Jonas Siaurukas
Vaikščiodamas Naglio alėja sutikau žmones, diskutuojančius karštai „Žemaitaičio klausimu“. Viena moteris Žemaitaitį peikė, sakė, ne inteligentas, paprastas kaimo bernas. O kitas žmogus gynė (tik prašė jo neidentifikuoti, nes bijo viešai kalbėti). Sakė: „JIS JAU NUTEISTAS. Tai politinė byla. Konkurentai Seime jo negins“. Pyko, kad R. Žemaitaitis per OP-TV esą kalbėjo, kad nuteisimo ir išmetimo iš Seimo atveju grįš ūkininkauti: „Ne taip turi elgtis lyderis“.
Kai pasakiau, kad teisėsauga išsiaiškins, Lietuvoje yra gerų juristų, jis paaiškino, dairydamasis į šalis: „Aš visą gyvenime dirbau teisėsaugoj. Nejau manote, kad mes, teisėsaugininkai, esame saugūs, kad mūsų argumentus visada išgirsta?“
Jis kalbėjo daug, kai ką ir primiršau. „Aš jo vietoje protestuočiau, tylėčiau, nes kalbėti jau baisu. Neičiau, tegul veda per prievartą, vis tiek tylėčiau. Net advokato neprašyčiau.
Kai argumentų, atsiprašymų negirdi net šviesuoliai, kai norima apjuodinti mūsų tautą, kai meta iš darbo už tai, kad gerbi savanorį, iškėlusį trispalvę Bokšte, kai nemato signalų, kada grobstomas valstybės ir tautos turtas stambiu mastu, ar verta bekalbėti?
„Nesuprantama“ juk net, kad V.L. nėra privatus asmuo, o partijos garbės pirmininkas, kad žvakelės lietuviams nebūtinai reiškia laidotuves, bet naudojamos ir švenčių stalui papuošti ir t.t. Apie ką kalbėti, jei net VYČIO, nekalbant apie Smetoną (šaunuoliai palangiškiai) Vilniaus ponai bijo… Lietuva nebegina savo vaikų…“
Bandžiau aiškinti, kad Seime yra teisiškai mąstančių, kad A. Butkevičių net kalėjime gynė. Jis atšovė: „Bailiai negali teisiškai mąstyti. Susidorojimas akivaizdus, nereikalaujantis įrodymo“.
Ir netikėtai pridūrė: „Jo vietoje nepasiduočiau, kovočiau, juk Trampą nuteisė, bet liaudis išrinko“.
Paskambinau senam draugui teisininkui, jis pasakė: „O aš tikiu, kad už žodį nenuteis, gal paskirs kokią baudą. O jei nuteis, tai patys padarys iš R.Ž. kankinį ir potencialų galingą Lyderį“.
Pagalvojau: nejau nei vienas žydas neužstos žemaičio? Juk kai kurie lietuviai gynė žydus rizikuodami savo ir savo šeimos gyvybėmis?…
Per kitą TV, internacionalinę, girdėjau, kad panašūs politiniai veikėjai vadintini ne Vakarų priešais, bet „nacionalatlantistais“.
Mano manymu, mūsų teisininkams užteks proto, kad nepripaišytų „antisemitizmo“, gal tik nepagarbą kai kuriems viešiems „žydų tautybės asmenims“. Per „ryškiai“ pasisakyta apie kai kurių valstybių vadovus. Aš, pavyzdžiui, asmeniškai gerbiu Izraelio vyriausybės Vadovą; gal jis ir bus pasmerktas. Bet kovojo ir kovoja už savo tautos teisę išlikti ir gyventi saugiai.
O karuose dažnai suklystama. Klydo net Napoleonas, Napoleono kodekso autorius…
