Esame praradę pagarbą praeičiai, meilę gėriui, tiesai,
neturime tautinės savigarbos jausmo, žavėjimosi gamta
ir žmoniškumu. Esame – dvasios vergai. Ir net mūsų
valstybės politika… nuo pat nepriklausomybės atstatymo
dienos dažnai buvo amorali – vergiška, nes ne kartą prie
jos vairo stovėjo – vergai gladiatoriai.
Rašytojas Bernardas Aleknavičius
Nuo pat 2000-jų metų išsaugojau ant stalo po stiklu rašytojo Bernardo Aleknavičiaus straipsnį „Kenčianti Vydūno dvasia“ (XXI amžius – 2000, kovo 22, p. 11). Vis paskaitau, pasidžiaugiu autoriaus atrastu Vydūno kūrybos nauju aspektu, aktualiu mūsų dienų politikai. Iki šiol nepraradusiu savo aktualumo, ypač po vis naujų Seimo rinkimų.
Iki šių Seimo rinkimų į Seimo rūmus susirinkdavo… gladiatoriai, kurie mokėjo tik kautis tarpusavyje. Mėgstantiems kovinius žaidimus buvo ką pažiūrėti. Iš Seimo gladiatorių žaidynės persikeldavo į TV, ir jų organizatoriai, vienas už kitą išmaniau, tas gladiatorių iš Seimo kovas perkeldavo į kiekvieno mūsų namus. Žiūrėkite ir džiaukitės! Kaip labai švelniai pasakė dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, „iki šiol buvo daug nereikalingos įtampos, kibirkščiavimo, tarsi specialiai buvo stengiamasi su kuo nors susipykti“ (Delfi.lt. 2016, spalis).
Todėl nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir jaučiame gladiatorių valdymo rezultatus: mūsų žmonių atlyginimai ir pensijos – mažiausi visoje Europos Sąjungoje; milijonierių ir milijardierių turime daugiausiai, duoneliautojų, išvykusių į pasaulį ieškoti sotesnės duonos kąsnio, skaičius netrukus pasieks milijoną, turime didžiausią savižudžių skaičių, jau beveik keliasdešimt tūkstančių nusikaltėlių kalėjimuose, jau turime daugiau negu šimtą žiauriausių žmogžudžių, nuteistų iki gyvos galvos, kuriuos turime maitinti ir t.t.
Kodėl taip yra ir kodėl taip atsitiko, būtent mums, per amžius buvusiai viena darbščiausių ir kūrybingiausių Europos tautų?
Rašytojas Bernardas Aleknavičius, remdamasis minėtame straipsnyje mūsų mąstytoju Vydūnu, teigia atradęs atsakymą į šį liūdną mums visiems klausimą (žinoma, tik ne esantiems valdžioje – jie sau susikūrė visai padorų, viskuo aprūpintą gyvenimą – O.V).
Mąstytojas Vydūnas, tarsi veidrodyje pamatęs mūsų ateitį, prieš šimtą metų rašė: „ Vergas apie laisvę svajoja. Bet jo svajonės niekada neatitinka tikrovės. Iš vergovės paleistas, jis toli – dar nėra laisvas. Ir visi aiškinimai, kad laisvė yra, jos jam nesuteiks… Laisvė pasiekiama tik žmonių kitimu“. (Cit. plg Bernardą Aleknavičių. Ten pat)
Atgauti pilietinę laisvę – labai svarbu, bet tai dar nereiškia – tapti laisvu. Vergystė pakeičia žmogaus dvasią, tarsi peiliu joje įrėžia vergo savybes. Vydūno nuomone, „Vergas amžinai mano esąs neklystantis teisuolis ir dėl savo padarytų klaidų niekada nesigaili. Vergas nori tik gauti… ir imti; apgaudinėti kitus ir išsisukinėti. Vergo, o ypač pasiekusio gladiatoriaus lygį, širdyje nuolat verda neapykanta ir kerštas jį supantiems žmonėms. Vergas ir Judas – dvasiškai ta pati asmenybė“ (Ten pat).”
Čia kalbama apie dvasinį vergą, bet ne fizinį, žvanginusį grandinėmis ir žadėjusį sugriauti senąjį pasaulį, o ant tų griuvėsių kažką pastatyti… Tokį vergą mes jau matėme. Pastarasis pusšimtis metų vergijos mus pavertė dvasios vergais. Ir dabar esame – vieni raudoni, kiti – balti dvasios vergai“.(Bernardas Aleknavičius. Ten pat)
Svarbiausia, kad gladiatoriaus lygį pasiekę vergai moka ir sugeba tik kautis, o ne racionaliai ir kūrybingai dirbti. Dėl to ir turime tai, ką turime.
