Grįžtu namo… kol Saulė dar nenusileido…
Iš dainos
Jonas Siaurukas
Archeologai, kultūriniai antropologai, genetikai ir kiti praeities tyrinėtojai yra nustatę, kad Vidurio ir Rytų Europa yra etnogenetiškai gana vieningas regionas, nors, žinoma, įtakų buvo visokiausių. Ankstyvaisiais priešistoriniais laikais jame iš pradžių vyravo baltai, bet vėliau slavai, buvę tarpsluoksniu tarp baltų ir alanų, istorijos priešaušryje, kadangi patyrė didesnę Rytų Romos, civilizacijos epicentro įtaką (buvo ir kitų aplinkybių), sukūrė stipresnes valstybes, vėliau raštą, baltus įveikė. Baltai tapo Baltoslavijos genetiniu ir kultūriniu substratu.
Tas Baltų pasaulis buvo nuo Berlyno iki Maskvos, tą rodo net kalbiniai panašumai. Pavyzdžiui, latviškai Pleskava (Pskovas) aiškiai yra giminingas žodžiui „pliuškenti(s)“ (pleskatj), Maskava (Maskva), gal kilusi iš kokios Meškuvos ar Meškavos, net Berlynas, jei neklystu, yra neteisingai vakariečių, lotynų alfabetą naudojusių, baltiško žodžio, užrašyto slaviškai Варлине (tai yra Varlynė, pelkėta vieta, kur daug varlių, netoli Berlyno yra tokia gyvenvietė) perskaitymas. O kur dar tokios upės, kaip Laba (Elbė), Strikis, daugybė vietovardžių, ir pan.
Vėlesnėje istorijoje tas Vidurinės Europos regiono centras tapo didelės Kijevo Rusios, vėliau Lietuvos, Lietuvos-Lenkijos valstybėmis, vėliau tapo rusų, turkų ir germanų imperijų valdomis ir kolonijomis.
Taigi, mes, lietuviai, esame Vidurio ir net dalies Rytų Europos pasaulio istorinis ir geografinis Centras. Kartu su kitais nemažai nusipelnėme net visą Europą gelbėdami nuo totorių -mongolų ir kitų klajoklių pavergimo.
Ar turime didžiuotis savo istorija? Manau, kad ne. Nes padarėme net keletą rimčiausių istorinių klaidų. Visų pirma visai nevertinom savo savasties, baltiškumo, kuris turėjo būti ne tik mūsų, bet ir slavų pasididžiavimu. Mūsų vytautai, užkariavę ar atkariavę nemažai buvusių baltiškų žemių, užmiršo savo tėvų kalbą ir lietuvaites, valstybine rašto kalba tapo baltarusių ar slavų bažnytinės kalbos dialektas, o valdantysis sluoksnis noriai maišėsi su kitatautėmis.
Vėliau lenkų politikai ir bažnyčia pasinaudojo mūsų jogailų etniniu nekultūringumu ir politiniu kvailumu, pasekmes visi žinome. Net Vytautas Didysis, nors lenkai siūlė jam kartu galutinai įveikti teutonus, tuo nepasinaudojo ir brolių prūsų, žemaičių, vakarų lietuvių nevadavo…
Matyt, mūsų valdantiesiems, elitui valdžia ir turtai buvo ne tarnystė tautai, jie buvo ir liko savo kišenių patriotai, ne gynėjai, bet engėjai…
Vienas keliauninkas rašė, kad stebėtina, jog tauta, įveikusi Romą (skaitykite J.Statkutę de Rosales), VISA tapo baudžiauninkais.
Tai pasireiškė ir A.Smetonos laikais, kai lenkai išprievartavo Lietuvą užmegzti diplomatinius santykius ir tuo lyg pripažinti Rytų Lietuvos okupaciją ir lenkinimą, šiaudadūšiškai pasidavė. Nesipriešino ir hitlerininkams grobiant Mažąją Lietuvą, nors privalėjo ginklu ginti valstybės vientisumą.
Kuo toliau, kaip pasakoje, tuo baisiau: Lietuvos krikdemai ir kiti, rusų tankams riedant į ją, sugalvojo …versti Prezidentą ar neklausyti A.Smetonos, išdavė net savo saugumo pareigūnus nukankinti enkavėdistams. Ar ne todėl tada mūsų saugumiečiai ir kariškiai liko bailūs, nebe pareigos, bet paragrafo žmonės? Nejau krikdemams stalinistai buvo artimesni, negu tautininkai? O gal Roma taip liepė?
Man atrodo, kad mes neturime didžiuotis savo istorija: ne iš vieno lietuvio girdėjau, kad, priešingai, turėtume kaip su šluota šluoti jos paminklus, dvarus, kartu su vyžomis ir alkoholizmu, ir, baisu net pasakyti, gal net bažnyčias, amžiais lenkinusias ir rusinusias liaudį. O gal reiktų paversti jas naujos kultūros, gal net naujos Teisingumo religijos (D.Kirvelis) švyturiais. Tautos šventyklomis, o ne kosmopolitų ideologinėmis peryklomis.
Žinoma, gal katalikų kunigai pasitaisys: juk buvo ir tumų, valančių, bet kol kas iš Romos, deja, kartais pasigirsta raginimų įsileisti į Europą kuo daugiau „vargstančių“ ar „pabėgėlių“. Kaip rašo T. Maršalas, Afrikoje greit bus du milijardai gyventojų, arabų tautų jau yra apie 350 milijonų. Ar visus sutalpinsime ir liksime europiečiais, baltais?
