Ada Sabaitytė
Sąrašinis krikščionių konservatorių partijos veidukas, atrodo, kad gerai prisipaškudino. Ką dabar daryti??? Aišku, kad tokioje palaidoje baloje, kokią sukūrė šita šaika*, kitaip ir būti negalėjo, bet šitas Homo erectus (gali būti, kad partinis neklaužada yra šios hominidų rūšies atstovas) taip įsisiautėjo, jausdamas savo nebaudžiamumą, kad to siautėjimo jau buvo nebeįmanoma nuslėpti, kad ir kaip jį sijonais dangstė pasiutbobių trijulė.
Kad buvo bandoma reikalą numarinti , aiškėja iš datų: pareiškimas prokuratūrai, kaip pranešta, buvo pateiktas lapkričio viduryje, o visi sujudo tik sausio gale! Beveik tris mėnesius buvo tyku – ramu. Seimūnas džiaugėsi mėgstamais darbais: darbu Seime ir darbu su vaikais! Seime – tarnaudamas Tėvynei ir liaudžiai, už tą pasitarnavimą imdamas kuklų seimo nario atlygį (kuris, beje jam mokamas ir iš nuskriaustų vaikų tėvelių mokesčių!). Aišku, jis ne vien ėmė atlygį, bet ir spėjo teisingai pabalsuoti už tokius krikščionių konservatorių partijai svarbius įstatymus, kaip narkotikų įteisinimas – ir ne tik nubalsavo, bet ir uoliai agitavo už tai, kad narkotikai taptų kasdienišku ir įprastu dalyku Lietuvoje. Ir per tą laiką dar neaišku kokių darbų spėjo nudirbti.
Kitas mėgstamas seimūno darbas yra darbas su vaikais – juk jis pedagogas! O tai reiškia, kad jis su jaunąja karta dirba iš peties! Ir todėl, kaip sakė Šimonytė, labai ,,gerai pažįsta jaunimą“.
Dirbo dirbo, dirbo dirbo – ir staiga pavargo tas jaunas ir daug žadantis seimūnas! Visai netikėtai nelauktai trenkia pareiškimą, kad atsisako Seimo nario mandato!
Kas įvyko? Kodėl? Juk ton artelėn, kas patenka, tai iškrapštyti neįmanoma, o čia – še tau! Koks romantiškas žestas – padėti Seimo nario mandatą! Kuris, kaip labai pikti žiežuviai kalba, dar ir nemažus pinigus kainuoja? Atseit, už aukštesnes vietas rinkiminiuose sąrašuose tie sąrašiniai daro ,,įmokas“, bet kas čia žino? Vieni kalba, kiti klauso – visaip gali būti.
Tiek to. Romantikas, tai romantikas! Ir staiga ta romantiko aureolė subyra, nes į Seimą atbėga prokurorė ir labai neromantiškai ima reikalauti būtent jo neliečiamybės panaikinimo. Baisu – ką sau leidžia prokuratūra?
Tačiau ir koks keistas sutapimas. Tas žmogelis teigia, kad jam tai naujiena ir jis nieko nežinojo – tiesiog žvaigždės taip lėmė, kad jis visai netyčia atsisakė mandato ir tuo atsisakymu išgelbėjo Seimą ir save nuo daugybės labai nemalonių ir bjaurių procedūrinių dalykų. Tai nutinka! Žmogus NIEKO nežinodamas, instinktyviai pasielgė labai TEISINGAI. Ir sutapk man taip! Net ašarą spaudžia.
Tolesni įvykiai nužymėti neišmatuojamu partiniu heroizmu. Krikščionių konsrvatorių partijos rinkėjai tikrai turi kuo didžiuotis–– kokios asmenybės! Ir nereikia būti tokiems kukliems, kaip Šimonytė, sakanti, kad ,,čia ne mūsų partijos narys, o tik pagal sąrašą atėjęs“ – nieko panašaus.
Kuo dangstosi konservatoriai
Teisybė yra ta, kad krikščionys konservatoriai savo suterštą vardą jau seniai bando dangstyti vis naujais bent kiek žinomais vardais. Ir jeigu kas nors ,,sužibėjo“, nesvarbu kur, ar „Dviračio žiniose“, ar akademinėje veikloje, tas žmogus iškart ,,užpajamuojamas“ ir bandomas įtraukti į šaikos* orbitą.
O žinoma, kad taip urmu ,,jamant“ vis naujas dekoracijas ir priedangas bei prievilus rinkėjams galima ir labai apsirikti, ypač, kai kalbama apie mažorus, t.y. gyvenimo ir tėtukų lepintus – išlepintus vaikelius.
