Vytenis Paulauskas
Panašu į tai, kad su I. Šimonytės vyriausybės inicijuota mokesčių reforma įvyks tai, kas įvykdavo ir su ankstesnių vyriausybių inicijuotomis mokesčių reformomis. Į darbo grupes sulenda daugybė verslo lobistų, kurie pateikia tik tokius pasiūlymus, kurie žlugdo, naikina valstybę ir tarnauja tik vienadieniam verslininkų siekimui gauti didesnius pelnus su mažesnėmis sąnaudomis.
Pradinis mokesčių reformos tikslas buvo surinkti į valstybės biudžetą daugiau lėšų tam, kad būtų užtikrintas geresnis valstybės funkcionavimas. Tačiau dabar viskas verčiasi į kitą pusę – jeigu bus įgyvendinti visi tiek valdančiųjų, tiek ir opozicijos pasiūlymai, tai į valstybės biudžetą lėšų bus surinkta ženkliai mažiau.
Iš visų Vyriausybės siūlomų mokesčių pakeitimų bene keisčiausias yra siūlymas septyniais procentais sumažinti pajamų mokestį asmenims, gaunantiems mažiau kaip 350 tūkstančių eurų per metus. Kodėl asmenims, gaunantiems net 30 tūkstančių eurų atlyginimą per mėnesį, staiga prireikė mažinti mokesčius? Nejaugi, jeigu tie mokesčiai nebus jiems sumažinti, jie taip nuskurs, kad eis į labdaros valgyklą tam, kad gautų lėkštę sriubos?
Beje, ir prezidentas G. Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad tokiu būdu konservatoriai kažkodėl mažina mokesčius turtingiesiems.
Dar vienas konservatorių siūlymas yra sulyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimaliu atlyginimu. O juk tai reiškia, kad minimalų atlyginimą gaunantis asmuo nebus sumokėjęs jokių socialinio draudimo įmokų.
Gyvulių ūkis – jau prie S. Skvernelio
Buvusi S. Skvernelio vyriausybė įkūrė gyvulių ūkį mokesčių sistemoje, kai Sodros mokestis buvo perkeltas nuo darbdavio ant dirbančiojo pečių atitinkamai Sodros mokesčio dydžiu padidinus dirbančiojo atlyginimą. Pagal anksčiau galiojusią tvarką darbdavys mokėdavo Sodros mokestį nuo viso darbo užmokesčio fondo, taigi, Sodros biudžetas gaudavo Sodros mokestį ir nuo minimalaus atlyginimo. O dabar, sulyginus neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalia alga, Sodros biudžetas jokių pajamų už minimalų atlyginimą gaunančius darbuotojus negaus.
Taigi, nors faktiškai minimalų atlyginimą gaunantys asmenys bus neapdrausti, nes nieko nesumokės, tačiau valstybė juos draus savo sąskaita. Tokiu būdu valstybė dotuoja verslą, už verslą mokėdama draudimą tame versle dirbantiems ir minimalų atlyginimą gaunantiems darbuotojams.
Suprantama, kad visa tai labai patinka verslininkams, kurie tokiu būdu sutaupo, atpigina darbo jėgą ir pasididina savo pelnus.
Suprantama, kad tokia valstybės finansų politika yra nepatenkinti individualia veikla užsiimantys asmenys. Jie sako: kodėl mums mokesčiai didinami, kai tuo tarpu dalis pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų (gaunančių minimalų darbo užmokestį) visai atleidžiami nuo mokesčių?
Skaičiai verslininkų nenaudai
Kiekvienais metais, kai reikia didinti minimalų atlyginimą, verslininkai tam priešinasi stengdamiesi surasti argumentų, kodėl, jų nuomone, to daryti negalima. Atsirado toks „argumentas“ ir šiemet. Sakoma, kad būtina atsižvelgti į Europos Sąjungos vadovybės reikalavimą nustatyti tokį minimalų atlyginimą, kuris atitiktų darbo našumą.
Suprantama, kad verslo lobistai neriasi iš kailio stengdamiesi įrodyti, kad Lietuvoje darbo našumas yra labai mažas, todėl ir minimalaus atlyginimo, jų nuomone, negalima didinti.
