Kartą ėjau į Lietuvos prezidento rinkimus. Likus ar ne kelioms dienoms, „Respublikoje” pasirodė Henriko Daktaro pasisakymas – reportažas iš Pravieniškių, – kur žinomas asmuo bei nusikaltėlių autoritetas ragino balsuoti už Landsbergį.
Pasitikrinus dėl tokios antireklamos, gauta paaiškinimas, kad iš tiesų tai užsakomasis straipsnis, bet užsakymo numeris bespausdinant laikraštį atsitiktinai nukrito…
Beje, Landsbergis ir Kauno mafija – tokią sąsają nuo 1990-1991 m. skleidė KGB; šią slaptą instrukciją vėliau paviešino buvęs KGB rezidentas Norvegijoje p. Butkovas. „Respublika” savo straipsniu tik pratęsė.
O 1992 m. Seimo rinkimų išvakarėse tas laikraštis paskelbė juodu ant nevisai balto, kad esu pavogęs dovanotą Lietuvai auksinį kardą su deimantine rankena. Netikite? Sąrašą galėčiau pratęsti. Prisiminkite, kaip prieš 2002 m. prezidento rinkimus (manęs nebuvo, rėmiau V. Adamkų) užsimojo sugriauti Vilniaus banką? Padėjo R. Paksui, bankas vos vos atsilaikė. Dabar „Snoras”, tikriausiai, sprogo per anksti. Būtų labai tikęs šiems rinkimams. Gal dar kas prisimena ir seną rinkiminę antidainelę „Atjojo kariūnai, sušaudė Brazauską”? Tikrai padėjo LKP/LDDP, o ne oponentams.
Šioje šviesoje siūlau žvelgti ir į dabartinius „aštrius” paskutiniųjų priešrinkiminių dienų išsišokimus. Pamatysim, ką leis rytoj.
