Gediminas Jakavonis
Kovo 9-ąją sukako 1015 metų, kai Kvedinburgo analuose pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas. Ar pamenat, kaip savo šalyje minėjom šios datos tūkstantmetį? Valstybiniu lygiu garbinom ir net paminklų pristatėm mūsų krikštyti iš vakarų atvykusiam ir čia pagonių nužudytam šv. Brunonui. O ar kas nors prisiminė mūsų kunigaikštį Zebideną, kuris, gindamas savo kraštą, jo žmonių tikėjimą, papročius, tradicijas ir pasiuntė anapilin čia savo tvarką bandžiusį įvesti svetimšalį su visa palyda?
Yra Aukštaitijoje toks gražus Raguvos miestelis, kurio pavadinimas reiškia čia buvus senovės lietuvių šventą vietą, o jo herbe – šv. Florijonas. Šis krikščionių tikėjimą priėmęs romėnų karys žudė pagonis, o jų globotą šventąją ugnį užgesindavo apliedamas vandeniu.
Praėjo šimtmečiai, o mūsų lietuvių mąstymas nepasikeitė. Vyčius, gediminaičių stulpus, buvusius 1991 metų Lietuvos laisvės gynėjų atlapuose, konservatoriai pakeitė „nezabudkėmis“ iš sovietinių gegužės 9-osios atvirukų, kuriuos prisisega prie krūtinės kiekvienų metų sausio 13-ąją.
Bet kuri iš užsienių atėjusi idėja mums visada peršama kaip priimtinesnė už savo pačių mintis ir sveiką protą, kuriuo turėtume remtis.
Žinant tautos taip kompleksuotą valdžią, ja manipuliuoti labai lengva, tad nykstam mes, lietuviai, ir kaip tauta, ir kaip valstybė jau ne dienom, o valandom.
Suprasti problemą ir žinoti, ką daryti, yra tapatu. Tik žiūrint į dabartinius valdančiuosius kyla daug klausimų. Ar mes išsirinkom į valdžią žioplius, kuriems „atleisk Viešpatie, nes jie nežino ką daro“, ar Lietuvą valdo gobšūs, pinigų ištroškę niekšai, kuriems nusispjaut ir ant tautos, ir ant valstybės?
Tad pradėkim nuo mūsų aukščiausiųjų šalies pareigūnų, kuriems vadovaujant Lietuvos valstybė vis labiau praranda savo tiesiogines funkcijas – rūpintis šalies piliečių visuomeniniais ir viešaisiais reikalais.
Įstoję į Europos Sąjungą mes iš karto praradom didelę dalį savarankiškumo. Greitai po to eurokomisare tapusi D. Grybauskaitė labai aiškiai įvardijo ES plėtros priežastis, t. y., Vakarams reikalingą mūsų pigią, kvalifikuotą darbo jėgą ir rinką realizuoti savo visų rūšių prekėms – ir tam visai nebūtina išlaikyti Lietuvos savarankiškumą, nacionalinę valstybę.
Vadinasi, savo situaciją mes suprantame puikiai, bet vietoje to, kad priimtume tai kaip iššūkį, nudreifavome pasroviui, be kompromisų, paklusniai vykdydami visus, net žalingus Lietuvai Briuselio paliepimus.
Vėliau D. Grybauskaitę Lietuvos žmonės rinko savo šalies prezidente, manydami, kad „apsitrynusi“ europinėse institucijose ji mums sukurs gerovės valstybę. Tik, man atrodo, kad geriausias savo savybes ir patirtį ji dvi kadencijas naudojo tik sau ir ją į valdžia atvedusių konservatorių gerovės kėlimui.
