Spalio viduryje kai kurių Darbo partijos frakcijos narių Seime iniciatyva bandyta įtvirtinti įstatymo pataisą, kuri įteisintų galimybę Lietuvoje skersti gyvūnus košerinei mėsai ir eksportuoti ją į Izraelį. Tokią iniciatyvą galėjo paskatinti ir tarptautinis kontekstas: liepos viduryje Lenkijos parlamentarai 44 balsų dauguma atmetė savo vyriausybės pasiūlytą projektą, pagal kurį turėjo būti grąžintas ritualinis gyvulių skerdimas. Gal „darbiečiai“ tikisi užimti „laisvą verslo nišą“?…
Esu kategoriškai prieš tokią pataisą. Kodėl? Ji atvertų galimybes žiauriam elgesiui su gyvūnais. Jie būtų skerdžiami neapsvaiginti, patirtų didžiules kančias, kurias matytų ir kiti gyvūnai. O juk skausmą ir baimę jaučiame ne tik mes, žmonės, bet ir gyvūnai…
Priminsiu, kad nuo sausio 1 d įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kurio 4 straipsnyje „Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas“ pažymima, jog „gyvūnų skerdimas jų neapsvaiginus, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus“, yra priskiriamas žiauriam elgesiui. Naujoji įstatymo pataisa, jei ji būtų priimta, reikštų žingsnį atgal.
Ar gyvūnų skerdimas košerinei mėsai, jos eksportui ekonomiškai pagrįstas? Deja, Žemės ūkio ministerija man į šį klausimą statistinių duomenų nepateikė. Jokie paskaičiavimai nėra atlikti. Pačioje Lietuvoje košerinės mėsos vartotojų yra labai mažai. Todėl abejoju, kad gyvūnų skerdimas jų neapsvaiginus „atvertų naujas rinkas“ mūsų verslininkams. Manyčiau, mūsų sumanūs ir iniciatyvūs verslininkai, atsigręžę, pavyzdžiui, į ekologinį ūkininkavimą, pelnytų daugiau naudos.
Dar daugiau – konsultuojantis su Judaikos specialistais paaiškėjo, kad „košerine“ mėsa tampa ne tik dėl skerdimo būdo, bet procese turi dalyvauti rabinas, atstovaujantis rabinišką instituciją pripažintą Izraelyje. Yra priimtos košerinio skerdimo nuostatos, kurias žino skerdimo specialistai. Tačiau net ir su tokiu specialistu paskerstą mėsą dar turėtų „košerio“ ženklu patvirtinti Izraleio institucijos.
Galų gale, ne viską turi nulemti pinigai – yra ir moraliniai dalykai. Inicijuoti įstatymų pataisas – Seimo narių teisė. Mūsų teisė – pataisai nepritarti. Peticiją, nukreiptą prieš šią pataisą, jau pasirašė daugiau kaip 4 000 Lietuvos piliečių. Tai ženklas, kad mūsų Seimui įstatymo pataisos priimti nederėtų. Siekime, kad žiauraus elgesio su gyvūnais būtų kuo mažiau.
Orinta Leiputė,
LR Seimo narė, socialdemokratė
