Kam mus nukariauti, jei gali nusipirkti?

Algimantas Rusteika

Stambulo konvencija – Lietuvoje neratifikuota ir negaliojanti. Bet jau 2014 metais sutartyje su Norvegijos Karalyste numatyta, kad Norvegijos ir „Europos ekonominės erdvės“ pinigai bus naudojami Stambulo konvencijos propagandai ir realizavimui Lietuvoje.

Pagal sutartį, lėšų panaudojimą Lietuvoje kontroliuoja Norvegijos užsienio reikalų ministerija: tiek čia tų mūsų nepriklausomybių ir laisvių – kas pinigus moka, tas ir muziką užsako.

Pasirodo, 2014-2021 m. Norvegijos ir EEE „finansiniai mechanizmai“ (iš kur jie ir traukia tokius pavadinimus?) Lietuvai dar nesibaigė ir jų „priemonės“ veiks iki 2024 metų pabaigos.

Atsiverčiame B priedo D. Programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“ (skirta 25 000 000 EUR ir bendro finansavimo lėšų 4 411 765 EUR).

Ir skirsnyje YPATINGI INTERESAI (!) skaitome: „Apytiksliai 10 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų skiriama programos sričiai ,,Smurtas šeimoje ir dėl lyties“. Rengiant koncepcijos aprašą svarstoma galimybė iš anksto numatyti projektus, skirtus Stambulo konvencijos tikslams siekti ir vertybėms diegti, politikai tobulinti, policijos tyrimams, teismo procesams ir gerajai praktikai plėtoti“.

Na, ir kaip manot, kas gi vykdo tuos „ypatingų interesų grantus“? Bingo, atspėjote – Atviros Lietuvos fondas! Garsiojo Džordžo Sorošo įsteigtos Open Society Foundations filialiukas, iki dabar gausiai finansuojamas šio „filantropo“. Jame šiltai įsitaisė ir buvusi D.Grybauskaitės patarėja R.Kačkutė, gavusi už ištikimą tarnybą Nacionalinio muziejaus direktorės kėdę, ne taip seniai ALF ir Laisvės TV paremdavo.

Na, o šitiems pinigiukams leisti ALF įsteigtas specialus konsorciumas – „Aktyvių piliečių fondas“, kuris finansuoja „pilietinės visuomenės organizacijas“. Šių PVO siurbėlyčių kirba apie 250, finansuojama ne mažiau kaip 180 projektų. Pinigai liejasi laisvai.

Atviros Lietuvos fondas (ALF) finansuoja dar begalę PVO. Tarkim, kartu su tuo pačiu norvegišku „mechanizmu“ – Žmogaus teisių stebėjimo institutą (direktorius Dainius Puras), o šis institutas savo ruožtu remia Lietuvos žmogaus teisių centrą (direktorė Jūratė Juškaitė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovės Birutės Sabatauskaitės sutuoktinė). O B.Sabatauskaitė yra Seimo nario Juliaus Sabatausko, aktyviai propaguojančio Stambulo konvenciją ir „civilinę partnerystę“ dukra, o Lietuvos žmogaus teisių centras teikia Seimui „ekspertines išvadas“ apie tai, kad „civilinės sąjungos“ įstatymas per siauras ir reikia tos pačios lyties partneriams suteikti tėvų teises ir t.t. ir pan. Na, nebevardinsiu, tai jau beveik monografijos apimtis gausis.

Taigi, už šiuos norvegiškų „grantų“ pinigus vien per 2021 metus paskelbta 669 publikacijos spaudoje ir televizijose, o jūs stebitės, iš kur tiek daug „palaikančių“ visuomenei nepriimtinus dalykus – visa tai tiesiog nusiperkama. Net viešai prieinamuose šaltiniuose matai ir perkamus delfius, ir 15 min., ir visuomenę specialiai provokuojančias laidas LRT.

Ir čia nieko nuostabaus, nes ir autoriai, ir žurnalistikos „grandai“ čepsi grietinėlę iš Dž.Sorošo. Tam veikia Lietuvos žurnalistikos centras (įkūrėjas – Dž.Sorošo įsteigtas ir finansuojamas ALF), kurio vadovybėje – visokiausių „kriaušių tyrimų“ autorė ir schemų piešėja Indrė Makaraitytė, čia darbuojasi R.Valatka, R.Tapinienė, pluša D.Jastramskis, V.Pugačiauskas. Netolimoje praeityje šio „žurnalistikos centro“ komandos nariais buvo LRT g.direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, dabartinė Delfi vyr.redaktorė Rasa Lukaitytė Vnarauskienė, iš žurnalistų ištrenktas Č.Černiauskas ir kiti korifėjai.

Žodžiu, Lietuvėlė maža, visi pažįstami, susiję ir pluša išsijuosę vardan tos. Jei kaip Indrė Makaraitytė nubraižyčiau kokią nors „sąsajų“ schemą – ekrane netilptų.

Kam mus nukariauti, jei gali nusipirkti? Vienos valstybės finansais gali papirkti kitos valstybės įtakingas sferas aptarnaujančius administratorius, biurokratus, žurnalistus, begalinius NVO. Ir ji pasidarys tokia, kokia nori…