Kai gerovės valstybę pažadėjo kurti prezidentu tapęs G. Nausėda, supratau, kad savo nacionalinio banko, kuris rūpintųsi visais Lietuvos piliečiais, mes nesulaukėme. Visą šalies finansų sektorių į savo rankas paėmę skandinavų bankai „padėjo“ mums išsirinkti aukštą ir grąžų, kad čia uždirbti viršpelniai užtikrintų jų šalių pensininkų gerovę. Mūsų pensininkų gerovė, sėdintiems pastarąsias kadencijas prezidento krėsle tautos vadams, atrodo, rūpi nelabai.
Senjorams Lietuvoje vieni svarbiausių – socialinės apsaugos, pensijų ir sveikatos apsaugos klausimai. Ministrė-pirmininkė, antrą kartą kandidatė į prezidentus I. Šimonytė, pergyvendama dėl lietuvaičių senjorų sveikatos ir visų šalies žmonių gerovės, SAM ministru paskyrė „buhalterį“ A. Dulkį. Pastarasis, už kurį apie mediciną geriau išmano ir klizmas pacientams statanti slaugė, imasi sveikatos apsaugos sistemos reformos.
Paskaičiavęs, kiek valdžiai kainuoja pensininkų išlaikymas, ima mažinti ligoninių ir jų atliekamų funkcijų skaičių provincijose. Čia dabar sergančiųjų ir mirštančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas! Kas, kad dabar į mano gimtąją Varėną greitosios pagalbos automobilis važiuoja iš Kaišiadorių, o kardiologinis renimobilis – iš Kauno, bet, kaip neseniai skaičiau miesto centre kabančiame dulkių ministerijos plakate, dabar mus aptarnauja profesionalai! Net ašaras išspaudė tas mūsų vyriausybės gerumas ir rūpinimasis tautiečiais…
Beje, apie plakatus ir vaizdinę agitaciją. Ar kas nors dar nepastebėjote visur prikabinėtų, brangiai kainuojančių plakatų „Išsaugokime Lietuvos miškus“? Juos užsakinėja tokio liberalo S. Gentvilo vadovaujama Aplinkosaugos ministerija. Taip, ta pati, kuri, mano manymu, dirba taip, jog Lietuvos miškai, girios, anot A. Baranausko, jau „kalnai kalnuoti, pakalnės nuplikę…“. Tai vis galvoju, kam skirtas minėtas plakatas?
Nereikia lietuviams nei spaudos, nei pašto, kuris bet kurioje normalioje šalyje taip pat yra valstybės valdžios funkcijų dalis. Mūsų valdantieji per keletą kadencijų pasistengė taip suraityti įstatymus, kad spausdintų dienraščių Lietuvoje neliko. Spausdinimo ir leidinių pristatymo išlaidos pasidarė tokios, kad lietuvis jau neįstengia užsiprenumeruoti nei laikraščio, nei žurnalo.
Centrinis šalies paštas, eilinį kartą didindamas įkainius, tam, kad jo vadovai uždirbtų pasakiškus Lietuvai atlyginimus, taupo eilinių paštininkų sąskaita. Šių žmonių algos mažėja, mažėja jų pačių skaičius, o kartu – ir jų atliekamų paslaugų kokybė.Tad vis ilgiau tenka laukti ne tik laiškų, bet ir paštininkų pristatomų pensijų.
Ar manot, kad kažkam iš esančių dabartinėje valdžioje tai rūpi? Formaliai, su paštu, kaip ir su Lietuvos kelių būkle, susiję klausimai priklauso Susisiekimo ministerijai, kuriai vadovauja Laisvės partijos narys M. Skuodis. Šios partijos narė ir netgi jos pirmininkė A. Armonaitė vadovauja šalies Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Man pasakymas: „Laisvės partijos narys – Lietuvos valstybės patriotas“ – skamba kaip tarybinių laikų anekdotas „žydas – kolūkietis“.
Tad nereikia turėti vilčių, kad tokie „specialistai“ gerai atliks jiems pavestą darbą ar jausis Lietuvos žmonėms atsakingi už savo veiklos rezultatus. Visos prioritetinės „laisviečių“ programinės nuostatos, tokios, kaip narkotikų legalizavimas, homoseksualų idėjų propagavimas, tik žaloja mūsų tautiečių genofondą ir ne tik nesustabdo lietuvių skaičiaus mažėjimo, bet ir jį didina.
