempimas nėra pati geriausia išeitis. O jeigu reikia viešos diskusijos, ją surengti reikėtų jau rugsėjį. Ją remti turėtų aukščiausioji šalies valdžia.
