Praėjus dar vieniems rinkimams matyti, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbas ir toliau lieka neefektyvus. Ilgametis komisijos pirmininkas, kurio kadencija skaičiuoja 20 metus, yra sustabarėjęs ir nebepajėgus suvaldyti savo vadovaujamos komisijos.
Puikus to pavyzdys, jog VRK prarado kontrolę ne tik Šilutės, Trakų ir Širvintų rajonuose, kur buvo panaikinti rinkimų rezultatai ir paskelbti nauji rinkimai, bet ir kitose savivaldybėse, kur buvo masiškai teikiami skundai dėl rinkėjų papirkinėjimo, pavežimo, nedeklaruotų dovanų dalinimo. Nuo sausio 1 d. iki kovo 16 d. policijos departamento duomenimis buvo gauta 610 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus, pradėtas 41 ikiteisminis tyrimas. Rinkėjų papirkimo atvejai fiksuoti 17 savivaldybių: Alytaus, Jonavos, Zarasų, Jurbarko, Utenos, Varėnos, Kalvarijos, Raseinių, Kelmės, Elektrėnų, Telšių, Šiaulių miesto, Šakių, Tauragės, Joniškio, Vilniaus ir Kauno miestuose. Pažeidimų kiekis ir mastas smarkiai išsiskyrė Vilniaus (12 ikiteisminių tyrimų), Alytaus (8 ikiteisminiai tyrimai) ir Tauragės ( 8 ikiteisminiai tyrimai) apskrityse.
Kiekvienais rinkimais didėjantis informacijos kiekis apie potencialius rinkėjų papirkimo atvejus yra neefektyvaus VRK darbo rezultatas, kuris nesikeičia jau daug metų.
Rinkimų pažeidimai įgauna vis platesnį mastą: girtuokliaujantys komisijos nariai, per agitacijos draudimo laikotarpį agituojantys kandidatai, rinkimų stebėtojai ir komisijos nariai, kurie užsiima agitacija ir net papirkinėja rinkėjus.
Kodėl VRK reaguoja tik į žiniasklaidos dėmesio susilaukusias savivaldybes? VRK nėra pajėgi operatyviai reaguoti į žmonių skundus Lietuvos mastu ir tinkamai spręsti bei užtikrinti sklandžios rinkimų eigos.
Pažeidimus galima pradėti fiksuoti jau pirmajame VRK darbo organizavimo etape, kai yra formuojamos Savivaldybių rinkimų komisijos, kuriuose pirmininko pareigas užima didžiųjų partijų atstovai, o toks paskyrimas motyvuojamas ilgesne darbo patirtimi. Įstatyme imperatyviai numatyta, jog Vyriausioji rinkimų komisija, skirdama savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus, turėjo siekti, kad jų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų. Tačiau realybė buvo visai kitokia, didžiosios partijos t. y. LSDP ir TS-LKD gavo atitinkamai po 16 ir 12 komisijos pirmininkų, kurie vadovavo didžiausiems miestams, mažosioms partijoms palikdama provincijos miestelius. Pagrindinis VRK argumentas dėl šio sprendimo yra patirties stoka.
Anot VRK, „labiau patyręs“ LSDP deleguotas komisijos pirmininkas Šilutėje, turėdamas 7 metų rinkimų organizavimo patirtį, sugebėjo pamesti 378 biuletenius bei pradanginti 459 hologramines plombas taip padarydamas 200.000 Eur žalą valstybei.
Kur ritasi VRK, jei Kalvarijos apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiria TS-LKD deleguotą, už dokumentų klastojimą teistą asmenį. Nejaugi Kalvarijoje nebėra nepriekaištingos reputacijos, neteistų asmenų?
Sustabarėjusi VRK iš esmės nebekontroliuoja rinkimų proceso, todėl būtina kuo skubiau keisti ne tik VRK pirmininką, bet ir išlaisvinti ją iš politikų gniaužtų, keičiant jos formavimo tvarką.
Kęstas Komskis
Seimo pirmininko pavaduotojas
