Jonas Siaurukas
Kažkas papuvę danų karalystėj…
Hamletas
Kas yra civilizacija? Gal kultūra? Ir labai atsilikę tautos turėjo didelę kultūrą. Vienas Australijos aborigenas rašo, kad jie buvo sukūrę šimtą tūkstančių dainų… Bet neturėjo rašto, aritmetikos. Būtini civilizacijos atributai yra išvystyta valstybinė kalba, valstybė, įstatymai, mokslas, technologijos ir daugelis kitų „patogumų“ ir patobulinimų. Civilizuoti žmonės dažniausiai labai gerbia savo piliečius, savo ir kitas tautas, jų laisvę.
Civilizacijos yra dviejų pagrindinių rūšių: rytietiška, kariška, imperinė sudievinto Valdovo valdoma valstybinė sistema (tokių civilizacijų buvo ne tik Azijoje) ir vakarietiška, daugiau ar mažiau demokratinė, kur bent dalis žmonių yra laisvi, turi savo privačią nuosavybę. Buvo istorijoje ir nemažai tarpinių variantų.
Olandų, anglų, prancūzų buržuazinės revoliucijos teikė daug vilčių, kad Europos civilizacija, kuri jau tada vyravo pasaulyje, suklestės.
Kada prasidėjo Vakarų civilizacijos procesas? Dar tada, kai Europa valdė beveik visą pasaulį, vyravo keistas reiškinys: europiečiai nemokėjo valdyti savo kolonijinių valdų, šviesti jų žmonių. Britanija šimtą metų valdė tokią didelę imperiją su tiek gyventojų, kad galėjo užkariauti visą pasaulį. Bet jos valdančioji klasė to nepadarė.
Kodėl taip atsitiko? Džekas Londonas aprašo, kad Londono centre buvo daugybė vargšų ir net badaujančių valkatų. Atsakymas paprastas: valdė spekuliantai, lupikautojai, smitiški amoralūs individualistai, o ne hegeliški valstybininkai.
Kitas labai neigiamas reiškinys buvo europiečių tarpusavio kovos. Pirmas pasaulinis karas, kaip rašo Roza Liuksemburg savo neseniai lietuviškai išleistoje knygelėje, sunaikino geriausius Europos žmones.
Vilties teikė Amerikos iškilimas, juk iš esmės tai irgi buvo europietiška civilizacija. Tačiau „tarptautinių“ supermonopolijų ir bankų susidarymas palaidojo tas viltis.
Po antro pasaulinio karo Amerika galėjo suvienyti pasaulį. Tikra valdžia turi mokėti organizuoti savo šalį, o Amerika juk deklaravo, kad gins visą „laisvąjį pasaulį“.
Tačiau po karo įsivyravę ekstra klasės liberalai (libertarai, neokonservatoriai) patys vardan didesnio pelno neapgynė net pačios Amerikos kūrėjų ir gamintojų interesų. Vakaruose įvyko valstybinio sektoriaus ir valstybinio sektoriaus „prichvatizacija“ ir kažkur netoli Toronto galima pamatyti panašų vaizdą, kaip ir sugriuvusiame Lietuvos ar Rusijos kolchoze…
Jie leido atsigauti ir suklestėti net savo priešams. Kodėl? Savo protu aš to negaliu suvokti. Kai kas kaltina žydus. Bet juk žydai iš esmės irgi yra tapę europine tauta. Ir jie yra parašę fundamentalių veikalų, nukreiptų prieš komersantų valdžią (marksistai). Eiliniai žydai nevaldo bankų. Tai, kad „žmogus apvogęs Angliją“, pasak S.T. yra žydas, – atsitiktinumas.
Europa, Amerika, iš dalies Rusija, Lenkija, žydai ir kitos europietiškos tautos du šimtus metų vyravo inovacijų ir technologijų srityje.
Bet jie vis labiau atsilieka nuo kitų, nes bando valdyti inovacijų sektorių, svarbiausią ekonomikos ir karinį sektorių, panašiais metodais kaip kad bulvių prekybą turguje. (Panašiai „valdo“ (t. y. nevaldo) ir kultūrą). Tik sovietinė Rusija normaliai tą sritį valdė. Bet komunistinės lygiavos ideologijos veikiami jie, Vakarų laimei, nenorėjo tinkamai skatinti inovatorių, pritraukti į savo šalį užsienio protų (tik garbės raštais ir medaliais jų nesužavėsi). Užtat ir buvo kiek atsilikę (nekarinėje srityje).
Šiuo metu laisvajame pasaulyje kyla didelės problemos, nes gausėja imigrantų, maisto ir net kai kurių vaistų kokybė prastėja… Valstybės, vyriausybės neatlieka savo pareigų.
Vakarų valstybės ir Sąjungos labai subiurokratėjo. Ir tai keista, juk vyrauja liberalizmas. Politikos klasikas sakė, kad jei matai supuvimą, tai tas supuvimas kažkam labai naudingas. Gal iš tikrųjų smulkiųjų ir vidutinių laisvų žmonių sluoksnį siekiama sunaikinti, skatinti migracinius procesus, kad įsigalėtų „globalizmas“?
Mums, lietuviams, tai ypač aktualu, nes nykstame sparčiausiai Europoje, o lietuvis be žemės ir laisvės, be šeimininko teisių savo namuose ir savo kieme, niekada nemylės tokios „tėvynės“…
To, deja, nesupranta net kai kurie tautininkai. Pavyzdžiui, savo rinkiminėje programėlėje buvo parašę, kad reikia apmokestinti prabangias mašinas… Gal taip ir buvo „prie Smetonos“, bet smulkus valstybės diktatas dabar lietuviams nebepatinka juk…
Ar opozicija, ji labai marga, valdžioje bus geresnė? Ar neįves dar blogesnių mokesčių, dar didesnio biurokratizmo, „liaudies kontrolių“, kurių ir taip pakanka, ir pan.? Ar puoselės bent tautinę kultūrą?
