Nors sakoma, kad svetima bėda džiaugtis nederėtų, tačiau man iš tiesų džiugu, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis sės į teisiamųjų suolą politinės korupcijos byloje (ir sės ne vienas, o su keliais politikais, tarp kurių – ir buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis). Ne, nieko asmeniško prieš R.Kurlianskį neturiu, kad dabar galėčiau šokti džiaugsmo šokius, tiesiog tas džiaugsmas – visiškai iš kitos „operos“. Iš kokios?
„Karšto komentaro“ skaitytojams žinoma – nuo 2011-ųjų iki pat 2017-ųjų sąžiningai stebėjau ir aprašinėjau Medininkų žudynių bylos teismo posėdžius. Tačiau kadangi ten kaltinamųjų suole sėdėjo ruselis, tai niekam ir neįdomu, kad prokuratūra ir teismai per jį pervažiavo tiesiog „buldozeriu“ (aha, pabandyk pažvelgti į įrodymus – tai po maidanų ir krymų tuoj teisėjus atitinkama partija „vatnikais“ išvadins, o VSD į „nacionalinių grėsmių sąrašą“ įtrauks) ir kad tokioje svarbioje byloje iki šiol taip ir neatsakyta į pagrindinius klausimus: tai kas iš tikrųjų ir dėl kokių motyvų tą 1991 m. liepos 31 d. naktį iššaudė mūsų pareigūnus; kur šeši iš aštuonių pareigūnų iš tiesų buvo nužudyti ir kas juos pernešė į muitininkų vagonėlį; iš ko Vilniaus OMON’o bazėje raudonųjų draugovininkų vadas P.Vasilenko gavo Medininkuose nužudytų pareigūno A.Juozako ir A.Kazlausko ginklus; kur raudonieji draugovininkai paslėpė ginklus, kuriais buvo šaudyta Medininkuose ir kuriuos jiems nurodė paslėpti Vilniaus OMON’o štabo viršininkas V. Razvodovas; kodėl prie Medininkų bylos neprijungtas, tačiau teismo sprendimu į Ginklų fondą perduotas Medininkuose nužudyto „ariečio“ M.Balavako automatas, rastas pas du piliečius 1996 m. automobilių avarijos metu; ir t.t., ir pan.
Vilniaus apygardos teismo teisėja S.Bieliauskienė labai skubėjo išnagrinėti šią bylą iki motinystės atostogų, todėl pirmoje instancijoje Medininkų žudynių byla buvo „pravaryta“ „gaisro režimu“ (per pusantrų metų). Tačiau Apeliaciniame nagrinėjimas truko net penkerius metus, taigi, atrodo, teismas galėjo įrodymus „išblusinėti“ po vieną. Deja… Kai jau prasidėjo baigiamosios kalbos ir advokatas, atsinešęs makete atkurtą nusikaltimo vietą, ėmė rodyti po vieną „nušautą pareigūną“ ir demonstruoti kulkų įėjimo ir išėjimo angas, skaičiuoti šovinius ir tūteles, kas, bendrai suskaičiavus, parodė, kad bendras žaizdų skaičius neatitinka namelyje rastų kulkų, kūnuose įstrigusių kulkų ir tūtelių skaičiaus, dar daugiau, kad esant kiauryminėms žaizdoms (nes prokuratūros tvirtinimu, visi pareigūnai buvo sušaudyti namelio viduje), namelio viduje NĖRA kulkų padarytų skylių (pagal prokurorų logiką, peršovus kiaurai pareigūnus, tos kulkos tiesiog namelio viduje išgaravo), teisėjas pertraukė advokatą: „Betgi, advokate, mes to netyrėme“. Kas reiškia, kad ne tik pirmos instancijos teismas, bet ir Apeliacinis teismas NETYRĖ, kaip ir kur iš tiesų mūsų pareigūnai buvo nužudyti. Kategoriškai atsisakė tirti.
Dar daugiau, visą Medininkų bylos tyrimo laiką advokatai kalbėjo apie SELEKTYVŲ medžiagos pateikimą į bylą. Nors ir kiek buvo prašoma, kad teismai išreikalautų iš prokuratūros MOTININĘ Medininkų bylą, teismai prašymus atmetinėjo. Netenkino ir prašymų išreikalauti atšaudytų Rygos OMON’o ir Vilniaus OMON’o ginklų ekspertizės išvadas. Kadangi kaltinimas (ir nuosprendis) rėmėsi, kaip įtariama, suklastota operatyvine pažyma (kuri oficialiai neegzistuoja), teismai atsisakė prie bylos prijungti Latvijos institucijų dokumentus, paneigiančius operatyvinės pažymos turinį, tai yra įrodančius, jog tai, kas parašyta operatyvinėje pažymoje, – fikcija.
SELEKTYVUS buvo ir kaltinamasis. Jeigu pas tą ruselį būtų buvęs rastas nužudyto M.Balavako automatas, kuris atsitiktinai buvo rastas 1996 m. autoįvykio metu pas H.Budrį ir J.Rastenį – šiems prokuratūrai užteko pasakyti, kad jie rado tą automatą garaže, kurį nuomojosi iš V.Syčinskio, o V.Syčinskiui – kad jis irgi „nieko apie tą automatą nežino“, ir vyrukai atsipirko simboline bausme už nelegalaus ginklo turėjimą; arba jeigu tai tas ruselis, o ne Vilniaus raudonųjų draugovininkų vadas P.Vasilenko būtų padavęs savo draugovininkų būrelio nariams Smotkinui, Orlovui ir Dzagojegui paslėpti iš nužudytų A.Juozako ir A.Kazlausko pagrobtus ginklus, tai šiandien situacija ruselio byloje būtų visai kitokia – būtų buvęs bent vienas įrodymas, siejantis tą ruselį su įvykiais Medininkuose. Dabar gi, deja, po SELEKTYVAUS tyrimo turime suklastotą operatyvinę pažymą ir suklastotą anoniminį liudytoją (kurio pažįstamo pažįstamas girdėjo, kaip Rygos omonininkas Ryžovas skundėsi Nikulinui, kad Medininkuose pametė laikrodį, kurio nusikaltimo vietą net kelias dienas tyrę EKSPERTAI NEBUVO RADĘ).
Štai todėl ir džiaugiuosi, kad toks „MG Baltic“ „ryklys“ kaip R.Kurlianskis sės į teisiamųjų suolą politinės korupcijos byloje: nes kai apie SELEKTYVŲ tyrimą kalbėjo ruselio advokatai, tai buvo tarsi žirniai į sieną. O kai apie SELEKTYVUMĄ prabilo politinės korupcijos bylos įtariamieji – stambūs „rykliai“, gal pagaliau bus atkreiptas dėmesys į tai, apie ką buvo kalbėta kitose bylose ir ne vienerius metus.
Selektyvaus tyrimo pavyzdys – nors oficialiai Medininkų byla laikoma ištirta, nuo 1996 m. iki šiandien taip ir neišsiaškinta, kaip ir kokiomis aplinkybėmis pas šiuos asmenis atsirado Medininkuose nužudyto „ariečio“ M.Balavako automatas (kuris buvo ne prie Medininkų bylos prijungtas, o atiduotas į Ginklų fondą), kas dar kartą įrodo Medininkų bylos neištyrimo mastą:
