Kaip matome pateiktose grafikose, iki 2008m. visų trijų Baltijos valstybių vystymasis ir skolos buvo beveik vienodos ir staiga 2008m. Estija sugebėjo nedidinti skolos, mes, deja, įjungėme skolinimosi mašiną, didiname viešo sektoriaus išlaidas ir šis procesas valdžios yra nestabdomas ir 2015m..
Estija nesusiviliojo trumpalaikėmis išlaidavimo pagundomis, todėl Lietuvos ir Latvijos ekonomikos vis ryškiau atsilieka nuo Estijos.
Estijos pranašumas nebepaneigiamas. Estijos ekonominė sėkmė ir tarptautinis pripažinimas ganėtinai akivaizdus. 2010 m. gegužės 10 d. „turtingųjų klubu“ vadinama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pakvietė Estiją tapti tikrąja nare. Gegužės 12 d. Europos Komisija pasiūlė Estijai įsivesti eurą nuo 2011 m. sausio 1 dienos.
Tarptautiniuose konkurencingumo indeksuose Estija vis stipriau atitrūksta nuo Lietuvos ir Latvijos. Dažniausiai minimi sėkmės dalykai yra racionali bei pragmatiška protestantiška etika, leidžianti išvengti ekonominio populizmo kasdieniame gyvenime, Estijos proveržis IT srityje, sugebėjimas pritraukti daugiau užsienio investicijų ir nuo 1997 m. kaupiamas stabilizavimo rezervas, skirtas biudžeto deficitui dengti. Šiuo metu rezervo dydis siekia kiek daugiau nei 1 mlrd. litų.
Vis dėlto struktūriniai Estijos ekonomikos ypatumai, palyginus su kitomis Baltijos valstybėmis, leistų geriau suprasti „estiškąjį ekonomikos stebuklą“.
2008 m. pabaigoje, prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei, Baltijos valstybės, susiejusios savo nacionalinę valiutą su euru, neturėjo savarankiškos pinigų politikos ir galėjo laisviau pasirinkti tik finansų politikos formas. Vienas iš Estijos privalumų ilguoju laikotarpiu yra tai, kad ji, skirtingai nei Lietuva ir Latvija, pasirinko visiškai kitokias kovos su pasauline finansų krize priemones.
Lietuva ir Latvija kėlė mokesčius ir didino biudžeto deficitą. Tai iš dalies turėjo stimuliuoti ekonomikos augimą ir sušvelninti nuosmukį trumpuoju laikotarpiu. O Estija nusprendė didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, stipriai ir tolygiai mažinti biudžeto išlaidas visose viešojo sektoriaus ir valdymo srityse.
Pavyzdžiui, Estija įvykdė greitą ir efektyvią, nors ir gana skausmingą sveikatos apsaugos reformą, sumažinusi finansavimą gydymo įstaigoms ir daliai gydytojų.
Todėl, jei nenorime bankrutuoti, turime mokytis iš Estijos ir susitvarkyti su viešu sektoriumi, kuris kasmet tik plečiasi ir yra tingus , išpampęs prikištom giminėm ir skandina Lietuvą skolose. Per viešą sektorių turime mažiausias pensijas ir algas visoje ES.
Darykime išvadas, kol ne vėlu.
Sigitas Martinavičius
