Ada Sabaitytė
Kadaise viena galingiausių imperijų, vadinama Romos respublika, turėjo galingą, mirtiną priešą – finikiečius. Ilgus amžius romėnai kovėsi su jų valstybe ir pagaliau, 146 metais, prieš mūsų erą, per Trečiąjį Punų karą, Romos karvedys Scipionas Afrikietis užėmė galingąjį miestą Kartaginą.
Kadangi po Pirmojo ir Antrojo Punų karo finikiečiams vis pavykdavo atkurti savo galią ir įtaką Viduržiemio jūroje, Romai tas nepatiko ir, laimėjusi Trečiąjį Punų karą, buvo pasielgta taip: Romos kariai, nukariavę Kartaginą, ne tik išpjovė visus miesto gyventojus, o patį miestą sudegino ir griuvėsius sulygino su žeme, bet ir pačią miesto ir apylinkių žemę apipylė jūros druska, kad NIEKAS TEN NEAUGTŲ – Kartagina po to, taip ir nebeatsikūrė. O buvo tokia jėga tuometiniame pasaulyje!
Aišku, jos sunaikinimui pasitarnavo daug dalykų ir įvykių, bet ir druska apipiltos žemės, nebuvo paskutinėje vietoje.
Kita tokia pati bausmė minima jau XIII a. pabaigoje, kai itališkoji Palestrina sukilo prieš Romos popiežių. Tuometinis pontifikas Bonifacijus VIII* įsakė sugriauti tą miestą ir išleido bulę, kurioje sakoma, kad vietovė turi būti suarta ir ,,pagal seną Kartaginos pavyzdį, jos žemė apiberta druska, kad niekas ten neaugtų“.
Ką sako šie pavyzdžiai? Tik tai, kad vadai ir valdovai, norėdami NEATKURIAMAI sunaikinti savo priešus, jų žemę apipildavo druska – ir, panašu, kad tai buvo labai veiksmingas ir žiaurus naikinimo būdas.
O kaip atrodo druskos naudojimas Lietuvoje? Savaitgalį, kol dar tik šalo, bet nesnigo, buvau Vilniuje. Kas tikrai nustebino, tai baltos gatvės – pradžioje pagalvojau, kad sostinėje šerkšnas, bet išlipus iš automobilio pamačiau, kad tai druskos krūvelės ir įvairių formų druskos tirpsmo pavidalai.
Antakalnyje buvo toks šiurpus vaizdas, kad ėmiau galvoti apie tą ,,žaliąjį kursą“, kurį tiek daug, intensyviai ir nirtulingai reklamuoja įvairiausi United States Agency for International Development (USAID), Norvegijos fondų ir kitų užsienio finansuotojų adeptai. Tikrovė pasimatė kitokia, nei plepama tuose ,,žaliuose pasisakymuose“.
Tikrai, pirmąkart šią žiemą pagalvojau, jog gal ir gerai, kad šąla be sniego, nes anksčiau, sniegas paslėpdavo tokią baisią blogybę, kaip neatsakingas druskos pylimas, kur reikia ir kur nereikia (o dažniausiai nereikia arba visai nereikia). Šiemet, esant besniegei žiemai, tai tapo taip akivaizdu, kad, pagaliau, į tai atkreipė dėmesį net ir visuomenė.
Aišku, ta pati visuomenė, kai keliai pasidaro slidūs, ima šaukti, kad ,,kelininkai nedirba savo darbo“ ir reikalauja spręsti problemą. Tačiau toks ,,problemos sprendimas“, kai naudojama druska, gali būti priimtinas tik žmonėms, kurie NIEKO nesupranta apie Gamtą ir jos gyvenimą, jos raidą ir vyksmus joje.
Tai labai trumparegiai ir tikrai menko išsilavinimo žmonės (nepaisant to, kiek jie turi finansų, tarptautinių santykių ar kitokių diplomų). Tai žmonės, kurie net nesuvokia savo atsakomybės.