Išrinkus naująjį Seimą visų akys krypsta į išrinktųjų žmogiškąją ir profesinę kokybę, į jų pasirengimą arba bent siekį tarnauti Tautai ir Valstybei, atliekant bent tai, kas jų buvo žadėta rinkiminės kampanijos metu. Tačiau matome, kad vos tik žmogus pasiekia savo karjeros viršūnę, būna išrinktas Seimo nariu, tuoj pat, vos ne tą pačią dieną, kaukė, kurią buvo užsidėjęs ant savo veido ir elgesio, tuoj pat nukrinta.
Gladiatorių kovų sezoną naujajame Seime pradėjo jau patyrimą turintis Seimo senbuvis E.Gentvilas, pakėlęs kardą prieš TS-LKD partijos lyderį G.Landsbergį. Nesupratau, kodėl ir dėl ko?
Pasirodo, rengiamasi jau pavasariui, kai „seniems briedžiams“ reikės suremti ragus su „jaunais briedžiais“. Šį kartą ne dėl nuotakos, o dėl idėjos. Kaip mums, nieko nenutuokiantiems politikos bruzgynuose, paaiškino žurnalistas Virgis Valentinavičius, G. Landsbergis yra „protingas liberalas, kuriam tenka vargti su TS-LDK talibais . (V.Valentinavičius. TS-LKD: kiek galima apsimetinėti, kad nieko neįvyko // Delfi.lt. -2016, lapkr. 18). Taigi E.Gentvilo liberalams atsiranda „protingas konkurentas“, kuris, neduok Dieve, gali paveržti lyderio postą…Todėl jau dabar jo ir jo partijos reikia pradėti nekęsti. Ir , kaip visiems gladiatoriams, šią neapykantą eskaluoti, kuo plačiau.
Juokingai atrodo naujoji Seimo gladiatorė D.Šakalienė, kuri nepraėjus nei savaitei po jos išrinkimo, sukėlė erzelį ją priglaudusioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje. Ji, kaip tikra ir galinga savo jėgomis pasitikinti gladiatorė, pakėlė kardą prieš patį partijos lyderį R.Karbauskį. (Rūta Pukenė, Eglė Samoškaitė. Neprėjo nė savaitė, o jau pykstasi: R.Karbauskiui – smūgis iš vidaus // ,Delfi. Lt. -2016, lapk. 18). Vardan ko ir dėl ko? Pasirodo, dėl to paties, kaip ir visi gladiatoriai, įsižeidusi, kad jai neskirtas nei Socialinės apsaugos ir darbo ministrės postas… Ir, o Dangau!, net Seimo Žmogaus Teisių komiteto pirmininkės postas… Apeliuoja į moterų diskriminaciją… naujajame Seime. 24 metus vadovauju Lietuvos moterų lygai ir nesu girdėjusi, kad p. D. Šakalienė būtų apgynusi nors vieną moterį, kovojančią dėl visuomenės gėrio, dėl jos diskriminacijos. O dabar, net ištikus panašaus charakterio didžiausiai bėdai, niekada nesikreipčiau į p D. Šakalienę, kuri taip aršiai gina SAVO ASMENINĮ INTERESĄ.
Taigi, Seime gladiatorių daugėja. Ar pavyks Seimo pirmininkui jų dauginimąsi sustabdyti, siekiant jo užsibrėžto tikslo, kad Seimo „prestižas visuomenės akyse pasikeistų, kad visa mūsų visuomenė imtų galvoti bei įsitikintų, kad čia dirba protingiausi, gudriausi, ir, be abejo garbingiausi žmonės“.(Viktoras Pranckietis. – 2016, spalis).
Priminsiu, kad tokio pat tikslo optimistiškai siekė savo laiku buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Jai, deja, nepavyko. Gladiatorių jos kadencijos metu Seime, kompromituojančių Seimą ir mūsų valstybę pasaulio mastu, buvo pernelyg daug. O kiek jų dabar atsiras, ir kiek tų gladiatorių kautynių pamatysime, atidžiai seksime.
Prof. Ona Voverienė
.