Ir ne tik etnogenetinis aspektas svarbus. Kaip rašo K.S., sako G.D., Europa naikinama – kultūriškai, doroviškai, ideologiškai, ekonomiškai, net pasitelkiant komunistinę Kiniją. ES yra karinis ir politinis nykštukas, nors ekonomiškai kol kas dar milžinas (molinėmis kojomis). Juk Libija buvo puiki proga ES gauti instrumentą suvaldyti globalizmui, bet ji net mažojo pirštelio nepajudino pakovoti UŽ SAVE.
Su ES niekas nesiskaito. Neseniai A. Merkel buvo su vizitu Rusijoje, tai V. Putinas net pasitikti jos (damos) neišėjo…
Gal atsisukti į Rusiją, jai nusilenkti? Ten padėtis ne geresnė, gal net blogesnė. Net Šventojo buriat mongolų ir rusų Baikalo pakrantes kolonizuoja kinai, taiga kertama ne menkiau kaip Amazonija, o savo šalies resursus Rusų valdžia „tranžirina“. …Vakar rusų TV pranešė, kad nuo nikotino tablečių mirė vaikas. TV paklausė …kiosko darbuotojos, kodėl pardavinėja nuodus… Ar kiosko pardavėja tai sprendžia, o ne vyriausybė, ilgai nematanti, kad nuodijami Rusijos vaikai? Ar nepanašiai „kovojama“ su narkotikais ir kitomis negerovėmis ir pas mus?
Ne, Rusija mums ne kelrodis, ji – Eurazija. Ir tik jos Šiaurės Vakarai gal dar baltiški.
Ukraina, Baltarusija, Baltijos šalys, Vidurio Europa, Graikija ir Balkanai turi siekti atgimimo eidami savo keliu. Tą suprato ir kai kurie Izraelio politikai (Izraelis, Šiaurės Korėja – dėmesio vertos valstybės). Būtina reformuoti ES, kitaip ji gali tapti nauja imperija, o gal galutiniu europiečių nueuropinimo, nubaltinimo įrankiu.
ES pagailėjo mums žvaigždučių vėliavoje, o juk net valstijos JAV jas turi. Vadinasi, mes, laisvos šalys, jau menkesnės už valstijas, tik regionai ,Briuselio kopūstų akimis žiūrint, besame?
Visiška politinė ir karinė impotencija, kultūrinis ir ekonominis bei migracinis eurobaltocidas, tolerancija Blogiui ir Nesąmonių kultas negali būti tinkamu ES ideologijos pamatu, jei ES nori tapti Laisvų Tautų Bendrija. (Sako, kad ES parlamentas dabar draudžia savo parlamentarams naudoti nacionalinę atributiką?)
Katalikų bažnyčioje, beje, lyg ir bandoma leisti kurti normalias šeimas, įdomu, kuo tai baigsis. Gal tai taps ir bažnyčios atgimimo pradžia?
Europai ir net Amerikai sunku atgimti. Lyg po stichinės nelaimės, lyg vaizdelis po socializmo žlugimo Rytų Vokietijoje ir visoj postkomunistinėje Europoje, ištisos JAV valstijos atrodo kaip po karo. Liberalizmas ir kinų prekės sunaikino daug fabrikų, ar net pramonės šakų, o D. Trampo modifikuotų kukurūzų pardavimas Kinijai jų neišgelbės…
Ir paprasti žmonės nieko negali padaryti. Vienas prancūzas pasakojo, kad Paryžiuje jau sunku sutikti prancūzą, gal ir Lietuvoje lietuviai taps mažuma? O juk galėtų valdžia iš Prancūzijos pasimokyti, įvesti vieningą kalbą mokyklose, mokyklas padaryti Svarbiausios ministerijos dalimi, o ne „ mažumų“ (pagal G. Petružį, „mažumos“ yra didžiųjų tautų protuberancai silpnesnių tautų žemėse) savivalės ir gal net antilietuvybės ugdymo židiniais. Svarbiausia, apriboti, o ne lengvinti imigraciją. O gal savo krašte jau nebesame šeimininkai? Gal „Europos aplinkkeliu“ keliaujame atgal į Rusiją (V. Radžvilas)?
Be lietuvybės ugdymo (to, žinoma, nepakanka) atkūrimo jokie tankai, NATO ir net gera ekonomika neišgelbės nuo tautos tirpimo, nykimo ir išsisklaidymo.
Bet kodėl tiek maža pasipriešinimo Lietuvos nulietuvinimui? Kodėl tiek maža paramos astrauskėms? Kodėl taip baisus (ar gardus?) svetimtautis bananas, kad nebedrįstame būti lietuviais? Tikriausiai todėl, kad tie, kurie kuria ar kūrė tautines partijas, buvo susiskaldę, o gal net nesupranta, kad vien tautiškumu sotus nebūsi. Reikia dar išmanyti ekonomikos, technologinius, socialinius reikalus. Partijos be rimtos ideologijos – neatsakingos organizacijos. Užtat ir nėra oratorių, kad jie nežino, ko nori, nieko rimto nežada, blaškosi lyg fliugeriai vėjyje. Nejau tik galvoja apie ES pinigų srautus?
Tad kur eina baltiškoji vidurio ir Rytų Europa?
Nejau net vaikų nuodijimas jau nebeprivers rytų europiečių atbusti iš baudžiavinių svajų apie skrajojančius kilimus ir gerą ES išlaikytinių gyvenimą?