Gediminas Griškevičius, Palangos poetas, parašė daug knygelių vaikams. Mūsų liberaliai (anti)tautinei valstybei jos nereikalingos; nesugebama net gerų vadovėlių (yra keletas išimčių) išleisti, biurokratizmas smaugia net mokytojus, ką jau kalbėti apie vaikų poeziją. O juk koks literatūrologas ar kalbininkas G. Griškevičiaus raštuose galėtų rasti ateityje gerų dalykų mūsų kalbai ar pan. Bet jų neberas, nes, sako, leidyklos, išleisdamos knygą, jau nebeturi pristatyti būtinų egzempliorių valstybei. Tai tik vienas mažas pavyzdėlis.
Šį straipsnelį rašau todėl, kad išgirdau du dalykus. V. Landsbergis mūsų valdžia nepatenkintus išvadino baubiančiais galvijais ar galvijėliais, ar panašiai (jei cituoju netiksliai, atsiprašau, girdėjau per TV). Antra: išgirdau, kad Z. Vaišvila, buvęs mūsų saugumo vadas, aiškina, kad, esą, neteisėtai įstojome į ES. Tokia pozicija ES atžvilgiu, manau, būtų abejotina.
Visi gerbiame V. Landsbergį. O jam oponentus, kritikus reiktų labiau gerbti. O ES kritikams reiktų būti labai tiksliems, nes „dabar svarbiausia saugumas“ (S. Skvernelis).
Pasirašydami Lisabonos sutartį iš tikrųjų GAL pažeidėme Konstituciją (jei ta sutartis visai panaikina mūsų suverenitetą), todėl, mano nuomone, ją reiktų denonsuoti, bet iš ES nereikia išstoti. Priešingai, ES, ypač kariniu požiūriu, reikia stiprinti, ES galėtų tapti, kaip kadaise Šventoji Romos Imperija, karine jėga – silpna pulti ir stipria gintis, būtina išsaugoti tautų laisvei.
Būtų gerai, kad į ES grįžtų Didžioji Britanija. Gerai būtų, kad susidarytų ir dar globalesnis Ramiojo Vandenyno ir Šiaurės Atlanto gynybinis paktas.
Britanija bando kovoti su didžiausia grėsme – migracija, tik „žmogaus teises“ ginantys teismai jai trukdo. Tokia šalis būtų naudinga ES narė. Gal padėtų panaikintų tuos netikusius teismus? Europiečiams darosi vis sunkiau išlaikyti milijardus neeuropiečių.
Daug kartų rašiau, kad nors ir labai nervina ES, prievartaudama mus, kad priimtume kaip normą įvairius moralinius pakrypimus ar netvarką, išstoti iš jos nereikia – gal pavyks ateityje transformuoti ES į laisvų tautų laisvę ginančią sąjungą?!
Tai labai sunkūs diplomatiniai ir inovaciniai uždaviniai. Tuo tarpu mes mokame tik pirkti, tik skolintis, tik didinti biurokratizmą, tik naikinti tautiškumą, silpninti tautas.
ES ir Amerika okupuojama migrantų, be jokio karo. Karas Ukrainoje parodė, kad esanti valdžia ES, Amerikoje, o gal iš dalies (tik iš mažos dalies) ir pačioje Ukrainoje nemoka jos ginti.
Stiprinti laisvas tautas, jų gebėjimą kartu gintis, moralę, šeimas, ne tik technologines, bet ir organizacines inovacijas (tik ne moralines!) būtina, kitaip Vakarų civilizacija galutinai žlugs. Rytai, Pietūs turi daug daugiau gyventojų, negu Vakarai, jų kultūros senos, jų niekinti nedera.
Autoritariniai ir totalitariniai Rytai demonstruoja vis didesnius organizacinius ir inovacinius gebėjimus, vis geriau ginkluojasi. Užtat ir akcentuojama inovacijų svarba.
O Vakarai, kaip parodė vakar per TV pasakyti A. Medalinsko žodžiai (ir daugelio kitų internete ir kitur), deja, labiau rūpinasi stambiojo kapitalo interesais, komercija, o jų „pagalba“ Ukrainai ir sau įgauna vis daugiau amoralių ir spekuliacinių bruožų.
Karo ekspertas Aurimas Navys teisingai pasakė, kad karo rezultatai bus nulemti Vakaruose. Viską lems „organizacinis greitis“, karinės žvalgybos, inovacijų politika. Esant gerai, moderniai ginkluotiems, masė nebe tokia baisi.
Pažįstu vieną žemaitį, kuris labai nemėgsta valdžios, „žydų“ ir pan. Bet jis labai kūrybingas, raudonu diplomu technologinius mokslus baigęs žmogus. Valdžia turėtų sugebėti tokius surasti. Jis sakė: paklausiau patentų biure, kaip apiforminti idėją. Atsakė jam, kad svarbiausia, jog rašto laukeliai būtų ne per siauri ir ne per platūs, pasiūlė kreiptis į privačias konsultacines firmas, kurios gali padėti. Rezultatą galite patys atspėti…
O gal tai šių laikų Fultonas, ką gali žinoti?
Napoleonas Fultoną pražiopsojo…