Šio teiginio paaiškinimas yra labai paprastas: druska gamtoje niekur nedingsta – ji gali tik kauptis. Aišku, ją kažkiek praskiedžia ir nuplauna pavasarinių tirpsmų vandenys bei lietūs. Bet tos didelės problemos iš esmės tai neišsprendžia, nes ta druska, kurią išpilame, kaupiasi mūsų dirvožemyje bei vandenyse ir yra tiksinti bomba, kurios sprogdinimo mechanizmas nustatytas ateičiai.
Čia, beje, pastebėjimas ir tiems, kas uoliai naikina šliužus, juos barstydami druska! Tie žmogeliai galvoja, kad jie taip apsaugo savo daržus, bet iš tiesų jie nuodija savo žemę ir ta, išpilta druska, per laiką susikaupia ir tada daugelis nustemba, jog viskas ima blogiau augti arba neauga visai.
Kas buvo pirmas, paskleidęs tą netikusią žinią, jog druska naikina šliužus, neaišku, bet, kad tai tikrai buvo negeranoriškas šaltinis – akivaizdu! Ir dabar visi išsijuosę beria druską, galvodami, kad tinkamai kovoja su šliužais, nors šliužus naikinti galima labai paprastomis priemonėmis, kad ir muilu, kuris tikrai niekam nekenkia ir yra gamtinėje aplinkoje suyranti medžiaga – tik reikia turėti truputį žinių ir šiek tiek supratimo kaip tai daryti.
Visi mes nuolat patenkame į įvairias gyvenimiškas aplinkybes, kai turime apsispręsti dėl savo veiksmų ir visada turime dvi galimybes: viena jų yra elgtis teisingai ir sąžiningai, kita – elgtis taip ,,kaip daro visi“, kas dažniausiai reiškia, kad kažkas nustatė, kaip mums elgtis, bet tai visai nereiškia, kad tai teisingas elgesys.
Be to, sudėtingumas yra tame, kad elgiantis teisingai ir sąžiningai, žmogus turi galvoti pats, turi daug žinoti ir visada privalo turėti stuburą. Elgiantis taip, kaip liepiama iš aukščiau, pvz., iš TV ekranų ar panašios vietos, nereikia nieko – visai nieko: nei garbės, nei sąžinės, nei atsakomybės, net ir suvokimo, kad esi žmogus – ir net stuburo nereikia turėti.
Beje, tokiems žmonėms garbė, sąžinė ir panašūs dalykai, kad ir tokie, kaip meilė Gamtai, yra pakeičiami visokiais dirbtiniais pakaitalais: kad ir dalyvavimu kokiose nors nepelno organizacijose, finansuojamose iš trečiųjų šalių finansinių mechanizmų, kurios užsiima vaikų, gyvūnų, pagyvenusių žmonių ir viso kito gerove.
Tokia veikla, matyt, prislopina savarankišką žmogaus mąstymą ir jį, naudojant įvairius ,,finansinius mechanizmus“, nukreipia pinigų dalintojams reikiama kryptimi.
Panašu, kad tokių veikimų išdava ir yra tokie, atrodytų, nesuderinami dalykai, kaip ,,žaliasis kursas“, kai į aplinką yra tonomis pilama druska, iš esmės naikinanti visą gyvybę: druska – juk konservantas NR.1!
O ir šliužų pavyzdys daug ką sako, nes yra toks senas užkalbėjimas, sakantis, kad dabar aš tave naikinu, bet atėjus laikui, aš būsiu atiduotas į valią didesnei galiai, kuri ir mane taip pat sunaikins. Ar tikrai norime baigti savo gyvenimą sūrožemiuose?
Taigi, ką darome mes? Ir ką gali pasakyti gebantis blaiviai mąstyti žmogus apie tokį, atrodytų, menką dalyką, kaip MŪSŲ/ SAVOS žemės nuodijimą druska? Ir kaip atrodo visas tas ,,žaliasis kursas“, kai tūkstančiais tonų pilame druską, ,,kad slidu nebūtų“, kai kilogramais pilame druską, kad šliužai neslankiotų ir taip nuodijame SAVO Žemę, lyg būtume kokie priešai sau patiems? Negi galvojame, kad tokių nusikalstamų veiksmų prieš Gamtą pasekmės mūsų nepasieks?