Tačiau vadovaukimės ne emocijomis, bet pažvelkime į skaičius ir faktus. 2017 metais Lietuvoje darbo našumas sudarė 75 % ES darbo našumo. 2022 metais Lietuvoje vidutinis į rankas gaunamas atlyginimas sudarė 1184 eurus, o ES vidutinis atlyginimas į rankas buvo 1910 eurų. Taigi, atlyginimas Lietuvoje 2022 metais sudarė 62 % ES atlyginimo, o darbo našumas buvo 75 % ES darbo našumo.
Nors aš paėmiau senesnių metų darbo našumą, bet per penkerius metus jis tikrai nesumažėjo. Taigi, vidutinis į rankas gaunamas atlyginimas Lietuvoje, jeigu atsižvelgtume į darbo našumą, 2022 metais turėjo būti ne 1184, bet 1432 eurai.
Perskaičiuojame atlyginimą „į rankas“ į atlyginimą „ant popieriaus“ ir gauname, kad, įvertinus darbo našumą, vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ Lietuvoje turėtų būti 2290 eurų.
Laikoma, kad minimalus atlyginimas turėtų sudaryti maždaug pusę vidutinio atlyginimo. Iš to gauname, kad, įvedus darbo našumo rodiklį, minimalus atlyginimas praėjusiais metais turėjo būti 1145 eurai.
Šiemet minimalus atlyginimas turėjo būti bent 10 % didesnis ir siekti apie 1260 eurų, o kitais metais turėtų būti dar didesnis ir siekti apie 1400 eurų. Taip turėtų būti, jeigu įvertintume darbo našumą, kaip norėtų Laisvosios rinkos institutas ir kiti verslo lobistai.
Deja, bet verslininkai, nors tai gali pasirodyti keista, skaičių ir faktų nemėgsta ir vadovaujasi vien tik emocijomis. Mat tie faktai ir skaičiai dažniausiai rodo, kad verslininkai yra neteisūs.
Kaip pakelti darbo našumą
O su darbo našumu nėra taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Pavyzdžiui, profsąjungų atstovas A. Tamošauskas sako, kad „pramonė yra neefektyvi“ ir todėl, norint pakelti atlyginimus, reikia pakelti darbo našumą įmonėms įdiegiant naujas, efektyvesnes technologijos, kurios, jo nuomone, Lietuvoje yra pasenusios, atsilikusios.
Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako visai priešingai: „ES investicijos leido įmonėms atnaujinti technologijas – pakeisti turimas efektyvesnėmis, našesnėmis, sudarė galimybę skaitmenizuoti procesus“.
Manau, kad tai yra tiesa. Įmonės, net ir negaudamos dotacijų iš ES, savo lėšomis gali finansuoti investicijas, nes pelno mokestis yra labai mažas, tik 15 %, tad 85 % pelno galima panaudoti investicijoms.
Verslininkai verkia, kad jie neva negali investuoti, nes valdžia reinvestuojamo pelno neatleidžia nuo mokesčių. Tačiau nereikia visų 85 % pelno išsidalinti dividendais, tada užteks pinigų ir investicijoms. O, kai pelnas pasiimamas dividendais, tai jie padedami į bankus, ir pinigai guli be naudos. Lietuvoje esantys bankai neturi ką su tais pinigais daryti ir todėl net trečdalis Lietuvoje sukauptų indėlių grąžinami į Europos centrinį banką. Tokiu būdu verslininkai savo pinigus sandėliuoja Europos centriniame banke ir nenori tų pinigų panaudoti Lietuvos valstybės ir jos žmonių gerovei mokėdami didesnius atlyginimus savo darbuotojams ir didesnius mokesčius valstybei.
Darbo našumą pakelti galima labai greitai. Jeigu, pavyzdžiui, kirpėjas už plaukų nukirpimą vieną dieną paims 10 eurų, o kitą dieną – jau 20 eurų, tai reikš, kad jis savo darbo našumą pakėlė dvigubai. O, jeigu, pavyzdžiui, vieną dieną parduotuvėje apsilankė 100 pirkėjų, o kitą dieną jau tik 50, ir jie kiekvienas pirko vidutiniškai prekių už tą pačią pinigų sumą, tai reikš, kad darbo našumas parduotuvėje sumažėjo du kartus.
Taigi, darbo našumas priklauso ne tik nuo kokių nors pažangių technologijų įdiegimo, bet daug daugiau priklauso nuo dirbantiesiems mokamų atlyginimų ir nuo prekių kainų. Kuo atlyginimai didesni ir kainos aukštesnės, tuo darbo našumas yra didesnis ir priešingai – esant mažiems atlyginimams ir mažoms kainoms darbo našumas bus žemas.
