Ada Sabaitytė
Jeigu prigaudytume pilną pilnutėlį kibirą krabų ir paliktume, tai grįžę tą kibirą taip ir rastume pilną – krabai neišsibėgiotų! Sakysite, kad tai labai keista? Visai ne, nes krabai neleidžia nei vienam savo gentainiui pabėgti iš to kibiro. Vos tik kuris pabando lipti lauk – kiti stveria tokį išsišokėlį ir traukia jį atgal į kibirą. O tada visi sėkmingai laukia, kada bus išvirti ir pateikti ant stalo. Tai yra puikaus bendruomeniško elgesio pavyzdys!
Tačiau kas nulemia tokią krabo elgseną? Gebėjimas galvoti? Panašu, kad atvirkščiai. Gal tuo krabai ir yra panašūs į žmones, pamiršusius, kad galvas jiems Dievas davė ne vien tam, kad į pilvus neprilytų?
Jei grįžtume prie panašumų ir skirtumų, tai krabai ne tik, kad negalvoja, kas aptariamu atveju juos atveda tiesiai į mirtį verdančiame katile, bet krabams, kaip rašoma, būdingos išverstos akys ir galva, susiliejusi su krūtine, ir pilvu bei kieti šarvai.
Kalbant apie negalvojančius žmones, taip pat matome, kad galvos/ galvojimo veiklą vis labiau pasiglemžia širdis (jausmai, emocijos) ir/arba skrandis. Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad galvojančius žmones pasaulyje saugo jų protas, jų išmintis, o negalvojantiems reikia šarvų, t.y. standartizuotų ,,tiesų“, kurias jie galėtų naudoti visais atvejais. Tačiau skelbiant tokias standartizuotas ,,tiesas“, jos ne visada skamba įtikinamai, todėl jas reikia ,,pastiprinti“ visokiais baisiais vaizdais: išverstomis akimis, rusiškais keiksmažodžiais arba paprasčiausiai vemiant žodžius.
Ir visos tos priemonės šiuo metu yra nukreiptos vienam tikslui: kad niekas nedrįstų savo žodžiais ar net mintimis nukrypti nuo mums nubrėžto tikslo – visiems kartu (be politinio elito!) patekti į verdantį karo katilą! Ir neduok Dieve, jeigu kas nors pasakys kitokią nuomonę, negu yra įdiegta tose standartizuotose ,,špargalkėse“! Visi tie žmonės su krabo elgsena niekada niekam neleis išsiveržti iš kibiro! Kaip nutiko prieš kelias dienas TV 3 laidoje, kai ten dalyvavęs vaikinas pasakė tai, ką galvoja VISI mąstantys žmonės Lietuvoje. Ir NIEKO TOKIO netgi pasakyta nebuvo – tai kas gi sukėlė tokį socialinės pasiutligės priepuolį**?
Vienas dalykas aiškus – kad veikiausiai vaikinas dėl savo jauno amžiaus nesuprato, jog eiti su tokiomis nuostatomis į oficialių propagandistų laidas yra tolygu sutikimui mėnesį laiko praleisti terariume.
Tačiau, vėlgi, kas buvo pasakyta? KAS? O kad pakilo visi Teisieji! Tik niekaip neįmanoma suprasti, kodėl tie aršūs socialinių tinklų riteriai vis dar čia? Turint tokį užsidegimą, jau seniai reikėjo būti Ukrainos apkasuose, o ne tupėti socialiniuose tinkluose su čipsiukų pakiukais, mygaujant klaviatūrą bei postringauti apie karą ir prievoles???
Iš kitos pusės ponas Nedzinskas, „Kakadu“ laidoje paklaustas, ar eitų kariuomenėn, atsakė, kad ,,mažai moka“ – o tai yra ,,geresnis“ atsakymas??? Manyčiau, kad jis yra tūkstančius ir tūkstančius kartų blogesnis, bet niekam neužkliuvo – taip, mažai moka – Tėvynės ginti negaliu – faktas! Tikro patrioto – politiko pasisakymas!!? Bet jo ,,kraujo“ žiniasklaidai tuo metu, matyt, nereikėjo? Todėl ir nebuvo pakelta banga.
