Aurimas Guoga
Įsitraukęs į politiką nustebau kiek daug politikai užsiima asmeniškumais vietoj to, kad analizuotų politines tendencijas ir vertintų jas kaip socialinius reiškinius. Paprastai kalbant, ką įvykiai atskleidžia apie pačią visuomenę.
Įžangai pradėkime, kodėl politikai to nedaro. Mano įsitikinimu, politikai turi pareigą ne tik atstovauti rinkėjus – kas yra jų pagrindinė pareiga – bet ir juos ugdyti. Žmonės politikus mato kaip savo lyderius, o lyderis turi vesti.
Tuo tarpu politikai paprastai elgiasi kaip artistai ant scenos – pataikauja publikai, aiškina kokia ji nuostabi ir kaip jie visus karštai myli. Gal anksčiau ir pasiteisinanti taktika. Dabar jau nebe – žmonės gana atviri tiesai, jie mielai girdi ką lyderiai apie juos mano, net jei tai nemalonūs dalykai. Aš, pavyzdžiui, jei ir įgijau kokio populiarumo visuomenėje, tai tiesiai šviesiai sakydamas ką galvoju apie pasekėjus.
Tai ir pažiūrėkime ką Karbauskio – Skvernelio skyrybos kužda apie mus pačius.
Iš pat pradžių tai buvo dviejų skirtingų pasaulėžiūrų koalicija. Karbauskis atstovauja provincijos pasaulėžiūrą, o Skvernelio blokas susigundė augančia politine galia. Kaip ne kaip, visos iki tol vadovavusios partijos prisidirbo ir įgyso. Reikėjo ko tai tokio, kas atrodytų nauja, o iš tiesų tęstų sena. Iš čia S.Skvernelio ir jo šalininkų pasiryžimas prisijungti prie vertybinės politikos.
Kaip ilgalaikis valstiečių partijos šalininkas turėjau galimybę susitikinėti su šios partijos Seimo nariais. Skirtumas badė akis. Man nėra žinoma kaip R. Karbauskis sugebėjo sulipdyti tokį darinį, bet jo atsiradimas man atrodo tikras stebuklas. Tai labai skirtingi žmonės, kurie anksčiau ar vėliau turėjo išsiskirstyti.
Skvernelio šalininkai turėjo priešingą supratimą kaip reikia varyti politiką. R.Karbauskio senbuviai ar kas prie jų prisišliejo manė, kad reikia remtis į visuomenę, į savo rinkėjus, ginti tradicinę Lietuvą. Sakykime, tai į žemę šaknis įleidusi partija.
S. Skvernelio blokas mano, kad sėkminga politika yra prisišlieti prie galios centrų. Jie taip pat atstovauja savo rinkėją, tačiau tai daro atsigręžusi ne į jį, o į įtakinguosius. Iš čia S. Skvernelio siekis gerai sutarti su leftistais – tiek vietiniais, tiek užsienio vedliais, tokiais kaip K. Schwabas. Paklausykite (https://www.youtube.com/watch?v=eVPbpZ0XFUc), ką Skvernelis mano apie Schwabą ir Sorošą. Skvernelis giliai įsitikinęs, kad bendradarbiavimas su tokiais asmenimis yra ekonominės raidos galimybės. Paniekinamai žvelgia į požiūrį, kad šie asmenys gali siekti mus užvaldyti.
Jeigu sutinkate, kad tai dvi skirtingos filosofijos, du skirtingi požiūriai į tai kas yra gera politika, dabar Lietuvos žmonės turi galimybę pasirinkti kuris požiūris jiems artimesnis. Pirmuoju atveju politikas klauso savo rinkėjo ir atstovauja jį net, jei prireikia, stodamas prieš galios centrus. Antruoju požiūriu politikas prisišlieja prie galios centro ir per tai, reikia tikėtis, daugiau nubyrės tiek pačiam politikui, tiek jo rinkėjui.
S. Skvernelio darinys „Vardan Lietuvos“ yra dalies „valstiečių“ pavėluotas susipratimas, kad jie ne ten pateko. Prisišliejo prie R. Karbauskio, nes pamanė, jog tas netruks perimti nusistovėjusias žaidimo taisykles – po rinkimų į rinkėją nusispjaus ir šliesis prie elito. Kaip ne kaip, jie kaip tik tai ir darė įsiliedami į valstiečių gretas. Tačiau iškilo problema – R.Karbauskis įsispyrė ir partija liko rinkėjų pusėje. Tas prisišliejusių gretose sukėlė sąmyšį – o ne, ne taip reikia daryti politiką! Skvernelininkai ėmė laviruoti tarp R.Karbauskio valstiečių ir leftistų – kaip ne kaip, neabejojo, jog pastarieji anksčiau ar vėliau paims viršų.
Dar po kiek laiko, kai valstiečiai ėmė prarasti populiarumą (kodėl – jau atskira istorija), Skvernelio komandos nariai tai suprato kaip patvirtinimą, kad iš pat pradžių buvo teisūs. Jų pasiplovimas tapo tik laiko klausimas.
Aš kiek skeptiškai žvelgiu į R. Karbauskio tikinimus, kad S. Skvernelis jį išdavė. Abi pusės iš koalicijos gerai pasipelnė. Be S. Skvernelio R. Karbauskis nebūtų sulaukęs tokio rinkėjų palaikymo 2016 m. rinkimuose. Tad neturėtume į tai žvelgti vien juoda – balta spalvomis.
Kurį požiūrį renkasi Lietuvos žmonės? Nereikia atskiros apklausos, pakaks pažvelgti į partijų reitingus. Požiūriu, kad reikia prisišlieti prie galios centrų, persisunkusios visos leftistinės partijos. Skvernelio blokas iš tiesų yra sugrįžėliai – jie ne ten nuklydo, ten turėjo būti iš pat pradžių. Tad reitinguodami partijas Lietuvos žmonės pasako kurie teisūs. Kaip matome, šiuo metu kiek populiaresni yra Skvernelio požiūrio šalininkai, taigi Lietuvos žmonėms artimesnis šis požiūris. Bet beveik pusė pasirinko R.Karbauskio pusę.
Kodėl gyventojas renkasi šį požiūrį? Nes jis labiau atitinka jo pasaulėžiūrą. Jis mano, kad „paprastas žmogus“ politikoje yra niekas, ten viršuje galingieji tvarkosi savo reikalus – gerai jei iš to kas ir jam nubyrės… Galima sakyti, vėl tas pats baudžiauninkiškas požiūris į pasaulį. Jis leidžia žmogui pasirinkti jo interesams priešingą politiką, o po to visą laiką raudoti, kad jį skriaudžia ir niekina. Tai aukos vaidmuo, Stokholmo sindromas. Niekas iš rimtesnių politikų kol kas neprabilo ir neatvėrė rinkėjui akių apie šią karčią tiesą.