Ir čia, matyt, taip nutiko: tas Kristijonas Bartoševičius – panašu, kad yra tikras ,,auksinio jaunimo“ pavyzdys: sočiai pavalgęs, gerai aprengtas, į „Dviračio žinias“ ,,įtaisytas“, Seiman ,,prastumtas“ – kaip suprantame turtingo (?) ir įtakingo (?) klano atžala – juk krikščionys konservatoriai tokių ir ieško. O jei dar ir tos įmokos…? Et… ką čia svarstysi – štai ir turime seimūną!
Liūdniausia (ir juokingiausia), kad šalia visokių šalapajų, kurie tampa žinomais, nes viešai nusimauna kelnes, nes rusiškai keikiasi TV ekrane ir ne vien, nes lankosi svingerių susibūrimuose, kur koapuliuojasi su visais ir bet kuo, ir, dar, kaip aiškėja, užsiima vaikų tvirkinimu ir prievartavimu… Aišku, šioje vietoje privaloma atkreipti dėmesį į tai, kad ,,teismas dar nieko nenuteisė“, bet ką tai keičia? Esmė lieka ta pati.
Taigi, šalia tų visų visokiausių, savo vardais žiba ir spindi visokie mažyliai, rakučiai ir kiti akademinės bendruomenės atstovai. Šita situacija, primena viduramžišką ,,kultūringų vakarų“ kultūrą, kai visas jų „elitas“ paleistuvavo be jokių ribų, todėl vakaruose tiesiog siautė sifilio ir kitų venerinių ligų epidemija: juo sirgo daugybė ne tik valdovų, bet ir kultūrinio lauko veikėjų: dailininkų, poetų ir kt. Taigi, visi tie venerikai, kaip ir juos gydantys daktarai, buvo įsitikinę, kad sifilį galima išsigydyti nekaltomis mergelėmis ir kuo daugiau tokių mergelių, koks pūvantis valdovas užkrės sifiliu, tuo greičiau jis pasveiks!
Taigi, ir šaika* savo išsigimimui pridengti ieško vis naujų rakučių ir mažylių, žinodami, kad profesūra, vien savo buvimu jų gretose ir ėriukiškai tylėdami, pridengs partijos supuvimą ir sklindantį dvoką.
Tokia ,,kadrų politika“ partijoje, gali būti, kad yra labai patraukli ir krikščionių konservatorių partijos rinkėjams ir šlovintojams, nes jiems sudaromos tokios sąlygos, kad neliūdėsi.
Ir tikrai, kai tokia marga publika sudaro geriausią iš geriausių partiją, tai tik spėk žiūrėti, koks partijos narys ar atstovas laksto be kelnių, koks už tokią sunkią veiklą gauna kokį valstybinį apdovanojimą, koks nusišneka arba taikosi ką nors nušvilpti, naudodamasis savo ,,tarnybine padėtimi“ – matyt, šaikos* garbintojams ir rinkėjams į visa tai žiūrėti yra labai smagu, užtai ir renka ir renka tuos nuostabius veikėjus.
Apie šaikos* šalapajų naudas net nekalbu, nes jos daugiau nei akivaizdžios, na, o garbinga profesūra taip pat patenkinta – randa gerą rinką savo garbingiems vardams.
Tik vienas nesklandumas kiek neramina, nes profesoriai, neturintys gamtamokslinio išsilavinimo, nežino tokio paprasto dalyko: jei komposto ar mėšlo krūvą apipilsi, kad ir rožių žiedlapiais, jie labai greitai pavirs tuo pačiu kompostu ar mėšlu.
Tuo tarpu didžiausią naudą iš to žinomų žmonių kolekcionavimo gauna krikščionys konservatoriai, nes tie rakučiai ir mažyliai savimi dengia visus darbus darbelius ir ne tik dengia, bet ir tyli tyli tyli, o tylėjimas yra pritarimas.
Tačiau kaip nepritarsi tokiai gerai partijai, kuri tave sočiai šeria ir sausai laiko – ir kas, jei kartais , anot rašytojos J. Žemaitės ,,kumščia dantis pamieruoja“ ir sako: ,,mauči!“ (pamenate, taip buvo Rakučiui?). Bet užtai, iškilus į viešumą kokim baisiam skandalui, tie profesoriai ištraukiami į viešumą ir rodoma, kadgi šaika* – tai garbinga, nes joje yra daugybė garbingų žmonių, kurie savimi pridengs bet kokią niekšybę.
Išeitis konservatoriams… yra!
Bet užsisvajojau – grįžkime prie reikalo esmės: yra skandalas, kurį, kaip suprantame, sukėlė krikščionių konservatorių partijos atstovas, kuris, gali būti, yra padaręs baisų ar baisius nusikaltimus.
Jei žiūrėtume į esmę, tai panašu, kad partiją sujaudino ne pats nusikaltimas, o tai, kad partijos atstovas buvo tiek neatsargus, jog įkliuvo. Nedovanotinas žioplumas! Ką dabar daryti? Ir purtosi vargšė krikščionių konservatorių partijos vadovybė to įvykio.