Neaišku, ar aptariamas vaikinas pateko į girnas atsitiktinai, ar gal kam nors spėjo užkliūti? Juo labiau, kad jau buvo paraiška politikoje. Vaikinas tikrai įdomus, talentingas – matosi, kad auga labai šviesi asmenybė – gal tai kažkam užkliuvo? Nes labai keistai nuskambėjo ir tai, kad tokis Mykolas Katkutis, dirigento Donato Katkaus sūnus, staiga gan agresyviai pasisakė prieš tą jaunuolį! Kas paskatino tokį pasisakymą? Pavydas talentingesniam muzikui? Mykolas Katkutis taip pat turi pretenzijų į kūrybą ir dainavimą? O jeigu tai – ne pavydas talentingesniam žmogui, o tiesiog kokių nors ,,paprašymų“ vykdymas? Juk, jei subrendęs vyras nori prisidėti prie karo, tai kas sulaiko poną Mykolą? Jis tikrai turėtų elgtis taip, kaip jaučia, t.y. būti apkasuose! Tik tada įgytų sąlyginę teisę smerkti kitą!
Ir dar: čia darosi panašu į tą atvejį, kaip pas krabus, kai galva susilieja su pilvu ir imama tuštintis per angą, vadinamą burna – kitokio paaiškinimo, kaip gryna fiziologija, nėra, nes, kai žmogaus vaikas, užaugintas labai kultūringoje aplinkoje – inteligentų šeimoje (tėvas dirigentas, muzikas, pats taip pat baigęs ,,visokias muzikas“), viešoje erdvėje ima naudoti tokius žodžius, kaip ,,šū – as“ ir pan., tai, veikiausiai, yra ne kas kita, kaip tuštinimasis per burną arba nesąmoningas troškimas tai daryti? Juo labiau, kad pats smerkėjas teisuolis M. Katkutis paskui save velka labai savotiškų veiklų šleifą.
Dar vienas klausimas visiems, kurie jaučia pirmuosius socialinės pasiutligės požymius, t.y. nenugalimą norą ką nors ,,išdėti į šuns dienas“: ar visi Jūsų vaikai, broliai, tėvai, sesės jau yra arba gal rengiasi į frontą Ukrainoje? Ir ar visi, atėjus dienai X, išleisite savo vaikus į karą?
Nes visai neaiški ta aplinkybė, kad yra labai didelis skaičius ,,kariuomenei netinkamų jaunuolių“ ir ar tai yra objektyvi tikrovė, ar kažkokios formos atsipirkimas? Tai sakau ne smerkdama tokius galimus veiksmus, bet bandydama atkreipti žmonių dėmesį į tai, dėl ko jie pyksta ir puldinėja nekaltus žmones, patys tuo metu darydami ir galvodami tą patį, kas buvo pasakyta eteryje.
Į ką dar siūlyčiau atkreipti dėmesį visiems tiems „teisuoliams“, ir ne tik atkreipti, bet ir ne mažiau kovingai pasisakyti socialiniuose tinkluose: kai buvo Didžioji Pandemija, visokio rango politikai, pradedant Grybauskaite, baigiant Lietuvos Valdovu, skiepijosi, labai ryškiai fotografuodamiesi, kad sukeltų pasitikėjimą ir įtikintų abejojančius dėl ,,skiepų mados“. Prie kokios minties vedu? Ogi prie tokios: ar buvo nors viena laida: LRT, TV3 ar dar kokioje panašioje viečiukėje, kur būtų kvočiamas ,,auksinis jaunimas“? O juk tokių grėsmių akivaizdoje reikėtų pasisodinti studijoje Nausėdaites – Antrojo Pasaulinio karo metais, net JK princesė, be penkių minučių monarchė Elžbieta II-ji, dirbo moterų savanoriškoje tarnyboje padėdama sužeistiesiems! O karo pabaigoje tarnavo mechanikų tarnyboje. O kur mūsų gražuolės prezidentaitės? Niekam neįdomu? Ne? Na, gerai, tai yra merginos, bet savo nuomonę ir pasiryžimą galėtų įgarsinti? Ar jos jaučiasi reikšmingesnės už monarchų šeimos narius? Nors, kas čia žino? Juk yra pasakymas: ,,Neduokdie – iš u- a – o į ponus!“
Taip pat reikėtų pasisodinti gausingą Landsbergiukų būrelį ir su jais pasikalbėti apie tarnybą ginkluotosiose pajėgose, juo labiau, kad ir buvęs užsienio reikalų ministras yra puikaus šaukiamojo amžiaus vyriškis. O ponas Kubilius? Ar jis neturi vaikų – anūkų? O jei dar peržiūrėjus Seimą, vyriausybę ir juos aptarnaujantį aparatą – būtų galima suformuoti tiesiog elitinę brigadą, o gal net visą diviziją (nuo 10 000 iki 20 000 galvų)!? Kovingai nusiteikusiems socialinių tinklų rašinėtojams nekyla tokių klausimų? Jie puola tik tuos, į kuriuos parodo pirščiuku kokia nors žurnalistė–tyrėja?
