Antanas Baskas
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (2024 vasaryje) viename rinkimų kampanijos renginyje vėl įplieskė diskusijas dėl finansinės naštos pasidalijimo NATO. Jis pagrasino, kad užpuolimo atveju neskubės ginti sąjungininkių, jei šios neskirs pakankamai lėšų gynybai. Perrinkimo siekiantis D. Trumpas pridūrė, kad net paragintų Rusiją su jomis daryti „ką nori“.
Prieš tapdamas prezidentu D. Trumpas per savo rinkimų kampaniją pažadėjo nutraukti pagalbos teikimą Ukrainai, priversti Kyjivą nedelsiant pradėti taikos derybas ir palikti NATO sąjungininkus be gynybos, jei jie neišleis jai pakankamai lėšų.
Tačiau dabar (2024 gruodis) trys šaltiniai, informuoti apie JAV ir Europos pareigūnų diskusijas gynybos klausimais, teigė, kad D. Trumpas žada išlaikyti JAV karinę paramą Kyjivui. Kartu D. Trumpas nori reikalauti, kad NATO padvigubintų savo gynybos išlaidų tikslą nuo 2 procentų – kurį šiuo metu pasiekia tik 23 iš 32 aljanso narių – iki 5 procentų, sakė du JAV ir Europos pareigūnų diskusijose dalyvavę žmonės.
Vienas „Financial Times“ šaltinis sakė suprantantis, kad D.Trumpas pasitenkins ir 3,5 proc. BVP gynybai bei kad išrinktasis prezidentas žada susieti tokį reikalavimą su palankesnėmis prekybos sąlygomis su JAV.
Baltųjų rūmų valdymo ir biudžeto biuro duomenimis, JAV gynybai 2024 metais išleis apie 3,1 proc. BVP.
Per paskutinius pirmojo D. Trumpo prezidentavimo metus 2020-aisiais Pentagono išlaidos gynybai siekė 3,4 proc. BVP.
Per pastaruosius 10 metų bendros NATO sąjungininkių išlaidos gynybai išaugo nuo 943 mlrd. 218 mln. JAV dolerių 2014 metais iki 1 trilijono 474 mlrd. 399 mln. JAV dolerių 2024-tais.
Išlaidų didžioji dalis tenka JAV – 967 mlrd. 707 mln. dolerių, o bendros Europos sąjungininkių ir Kanados išlaidos gynybai atitinka 506 mlrd. 693 mln. dolerių.
Rusijos karinis biudžetas 2024 padvigubintas iki 112 milijardų. Tai rodo, kad NATO biudžetas keliolika kartų didesnis už Rusijos, Europos sąjungininkų – apie keturis kartus didesnis už Rusijos, kad NATO turi milžiniškas galimybes paremti Ukrainą tiek, kad Rusija būtų priverta pasitraukti iš Ukrainos.
Atsakymas, kodėl tiek neparemia bei reikalaujama didinti procentus, nors NATO galia keliolika kartų didesnė už Rusijos, buvo duotas 1953-1961 JAV prezidento Eizenhauerio (buvusio Vyriausiojo sąjungininkų vado nuo 1943). Jis, būdamas Prezidentu, patyrė ir perspėjo dėl vis didėjančios karinio-pramoninio komplekso įtakos JAV politikai. Didinant procentus neva gynybai, didėja komplekso pelnai. Karai didina jo ginklų paklausą. JAV – stambiausias ginklų pardavėjas.
Trumpo patarėjai prasitarė: Trumpas pasitenkins ir 3,5 proc. BVP gynybai bei kad išrinktasis prezidentas žada susieti tokį reikalavimą su palankesnėmis prekybos sąlygomis su JAV. Trumpas 2020 buvo padidinęs JAV procentus iki 3,4, demokratai 2024 sumažino iki 3,1.
Lietuvos valdžia 2024 skyrė 3,22 procentus BVP ir buvo tarp šešių iš 32 NATO valstybių, skyrusių 3 proc. ir daugiau gynybai. 2025 biudžete gynybai numatyta virš 3 milijardų 300 milijonų eurų (3.91 procentas BVP). Didesnis procentas nei JAV ir visų kitų NATO valstybių, gal išskyrus Lenkiją, kuri žada 4 proc. Lenkija turi plotus šimtus kilometrų nuo sienos su Rusija, kurioms galima efektyvi oro gynyba. 2024 metais gynybai skirti 2 milijardai 442 milijonai naudoti taip: investicijos 20,2 proc.; karinės atsargos 9,1 proc. 221,3 milijono; išlaidos veiklai vystyti 16,2 proc.; ginklai ir karinė įranga 23,8 proc. 580,7 milijonai; personalo išlaikymas 29,9 proc.
Kiek prasminga didinti procentus Lietuvai? Tai sąlygoja sienos su Rusija buvimas ir maža Lietuvos teritorija, nutolusi nuo šios sienos daugiau kaip du šimtus kilometrų. Nežinau priemonių apginti oro erdvę nuo Rusijos sistemų 40 raketų salvių, skriejančių 40 km. Kitų Rusijos sistemų 12 raketų salvės, skriejančios 120 km., neleidžia šioje teritorijoje statyti turimas dvi norvegiškas oro gynybos sistemas, nes jos neapsigina nuo raketų salvių. Užsakyta trečia už 234 milijonų eurų, užtaisomą 6 arba 8 raketomis, kainuojančiomis kiekviena apie milijoną eurų. Labiau apsaugo oro erdvę sistema „Patriot“, kainuojanti milijardą eurų.
Bet kiek didintume oro gynybos sistemų skaičių, dalis Lietuvos infrastruktūros tame tarpe ir verslo lieka neapginti. Todėl svarbiau, kad bent vienas Lietuvos BVP procentų, numatytų gynybai, tektų Ukrainai, kurioje sprendžiasi Rusijos atgrasymas nuo Lietuvos naikinimo raketomis. Rusija 112 milijardų naudoja, o ES virš 400 milijardų sandėliuoja.
Izraelis turimas 8 „Patriot“ keičia ne į naujesnes „Patriot“, bet į triskart pigesnes „Dovydo skydas“, gaminamas Izraelio. Ar tai reiškia, kad „Patriot“ kaina keliskart viršija savikainą? Izraelis neparduoda keičiamų „Patriot“ Ukrainai dėl savo neutralumo politikos karui Ukrainoje.
