Dainius Gaižauskas
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie Donaldo Trumpo pareiškimus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu. Trumpas pavadino Zelenskį „diktatoriumi“, tvirtino, kad jo populiarumas siekia vos 4%, ir aiškiai leido suprasti, kad dabartinė Ukrainos vadovybė jam nėra palanki. Bet kodėl jis tai daro? Ar tai asmeninė antipatija? Ar strateginis ėjimas, vedantis prie didesnio plano?
Ši tema tapo viena iš svarbiausių geopolitinių klausimų, tačiau į ją atsakymas nėra paprastas. Manau, tai ne tik Trumpo asmeninė nuomonė – tai dalis didesnės strategijos, susijusios su jo siekiu sureguliuoti konfliktą Ukrainoje. O kad suprastume, kodėl Trumpas pasirinko tokią taktiką, turime pažvelgti į keturias pagrindines busimų derybų šalis ( JAV, Ukrainos, ES ir karą pradėjusio Putino), kurios lemia jo veiksmus.
Trumpo taikos proceso strategija: KETURIOS DERYBŲ ŠALYS.
Norint suvokti Trumpo veiksmus, reikia aiškiai suprasti, kad jo tikslas – ne palaikyti Putiną ar pulti Zelenskį, o sukurti situaciją, kurioje karas būtų užbaigtas, tačiau taip, kad tai būtų naudinga JAV.
1. JAV VISUOMENĖ IR VERSLO INTERESAI
JAV žmonėms karas Ukrainoje nėra prioritetas. Tai nėra nei Vietnamas, nei Persijos įlankos karas, kuriame amerikiečiai turėjo aiškų ekonominį ar geopolitinį interesą. Kodėl Amerika gynė Kuveitą 1991 m.? Nes ten buvo nafta. Kodėl įsitraukė į Artimuosius Rytus? Nes ten buvo tiesioginės grėsmės Amerikos strateginiams interesams.
Ukraina neturi naftos, bet ji turi milžiniškus gamtos išteklius – apie 500 mlrd. dolerių vertės metalų ir kitų strateginių resursų. Trumpas supranta, kad tam, jog amerikiečiai palaikytų ilgalaikę paramą Ukrainai, šis konfliktas turi tapti jiems ekonomiškai naudingas. Tai reiškia, kad JAV turi įgauti dalį kontrolės šių išteklių atžvilgiu, o tam būtina sukurti stabilų pokarinį valdymo modelį.
Putinas irgi supranta, kad tai taptų aiškia priežastimi, dėl kurios JAV tikrai imtųsi karinių veiksmų ginant Ukrainą.
2. PUTINAS IR JO DERYBINĖ STRATEGIJA
Viešai Trumpas ir Putinas atrodo kaip žmonės, kurie vienas kitam pataikauja, tačiau, manau, tai yra informacinis žaidimas.
Putinas giria Trumpą, nes jam reikia sukurti įvaizdį, kad su juo galima susitarti, taip stiprinant pozicijas vidaus rinkoje.
Trumpas nepuola Putino atvirai, nes supranta, kad bet kokios išankstinės agresyvios pozicijos uždarys galimybes derėtis.
Tai nėra draugystė – tai strategija. Trumpas taikė tokį pat modelį su Iranu: pirmiausia demonstravo norą tartis, o vėliau įvedė sankcijas, kurios privertė Iraną grįžti prie derybų stalo. Tą patį jis planuoja ir su Putinu.
3. EUROPOS SĄJUNGOS POZICIJA
ES lyderiai iki šiol laikėsi ,,monolitinės“ pozicijos, kad su Putinu nesiderės, o karas turi būti laimėtas Ukrainos fronte. Tačiau per trejus metus ši strategija nepasiteisino – sankcijos Putino neparklupdė, Ukrainos ginklavimas neprivertė jo trauktis.
Todėl Trumpas siunčia aiškų signalą Europai – jei nenorite derybų, JAV gali mažinti savo karinį dalyvavimą. Ir kas įdomu – po šių pareiškimų Europoje kilo panika. Staiga Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai pradėjo kalbėti atsargiau, nes jiems tapo aišku, kad be JAV paramos jie patys turės spręsti šią krizę.
4. ZELENSKIO POZICIJA IR INFORMACINĖ KONFRONTACIJA
Dabar prieiname prie esmės – kodėl Trumpas viešai atakuoja Zelenskį?
Trumpas nereagavo į Zelenskį tol, kol šis pats nepradėjo viešai kritikuoti jo pozicijos dėl galimų derybų. Zelenskis kelis kartus viešai pasisakė prieš Trumpo taikos idėją, kaltindamas jį pataikavimu Putinui. O Trumpas į tokius dalykus reaguoja vieninteliu būdu – atsako dvigubai stipriau.
Pirmiausia jis viešai apkaltino Zelenskį „diktatūra“, primindamas, kad jis neorganizavo rinkimų ir faktiškai valdo be aiškaus demokratinio mandato.
Antra, jis pareiškė, kad Zelenskio populiarumas Ukrainoje smarkiai sumažėjęs, sukeldamas informacinę bangą, kuri dabar aptarinėjama visame pasaulyje.
Po šių pasisakymų JAV viceprezidentas Vencas dar labiau sustiprino spaudimą Zelenskiui, pabrėždamas, kad jei jis nori toliau tikėtis JAV pagalbos, jis privalės būti lankstesnis derybose ir susilaikyti nuo viešos kritikos.
Tai ne emocinis išpuolis – tai strateginis ėjimas, kuriuo siekiama priversti Ukrainos pusę tapti atviresne deryboms.
DABAR AIŠKUS ATSAKYMAS
Kodėl Trumpas viešai spaudžia Zelenskį?
Nes jis mato, kad Zelenskis nesiruošia sėsti prie derybų stalo, todėl jį spaudžia per informacinį lauką. Tai nėra asmeninis puolimas, tai aiški strategija – jei Zelenskis priešinasi deryboms ir puola Trumpą viešai, Trumpas atsako tuo pačiu ir siunčia jam signalą: „negalėsi ignoruoti realybės“.
KAS LAUKIA TOLIAU?
Ši strategija jau veikia:
Zelenskis pradeda elgtis atsargiau, nes supranta, kad Trumpo kritika gali paveikti Vakarų paramą.
ES lyderiai tampa lankstesni, nes mato, kad JAV gali atsitraukti.
Putinas mato didesnį spaudimą, nes jam sunkiau prognozuoti Trumpo veiksmus.
Jei ši tendencija išliks, karas gali būti užbaigtas greičiau, nei tikisi ES, buvusi Bideno administracija ir visa likusi leftistinės propagandos mašina, kurią vis dar maitina karo partijos užzombinti fanatikai. Klausimas tik vienas: ar visi supras, kad derybos yra neišvengiamos?
