Advokatas Jonas Ivoška
Komentaruose beveik po kiekvienos nūdienai aktualios publikacijos jaučiasi skaitytojų nusivylimas partijomis, Seimu, Vyriausybe, teismais, prokuratūra, „sistemine“ žiniasklaida, ir pagaliau… tauta, kuri, tariamai, jau pasmerkta amžinai tarnystei svetimiesiems. Todėl vargu ar begalima čia išsiugdyti empatiškų, patriotiškų lyderių.
Tenka pripažinti, kad pasireiškus iškilesnei asmenybei, vieni (esantieji prie „ėdžių“) – bando taškytis srutomis, kiti (prigimtiniai skeptikai) – dūsauja: „O ką jis gali mums duoti?“, treti (geranoriški vidutiniokai) – drąsina, dėkodami už tiesos žodį, ketvirti (artimi pažiūromis, bet tingūs) – pasyviai laukia pakvietimo į komandą, penkti (susireikšminę savimylos) – apsimeta nieko be savęs iškilaus aplinkui nematą ir t.t. Dėl to dalis asmenybių, likę be aktyvios pilietinės paramos ir saugodami savo artimųjų privatumą, bando apeiti triukšmingą įžūlių vidutinybių gaują, kuri atkakliai gina savo privilegijas.
Tačiau ne tiek mažai tautoje brandžių pilietiškų žmonių, kurie kantriai atlieka šviečiamąjį darbą, palaipsniui gausindami tiesos šalininkų gretas.
Ne paslaptis, kad artėja lūžio taškas, kai grėsmes tautos savasčiai ir valstybingumui ne tik pastebės, bet ir pajus tie, kurie iki šiol savo dėmesį skyrė buitiniams patogumams ar verslo išsaugojimui. Supratus, kad tautos bendrabūvio tvarka yra visa apimanti vertybė, abejingųjų šalies valdymo tvarkai masė nors lėtokai, bet ims tirpti.
Žinoma, lūžio ribai reikia ne tiek mažai – protingo bei patrauklaus lyderio ir pilietinės daugumos lūkesčius atspindinčio šalies valdysenos modelio (programos).
Nežiūrint, kad papirktųjų „šilta“ pareigine vieta ar papildoma (valstybine) pensija atsidavimas ir ištikimybė klanui nesilpnės, tačiau vis dažniau viešumoje pasigirs savo Tėvynės ateitimi besirūpinančių tautiečių balsai. Jų simpatijomis palaikomos asmenybės įgis galimybę atsidurti formalių lyderių gretose. Todėl tautos simpatiko virsmas formaliu lyderiu šiandien Lietuvoje jau yra realiai sprendžiama problema.
Deja, politinės jėgos, siekiančios šalies valdysenos pokyčių pilietinės daugumos labui, nėra. Esančios partijos, partijėlės ar politinės sąjungos, vis dar įsikibusios į institucinio absoliutizmo modelį valstybės vadyboje, nemato valstybės biudžetą pildančio piliečio, kaip pirminio ir pagrindinio valstybės subjekto, vaidmens šalies organizacinėje sistemoje. Pilietinės visuomenės vizija, apie kurią kaip siekiamybę aiškiai pasakyta 1992 metų LR Konstitucijos preambulėja, esamoms šalyje partijoms tėra tik nesuprantamas miražas. Todėl pilietinės visuomenės vertybių įteisinimo siekis gali būti tik naujo tipo politinės jėgos programinis uždavinys.
Kokius pirmaeilius pokyčius valstybės vadyboje galėtų deklaruoti nauja politinė jėga („pilietininkai“)?
1. Tiesioginės demokratijos įgyvendinimo srityje:
1.1. Piliečių inicijuojamam referendumui nustatyti protingumo kriterijus atitinkantį rinkimų teisę turinčių piliečių parašų skaičių ir neapsunkintą pertekliniais duomenimis piliečių parašų surinkimo tvarką;
1.2. Tautos atstovams Seime įvesti pilietinę kontrolę racionalios Seimo nario atšaukimo procedūros nustatymo būdu;
1.3. Valstybės valdymo institucijose pastebėjus viešojo intereso pažeidimus, o kontrolės institucijoms atsisakius tai ištirti, suteikti piliečiams teisę ginti viešąjį interesą teismine tvarka;
1.4. Dabar laikomiems galutiniais ir neskundžiamais teismo aktams įvesti konstitucingumo kontrolę pagal bet kurios proceso šalies reikalavimą.
2. Teisinės valstybės principų įgyvendinimo ir teisinio lygiateisiškumo užtikrinimo srityje:
2.1. Nustatyti, kad visų institucijų aktai, kurie prieštarauja Konstitucijai, netenka teisinės galios nuo jų pripažinimo antikonstituciniais momento;
2.2. Nustatyti valstybės tarnautojų (pareigūnų) atsakomybę už padarytą žalą neteisėtais ar netikslingais jų sprendimais arba nevykdant jiems suteiktos funkcinės kompetencijos;
2.3. Atsisakyti beprasmiškos praktikos, kai valstybė bylinėjasi pati su savimi dėl žalos atlyginimo, priešingoms proceso šalims esant tos pačios valstybės įstaigoms, išlaikomoms iš to paties valstybės biudžeto.
Pažymėtina, kad naujos politinės jėgos programos šerdimi turėtų tapti pilietinės visuomenės vertybinėmis nuostatomis grindžiamas naujos LR Konstitucijos projektas, kuriame plačiau nei šioje publikacijoje atspindėti valstybės vadybos pokyčiai bei žmogaus ir piliečio teisės.