Tikrai naivu taip galvoti! Juk druska, kuria barstomi keliai, ne tik didina metalų koroziją, trumpina padangų tarnavimo laiką, sendina avalynę, bet, svarbiausia, daro baisingą žalą gamtai: druska patenka į gruntinius ir paviršinius vandenis, kur padidina chloridų kiekį, kurie nuodija žuvis, vabzdžius – visą vandens florą ir fauną. Taip pat greičiau ar lėčiau naikina augalus, nes druskožemius pakenčia labai nedaugelis augalų.
O mes, pripylę ,,per nemierą“ tos druskos, vėliau stebimės, kad medžiai ir krūmai serga, o žoliniai augalai žūva – ir viskas blogai auga.
Kitas, ne mažiau baisus dalykas yra tas, kad druska ardo dirvožemio struktūrą, kuri yra be galo svarbi, sakyčiau – gyvybiškai svarbi mums visiems, nes struktūringumą praradusiame dirvožemyje, ne tik, kad mažai kas begali augti, o jei ir auga, tai auga labai skurdžiai, bet toks dirvožemis lengvai pasiduoda bet kokiai erozijos rūšiai, o tai, vėlgi, reiškia, kad gali kilti vis didesnės dulkių audros ir kiti nepageidaujami gamtiniai reiškiniai, kuriais mes tikrai nesidžiaugsime.
Tačiau, kad visa tai suprastume, turime būti TIKRAI išsilavinę ir protingi, o ne tie, kuriuos mūsuose reziduojančios informacijos priemonės vadina ,,miestų gyventojais su aukštesnėmis pajamomis ir aukštesniu išsilavinimu“.
Beje, tas apibūdinimas dabartiniu metu greičiau nusako pasipūtusius besmegenius ir nemokšas, labai gali būti, kad besimaitinančius trečiųjų valstybių fondiniais pinigais ir padedančius toms trečiosioms valstybėms išnaudoti Lietuvą ir čiulpti jos išteklius, o ne ,,geresnę“, kaip mums bandoma įkalti į galvas, visuomenės dalį.
Be to, kalbant apie ,,senkančius resursus“, ,,žaliąjį kursą“, ,,ekologiją“ ir panašius dalykus, niekada nepamirškime, kad viskas šiame Pasaulyje yra susiję. Ir, jei tai suprasime, tada imsime matyti, tai, ko anksčiau gal ir nematėme: baisiai purvinus automobilius miestų gatvėse – juos reikia vos ne kasdien plauti!
Plovimas visada yra vandens naudojimas, kurį mes turime saugoti. Saugome? Panašu, kad ne. Vadinasi, vien šiuo požiūriu (labai dažno automobilių plovimo) druskos naudojimas keliuose yra labai neracionalus visais požiūriais, nes plaunant dar naudojama elektra, chemikalai ir visa tai patenka į vandenį!
Jei toliau sektume tą grandinę, tai visai neaišku, iki kokio lygio tas plovimo vanduo yra išvalomas ir kokios būklės patenka atgal į Didįjį vandens apytakos ratą?
Ir, kai vasarą skaitome, kad tai vienur, tai kitur, upėse išgaišo žuvys, mes, aišku, to reiškinio niekaip negebame susieti su druska žiemos keliuose, juo labiau, kad ir ,,ekspertai“ mums ima aiškinti, kad tai atsitiko dėl kažkokių dumblių dauginimosi ar panašių dalykų.