Tik čia klausimas ne save įsimylėjusiems nevykėliams Laisvės partijos ministrams (…iš kur mergaitėms tiek drąsos?), o tiems kurie tokius žmogas parenka, skiria ir tvirtina.
Yra toks geras posakis, kad ne kvailiams kuriami įstatymai, o Lietuvoje dabar ir Laisvės partijos nariai mums gali savo įstatymus kurti. „Laisviečiai“ net savo kandidatą į šalies prezidentus iškėlė – tokį D. Žalimą, kuris, kaip man atrodo, Konstituciją gerai „žolės“ prisirūkęs aiškina ir taip, kad V. Raskevičiui įtiktų. Na, tam, kuris knygas prie Seimo degina.
Pagal Konstituciją Lietuva – parlamentinė respublika ir išeina, kad nuteistos už korupciją Liberalų partijos pirmininkė V. Čmilytė-Nilsen yra viena iš mūsų valstybės vadovų. Su Raudonosios armijos tanku į Lietuvą atvažiavusio okupanto anūkė daro viską, kad sunaikintų lietuviškos etnokultūrinės, lietuvių kalbą ginančias organizacijas ir įstaigas. V. Čmilytės-Nilsen vadovaujamas LR Seimas savo sprendimais darko mūsų vieną seniausių pasaulyje kalbą.
Turim vyriausybę, kuri mums, lietuviams, užtikrina didžiausias Europos Sąjungoje elektros energijos kainas. Mūsų valdžioje esantys „išminčiai“, bendradarbiaudami su opozicijoje esančiais politikais, sugebėjo paslapčia parduoti ir net patys sau nusipirkti dalį mums visiems priklausiusių valstybinės-strateginės įmonės „Ignitis“ akcijų.
Tad labai aišku, kodėl Lietuvos valdžiai daug svarbiau „Igničio“ ir jų pačių pelnai, brangiai pardavinėjant elektrą, negu visų šalies piliečių gerovė. Mūsų valdžiažmogiai taip susirišę vieni su kitais ir su stambaus verslo atstovais, kad gali būti puikiu pavyzdžiu žydo Jole Kothin knygoje „Neofedolizmo atėjimas“ aprašytai situacijai pasaulyje. Politikų ir biznio monolitas kontroliuoja žmoniją, sukoncentravęs savo rankose absoliučią pasaulio turto dalį.
Juodas humoras, bet gal reikėtų padėkoti Š. Stepukonio sukeltam skandalui, kuris parodė, ko verta „tvarka“ mūsų valstybėje, kai niekas už iš pensijinių fondų išvogtus pinigus nėra atsakingas. Nekalti nei Lietuvos prezidentas, nei Vyriausybės vadovė su finansų ministre, nei Lietuvos bankas su savo priežiūros funkcijomis, nei mūsų teisėsaugos sistema su visomis specialiosiomis tarnybomis.
Broliai ir sesės, lietuviai, už ką jie gauna darbo užmokestį, milžiniškas, lyginant su mumis eiliniais apvogtaisiais algas, jie už nieką neatsako?
Šiemet rinkdami Lietuvai prezidentą, Seimą, klauskite kandidatuojančių, ar jie paviešins „Igničio“ akcininkus, ar pasiruošę mūsų visų nusikalstamai privatizavimo turto nacionalizavimui? Ar kandidatuojantys į Europarlamentą – už Lietuvos savarankiškumą ar už Europos Sąjungos federalizaciją? Jei to nedarysit per rinkimus, nedejuokit paskui, kad cirkas išvažiavo, o klounai mūsų valdžioje liko. Jie liko, o mūsų Lietuvoje vis mažiau belieka…