O juk tik apklausus visus elitinius veikėjus, pradedant prezidentu ir seimūnais, baigiant jų patikėtiniais ir ministrais, jau būtų galima kvosti ir eilinius piliečius – juk valdovai (iki katalikybės ir bažnyčios įsigalėjimo) visada į karą vesdavo savo karius ir kaudavosi pirmose gretose – nuo to ir kilęs žodis karalius. O dabar, slapstant tuos, kurie PRIVALO būti pirmieji šiuose reikaluose, bandoma prakišinėti ir pakišinėti eilinių žmonių vaikus ir dar juos kaltinti nebūtais dalykais?
Žinote, tais ,,gūdžiais tarybiniais laikais“ buvo sukurtas filmas ,,Niekas nenorėjo mirti“. Tai ir šiomis aplinkybėmis kiekvienas turime paklausti savęs: ar mes tikrai norime mirti, ar kad mirtų mūsų vaikai? Juo labiau, matant bendrą geopolitinę padėtį, kai JAV (ir vėl, kaip ir po Antrojo Pasaulinio karo) rūpinasi tik savais reikalais, o Lietuva, ir ne tik, paliekama kažkokiai apibrėžtai savieigai? O mes, užuot žiūrėję savų interesų ir bandę susiderinti santykius su kaimynais, trokštame su jais susikibti nelygioje kovoje, vykdydami partnerių ,,paprašymus“?
Visi žinome, kad gyvenant kartu ir greta visada atsiranda nesutarimų ir skriaudų, nuoskaudų bei nesusipratimų, bet kaimyno nepakeisi. Ir tam yra sukurtas toks dalykas, kaip diplomatija, kurios tikslas yra sureguliuoti tarptautinius ir kitokius santykius. Nors, kai pagalvoji apie paskutinius mūsų URM ministrus, atrodo, kad diplomatija tapo atmirštančia ūkio šaka…
Geriau pavyzdys iš gyvenimo: jeigu savo kaimyną nuolat plūsi, jam grasinsi, mėtysi akmenimis, perdėtai priekabiai žiūrėsi į viską, ką jis daro, o pats visai jo nepaisysi ir darysi viską, kas tik šaus į galvą, kiek laiko su kaimynu išliksi bent jau neutraliuose santykiuose? Kiek? Žmogui, net ir geranoriškai nusiteikusiam, vieną dieną truks kantrybė ir, jei negausi nuo jo į ,,triūbą“, tai jis su tavimi nebebendraus ir atkurti santykius bus labai sunku arba neįmanoma.
Lygiai tokie patys dėsniai veikia ir tarp valstybių, o žinant ilgesnio laikotarpio istorinius įvykius, negu nuo ,,Smetonos laikų“, dėlionė puikiai susideda ir viskas matosi, kaip ant delno.
Jei grįžtume prie temos esmės, tai žmonėms tikrai nereikia taip lengvai pasiduoti iš šono kurstomoms nesveikoms emocijoms jau vien dėl tos priežasties, kad, kai tik pajungiamos emocijos, tai yra pirmas ženklas, jog reikia sukaupti dėmesį, nes, vaizdžiai kalbant, kažkas, pasinaudodamas tuo visuotiniu susistumdymu, bandys ,,ištraukti iš kišenių pinigines“. Metodai visada išlieka tie patys – nuo turgaus su kišenvagiais iki ,,aukštosios“ politikos su visokio rango veikėjais.
Todėl nereikia būti žiopliems ir prisidėti prie kelių apmokamų rėksnių, kurių užduotis ir yra ,,nuolat stebėti socialinę erdvę“ ir rašinėti visokius ,,berazumius“ komentarus, kiršinant žmones ir taip platinant socialinę pasiutligę.
Tačiau šiuos veikėjus dar galima iš bėdos suprasti – jie taip ,,užsikalinėja“ pinigus, net nesijausdami išdavikais. Tačiau tie žmonės, kurie už tokius komentarus ir pasisakymus negauna JOKIOS naudos, yra paskutiniai kvailiai, nes pila vandenį ant svetimo malūno ir dar darydami žalą sau patiems. Geriau į tą vietą pasižvalgyti plačiau ir pamatyti, kas tuo metu yra daroma: gal, pavyzdžiui, taip norima nukreipti visuomenės dėmesį nuo LRT audito?