Nesakau, kad tai netiesa, bet, negalime atmesti ir tos aplinkybės, kad chloridai, patekę į vandenis, pakerta bendrą vandens gyventojų atsparumą ir tada juos gali masiškai išžudyti dumbliai ir kiti visai įprasti tai aplinkai dalykai – gal tos nugaišę žuvys tiesiog nenorėjo pavirsti sūdytomis silkėmis ir geriau masiškai išplaukė pilvais į viršų? O mes skaitome apie tuos reiškinius ir linksime galvomis, kad jas nužudė ta baisioji klimato kaita! Ir tai puikus pasiaiškinimas ir sąžinės palengvinimas: mes nekalti, ir mūsų ,,buhalteriai“-politikieriai nekalti, juk jie tik ir galvoja dieną-naktį, kaip sutaupyti mūsų pinigus, todėl ir naudoja pigią druską!
Mes tą rūpestį tiesiog jaučiame kiekviename žingsnyje – ačiū jiems! O kai taip smarkiai taupoma, tai kas ten žiūrės kokių mirštančių medžių, gaištančių žuvų ir viso kito – kokie niekai!
Beje, kad automobilius reikia dažniau plauti, tai taip pat ,,kalta“ ne druska keliuose, o tai, kad tų automobilių turime ,,per daug“. Turėtume mažiau, tai ir plautume mažiau. Tiesa? Ir visur visur, kur tik pažvelgi, viskas vyksta tokia linkme…
Matant, kaip viskas vyksta, suprantame, kad Pinigo valdomame pasaulyje didieji ,,žyniai“, t.y. viską žinantys veikėjai, yra buhalteriai (čia aš ne apie žmones, turinčius šią specialybę ir dirbančius pagal ją, bet apie politikierius, bandančius apsimesti visuomenės lėšų ,,taupytojais“). Tokie ,,buhalteriai“ skaičiuoja labai paprastai: iš aibės priemonių, kuriomis galima spręsti slidžių žiemos kelių klausimus, pasirenkama pati pigiausia – techninė druska, net nevertinant šalutinių šios medžiagos pasekmių, kurias įvertinus, paaiškėtų, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai yra pati brangiausia ir pati agresyviausia priemonė, kurios blaiviai mąstantys žmonės neturėtų naudoti jokiomis aplinkybėmis. Bet naudoja! Ir dar kaip!
Jei tikėtume oficialiais šaltiniais, tai sakoma, kad kasmet, žiemos metu, išbarstoma iki 140 000 tonų techninės druskos.! Jei skaičiuotume labai apibendrintai ir paprastai, aritmetiškai, vadinasi, kad per tuos 30 metų Lietuvoje jau išpilta apie tris – keturis milijonus tonų druskos!
Visai neblogai naikiname savo aplinką, tuo pačiu, agresyviai rėkaudami apie tą ,,žalumą“. Kur jis?
Ir tai – tik viena, atrodytų, labai siaura ir maža, bet daug pasakanti mūsų gyvenimo sritis. Juk taip besielgiant, mums nereikia jokių priešų – patys puikiausiai sunaikinsime savo valstybę, jos grožį ir išskirtinumą!
https://hrono.ru/biograf/bio_b/bonifaci08.php
*Beje, Romos popiežius Bonifacijus VIII, matydamas tuštėjantį savo iždą, sugalvojo, kad katalikų bažnyčiai reikia švęsti ,,šventuosius metus“. Taip sumanęs, 1300 metų vasario22 dieną išleidžia bulę, kurioje 1300 metus apskelbė ,,šventais“. Naujoji ,,šventė“ Romoje buvo švenčiama su neregėtomis iškilmėmis. Tai sutraukė Romon tūkstančius maldininkų, kuriems buvo pažadėti atlaidai ir išplatinta tūkstančiai indulgencijų, pajamos iš kurių reikšmingai papildė uoliai tuštinamą popiežiškąjį iždą. Beje, tose iškilmėse Popiežius dalyvavo pakaitomis vilkėdamas Popiežiaus ir imperatoriaus rūbus. Primename, kad dabartiniu metu šventieji metai yra ,,sutankinti“ ir švenčiami kas 25 metus – kartą per šimtą metų švęsti nesinori, nes nuo to krinta pajamos?!