Bet tas ,,fintas“ neišdegs! Tai yra jų narys ir jo elgsena, gali būti, kad yra tiesiog tipiška ir būdinga daugeliui tos šaikos narių? Ir kaip dabar ,,atsibalinti“? Kaip atsiprausti? O atsiprausti ne tik norisi, bet ir būtinai reikia.
Ir šitoje vietoje visus šaikos palaikytojus noriu nuraminti: išeitis yra! Kokia ji? – ogi labai paprasta: visi matėme, kaip šita partija kartu su savo partneriais iš Laisvės partijos prastūminėjo narkotikų įteisinimą (beje partijos ,,dienos didvyris“ Kristijonas Bartoševičius aktyviai agitavo ir balsavo už juos). Tame įteisinime buvo naudojami tokio tipo įtikinėjimai: ,,gaila jaunų žmonių, kurie įkliūva su trupučiu narkotikų“ ir tai jiems sugriauna gyvenimą. Taigi, kad to nebūtų, vardan tų ,,jaunų žmonių ateities“, kad nebūtų ,,sugriautas jų gyvenimas“ ir buvo prastūminėjamas tas ,,įstatymas“.
Tai va, turime ,,gerąją praktiką“, kaip negriauti svinger—, atsiprašau, ,,jaunų žmonių gyvenimų“. Taigi, pirmas žingsnis ,,saugant jaunus žmones“ nuo ,,gyvenimo sugriovimo“ žengtas. Ir dabar visi visi, palaikiusieji tą pirmą žingsnį ir jo iniciatorius krikščionis konservatorius: rinkėjai, gerbėjai, rėmėjai, visi garbingi partijos nariai, bažnyčios pareigūnai – kiekvienas, balsavęs už juos, jaučiantis simpatiją ir meilę jiems, turi susitelkti aplink savo partiją ir prašyti bei reikalauti, naudojant tuos pačius argumentus, kaip ir narkotikų įteisinimo atveju, kad būtų įteisinta pedofilija! Juk šaikos narys yra nekaltas, kad jis taip darė. Ypač, jei sutartume, kad jis savo vidumi ir pasaulio suvokimu yra artimas tam Homo erectus! Negi jį reikia taip baisiai bausti? Toks pasiūlymas savyje neturi nieko naujo, nes ir pati idėja ir argumentai yra iš to puikaus konservatoriškai krikščioniško „narkotikų įteisinimo įstatymo“.
Taigi, manau, kad visi visi tos partijos gerbėjai turi gerai pagalvoti, susitelkti ir pasiryžti. Manau, kad situacija labai palanki: yra įvykis, į kurį rodant ir liejant krokodilo ašaras, galima melsti ,,teisingumo jaunam žmogui“. Bažnyčia, šiuo atveju, veikiausiai, tylės, t.y. pritars, kaip ir narkotikų atveju, partijos nariai, savaime suprantama, palaikys ir balsuos, o rinkėjai ir gerbėjai ras daugybę pateisinimų ir argumentų palaikymui. Ir visi pritars tai puikiai iniciatyvai, kuri padėtų užglaistyti tą skandalą, nes tada tas įvykis iš nusikaltimo, būtų perkvalifikuojamas į ,,asmenybės saviraišką“ – ir tiek reikalų! Juo labiau, kad pagal visokių politizuotų teismų praktiką, greičiausiai tas „tyrimas“ ir „teismas“ vyks metų metais.
Čia būtų puiki išeitis, ir partijai būtų gerai, ir Šimonytei nereikėtų laužyti savo prigimimo, vaidinant susisielojusią, nekaltą ir švelnią mergelę.
Įdomu, kur dingo jos akiplėšiška laikysena ir bjaurus tonas? Buvau patikėjusi, kad ji kitaip nemoka ir negali, nei elgtis, nei kalbėti, o, pasirodo, – dar ir kaip gali (kai nori)! Vadinasi, šita veikėja tokia dabartine laikysena šitame skandale tik patvirtina, kad ji Lietuvos žmonių net žmonėmis nelaiko! Užtai ir švaistėsi visąlaik žodžiais kaip rimbais. O dabar staiga ,,nuleido garą“.
Matykime visus tuos dalykus, ir ne tik matykime, bet ir supraskime.
O mintį dėl pagreitinto pedofilijos įteisinimo apsvarstykite, ponai balsuotojai už krikščionis konservatorius! Nes kitas galimas kelias iš šitos krizės – labai nekoks. Apie jį net kalbėti nesinori…
*taip save ir savo partiją pristatė Žygimantas Povilionis ir niekas tokio pavadinimo nepaneigė ir neatšaukė, tai gerbiant jų pačių pasirinkimą, įvairovės dėlei ir naudojame šį pavadinimą.
