Jolanta Blažytė
Dar kartą apie tai, ko niekada jums nepraneš „objektyvioji“ žiniasklaida.
Rusija pakeitė savo branduolinę doktriną. Dėl suprantamų priežasčių visko necituosiu, bet esmė maždaug tokia: jei NATO per savo kolonijas brausis į Rusijos teritoriją, tai „pavarysim“ atgal. Suprask, per kurią „koloniją“ brausis, tai ta kolonija ir gaus. Tie pokyčiai doktrinoje įvyko po Ukrainos armijos įsiveržimo į Kurską.
Mūsų „ekspertai“ šią žinią, neabejoju, paaiškintų paprastai: Putinas blefuoja, gąsdina ir šiaip jau ir pats turi numirti.
Bėda yra ta, kad vis mažiau Vakarų šalių nori „teptis“ Ukrainoje rankas, na, gal tik išskyrus Lietuvą. Mūsiškiai ir toliau visada už viską „už“ ir dar daugiau.
V. Zelenskis primygtinai prašo J. Bideno, kad tas duotų leidimą atakuoti Rusijos teritorijas.
J. Bidenas kol kas neduoda. Ir visai ne todėl, kad nenorėtų, bet todėl, kad neturi laiko. Kaip piktinasi D. Trumpas, „J. Bidenas ką tik grįžo iš Kalifornijos ir turėjo vykti į Baltuosius rūmus, bet nenuvyko, nes pakeliui prigulė pliaže ir dabar ten knarkia ištisas paras“.
Tuo tarpu buvęs D. Britanijos premjeras Borisas Džonsonas paragino Vakarus greičiau perduoti Ukrainai Atacms raketas ir jomis atakuoti Rusiją.
P.S. Neabejoju, kaip šioje situacijoje „netrevoja“ vilos Graikijoje savininkas Gabrielius ir jo ginklanešė Rasa Juknevičienė, kuri nuo pat karo pradžios rėkė: „Duokite Ukrainai „po dlineje“ (past. ilgesnių raketų)“.
Lenkijos UR ministras Sikorskis pranešė, kad Lenkija numušinės rusų raketas virš Ukrainos, bet čia pat sulaukė NATO gen. sekretoriaus pavaduotojo pastabų: „Atsargiau, bičas, NATO aljanse priimta konsultuotis, prieš įveliant visą aljansą į padėtį, kurioje visas NATO gali sulaukti rimtų pasekmių“.
P.S. Mes gi jau žinome, kad mūsų Gabrieliui NATO pritarimo labai dažnai ir neprireikia, jis pats viską už visus žino geriau. Prisimename tranzito į Kaliningradą ribojimą.
„Reuters“ praneša: „ES atmetė Kijevo prašymą treniruoti karius Ukrainos teritorijoje“. Kaip teigia ES diplomatijos vadovas Ž. Borrelis, kai kurios ES šalys nenorėjo rizikuoti, o tokiam sprendimui buvo reikalingas visų šalių pritarimas“.
Čia belieka prisiminti Joną iš Švedijos, kuris, gaudydamas kvapą, rėkė: „Lietuvos kariai privalo eiti į Ukrainą“. Tik iki šiol lieka neaišku, kodėl tik Lietuvos kariai, o ne Švedijos, iš kur ir atsibogino ponas Jonas? Beje, iki šiol užimantis „sofos generolo“ postą.
Leidinys „The Wall Streat Journal“ rašo: „ Amerika atsisakė į Ukrainą siųsti savo personalą F-16 aptarnavimui, nes tai yra per daug rizikinga“. Leidinio šaltinių teigimu, Kijevui perduotų naikintuvų aptarnavimu turėtų užsiimti Europa.
P.S. Tai nieko tokio, Lietuva jums padės. Mes visada „už“, jei tik ką ir kur reikia nusiųsti.
Taigi, Vakarai vis labiau užima atsargesnes pozicijas. Tik – ne Lietuva.
Prabėgomis pavarčiau žymesnių Lietuvos partijų, kandidatuojančių į LR Seimą, rinkimines programas. Ir jose – tarsi vienas universalus choras, dainuojantis tą pačią giesmę: „visokeriopai padėsime Ukrainai“. Tą pačią giesmę gieda ir „sisteminės“, ir „nesisteminės“ partijos. O ką reiškia „visokeriopai“ padėti Ukrainai? Palaikyti Zelenskio prašymą atakuoti Rusijos teritorijas? Siųsti ten savo karius? Būti drąsesniems už Ameriką ir aptarnauti Ukrainos naikintuvus? Iš Lietuvos numušinėti rusų raketas? Ir nepaliaujamai tikėti, kad „mes laimėsim“, o Putinas visiškai neduos mums jokio atsako, nes greitai numirs???
Beje, vienintelis politinis darinys , t.y. „Taikos koalicija“ turi aiškią poziciją šiuo klausimu: „nesivelti į jokius karus, įjungti derybines galias ir blaivų protą bei saugoti Lietuvą nuo neadekvačių veiksmų“.
Tuo tarpu kiti politikai – kaip tos voveruškos po lapu: neduokdie, pasakysi kitaip, tai pavadins vatniku, prorusišku ar šiaip kokiu nors vertu sušaudymo. Iš kur tokia baimė ir prisitaikymas? Juolab, kad didžioji pasaulio žmonių dalis jau rėkte rėkia: užtenka čia daužytis ir svetimu krauju maitinti svetimus interesus bei korporacijų pelnus.
O nebaisu savo šalį paversti Ukraina, kurios laukuose, kur anksčiau augo kviečiai, tvyro bekraštis kapinynas?