Monikos Garbačiauskaitės komanda auditui taip priešinasi, jog gražu žiūrėti! Sako, kad tas auditas pakenks demokratijai? Čia tai bent argumentas! Nors, geriau pagalvojus, visose valstybinėse (ir ne tik) įmonėse pasikartojančiai atliekamas auditas – ir ko bijoti, jei viskas yra ,,švaru“? Tegu tikrina, kas nori ir kiek nori! Tačiau kažkodėl to labai bijomasi!? Kodėl? Demokratiški žurnalistai neteks demokratijos, jei bus patikrinti pinigų srautai? O jeigu ten ne taip jau ,,švaru“? Tada jau kita daina! Gal tada jie neteks tam tikrų srautų? Štai koks klausimas! Ir tada galima suprasti kodėl taip purtomasi to audito – juk patikrinus gali paaiškėti daug nevisai gražių, bet įdomių dalykų?
Kitas labai svarbus reikalas yra gręsiantis nekilnojamo turto mokestis – irgi svari priežastis informacinėje erdvėje leisti putas visuomenei į akis, nukreipiant dėmesį į visokius akligatvius.
Tačiau, kaip ten bebuvę, panašu, kad mes visi labai aiškiai matome, koks pavojingas ginklas yra tos vadinamos visuomenės informavimo priemonės – ne veltui jas vadina ketvirtąja valdžia: panorės, sutrins į miltus, o panorės, iš tų miltų nulipins naują herojų, kurį garbins VISI!
Ir pabaigai:
Visi piktinamės: ,,koks blogas jaunimas!“ –ir imame vardinti: be iniciatyvos, ištižęs ir dar ir dar… tačiau, kai pasitaiko tikrai šviesus žmogus, kaip šiuo atveju, visi užgriūva tą jauną žmogų visa įmanoma rūstybe: vieni apmeta, kiti ataudžia ir puola puola puola! O ar nors vienas pagalvojo, kad, visų pirma, jėgos nelygios, kai susiduria jaunas žmogus ir senis – gyvenimo patirtis kita, be to, jei vaikinas gerai išauklėtas, jis gerbia vyresnius žmones, moteris ir negali jiems atsakyti tokiais pat paplavų kibirais. Be to, pažiūrėjus iš kitos pusės, jei manoma, kad jis nuklydo į lankas, tai gal su juo reikėtų pasikalbėti? Bet ne – iškart daromas priešas, kurį reikia spardyti ir mušti!
Iš visos tos istorijos matosi, kokie užvaryti tie mūsų žmonės, kaip lengvai ,,griebia“ LRT ir panašių priemonių sukurtus neva tai priešus ir kaip lengvai praleidžia tikrai didelius ir reikšmingus dalykus!
O dar pastebėjimas apie pilietinę visuomenę: kodėl tyli visos tos sengirių ir medžių globos organizacijos, juk vaikinas aiškiai įvardino vieną tikrai skaudžią priežastį – tai atrodytų, kad tie medžių globėjai turėtų jį užtarti jau vien dėl to, kad jis nepraleido progos dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į tą mūsų visų skausmą! Kur visi tie visuomenininkai? Kitas jau tikrai keistas dalykas, kad Žemaičių partija, kuriai priklauso/priklausė jaunuolis, nieko nedaro ir negina savo nario ar atstovo – kodėl?
Visi šie veiksmai ir neveikimas rodo, kokiame kibire mes visi sėdime, NIEKAM neleidžiame iš jo išlipti ir laukiame, kol mus visus supils į verdantį katilą!
*Šiame straipsnyje kalbama ne apie žinomus veikėjus, kuriems dėkingi pavaldiniai ,,davė kličką“, o apie jūrų ir gėlųjų vandenų gyventojus krabus (lot. Brachyra).
** Socialinė pasiutligė – sunki, žaibiškai plintanti, todėl pandeminė būsena, kai didelės žmonių grupės praranda gebėjimą galvoti, bet tas praradimas kompensuojamas didžiule socialine agresija. Klinikiniai požymiai: kitaip mąstančių arba galvojančių, protingų žmonių puolimas socialiniuose tinkluose ir kitose vietose, noras juos sunaikinti ar bent pažeminti bei kitos sunkios psichologinės būsenos, kurias lydi viduriavimas piktais ar/ir necenzūriniais žodžiais.
*** Katkutis – pavardės forma, rodanti, kad sūnus seka tėvo pėdomis. Tradiciškai taip vadindavo sūnus, kol tėvas būdavo gyvas (arba dar gyva tėvo dvasia).
Krabas, kurį zoologai apibūdina, kaip vieną gražiausių: krabas – vaiduoklis.
Vienas gražiausių mūsų prezidentų.
