1893 m. Rusijos imperijos administracija Kražiuose susidoroja su tikinčiaisiais, nepaklususiais valdžiai. 2015 m. Kražiuose vėl liejasi kraujas. Nuo durtinių ir kirstinių žaizdų anapilin iškeliavo keturios moterys, kurias nužudė visiškai girtas vyriškis, gėręs nuo naujųjų metų. Toks įvykis dar kartą verčia susimąstyti apie milžinišką socialinę ir ekonominę žalą, kurią patiria girdoma Lietuva.
Lietuva yra trečia šalis pasaulyje pagal suvartojamą etilo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui (15,4 l). Vien 2010 m. alkoholio vartojimo ekonominė žala siekė 224 mln. eurų nuostolių. Tokia našta atgula ant mokesčių mokėtojų pečių.
Sociologijos ir politikos mokslų profesorius Colin Crouch maždaug prieš 15 metų apibrėžė naują politologijos mokslų terminą – postdemokratija. Taip apibūdinama santvarka, kuomet egzistuoja visos demokratinės institucijos, vyksta rinkimai ir egzistuoja žodžio laisvė, tačiau institucijos nebeturi politinės galios, o siauras suinteresuoti elito ratas naudojasi tokiomis institucijomis tik savų tikslų siekimui. Tokiu būdu auga privataus intereso galia.
Kas kartą stebint verslo atstovų ir Seimo narių santykius, ypač prieš rinkimus, užplūsta tas pats šiurpus suvokimas, kad demokratija taip ir liko neįgyvendintu siekiniu. Lieka gyvuoti tik postdemokratija, kuri leidžia verslo struktūroms turėti nuosavą moralę ir prisiimti sau visuomeninę ir politinę atsakomybę.
Verslo gerovė, lengvatos verslui, verslumo skatinimas jau lopšelyje darželyje, verslo priežiūros liberalizavimas… Verslas! Verslas! Verslas! – skamba iš visų lūpų aplinkui. Net moksleivių apklausos rodo, kad visi nori būti verslininkais. Kitaip sakant svajoja mažiau dirbti ir daug uždirbti. Tik va verslas verslui nelygu.
Užbėgdama įvykiams už akių ir nenorėdama absoliutinti patikslinsiu, kad šiame straipsnyje komentuoju tik dalį tų verslininkų, kurie pinigus uždirba pardavinėdami alkoholinius gėrimus. Kitaip sakant tuos, kurie vieną kartą savo „biznio“ istorijoje sumokėjo valstybės nustatytą rinkliavos dydį – 376 eurus už tai, kad neterminuotą laiką galėtų pelnytis iš prekybos alkoholiniais gėrimais.
Tapo įprasta, kad kas kartą kai Seime kyla iniciatyva sumažinti alkoholio vartojimą, toks tikslas beje juodu ant balto išdėstytas ir LR įstatymuose, iš su alkoholiu susijusių verslininkų lūpų pasipila grasinimų lavina. Paprastai grasinama viskuo – bus atleista keli šimtai darbuotojų, klestės šešėlinis verslas ir bobutėms skrandžius išės nelegalus spiritas, užsidarys parduotuvės ir degalinės, o žmonės liks be kuro, užsiundysim Konkurencijos tarybą, Konstitucinį teismą, o jei reikės net ir Europos teisingumo teismą ir t.t.
Seime svarstant dabar degantį degalinių klausimą buvo mestas dar vienas grasinimas, kuris nuskambėjo tiesiai iš Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovo lūpų. Be užuolankų išrėžta, kad Seimui tokio draudimo neatšaukus, prekybininkai vis tiek draudimą „apeis“. Esą dalis degalinių patalpų bus nuomojama parduotuvėms ar kitoms įmonėms ir ten prekyba alkoholiu galės toliau sėkmingai tęstis. Teisiškai šis argumentas neturi jokio pagrindo, tačiau svarbiausia naudoti psichologinį smurtą ir gal kas išsigąs.
Ar nuolatiniais grasinimas ir pastangos aplink save sėti baimę nėra kalinių mentaliteto požymis? Ar už 376 eurus kartu su licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais įgyjamas ir leidimas nebaudžiamai meluoti ir manipuliuoti?
Iniciatyvus jaunimas savanoriškai atliko eksperimentinį tyrimą ir nepilnametis asmuo pamėgino 17-oje degalinių įsigyti alkoholio. 14-oje degalinių alkoholis nepilnamečiui buvo parduotas. Video medžiaga atsidūrė teisme. Deja, baudas (nuo 289 eurų iki 868 eurų) susimokėti panoro ne visos degalinės ir jaunuoliai iki šiol tampomi po teismus. Ar tikrai tokį verslumą mes skatinome?
Verslo subjektų atstovai ir asocijuoti jų asmenys geba itin graudžiai pateikti dabartinę verslo situaciją ir jam uždedamą naštą, tačiau svarbu atsižvelgti į jų pačių geranoriškumą ir vykdomo verslo skaidrumą.
Vardan ko? Vardan palyginti mažos saujelės verslininkų gerovės, kurie kaip tikroje postdemokratinėje santvarkoje atsidūrė virš demokratinių institucijų, o kraudamiesi pelną sau visas neigiamas pasekmes palieka pačiai visuomenei.
Verslo atstovai atviru tekstu ir per žiniasklaidos priemones grasina politikams. Nuo alkoholio vartojimo priklausomi asmenys grasina savo artimos aplinkos žmonėms vaikydamiesi juos su peiliu ar kirviu. Abiem atvejais grasinimų pasekmės tragiškos. O ar galima tikėtis geriau, jei aplink vien grasinimai…
Vaida Liutkutė
