Jolanta Blažytė
Nepatikėsite, bet naujos Lietuvos vyriausybės programoje taip ir parašyta: „Lietuva taps sankcijų politikos ir režimų demokratizacijos kompetencijų centru“.
Žodžiu, reikalų ateinančius ketverius metus turėsim daugiau, nei jų būna kiaulę papjovus. Mat reikės ne tik Lietuvos ligoninėse eiles sumažinti, bet ir pertvarkyti daugiau nei pusę planetos. Juk kaip nežiūrėsi, gaunasi, kad beveik visas šalis, kurios nepriklauso ES, NATO ir G7 sąrašui, valdo nedemokratiniai režimai.
Kuo baigėsi Lietuvos inicijuota Kinijos režimo demokratizacija, jau žinome: Lietuvos verslui į Kiniją buvo užkirsti visi keliai, o Lietuvos turistai, norėdami gauti vizas į Kiniją, eina kryžiaus kelius. Šioje situacijoje laimingas teliko tik vienas Matukas, vis dar švenčiantis savo pergalę prieš Kiniją.
Kuo baisis Gabrieliaus ir naujo Seimo sukurptas teisėtai išrinktos Gruzijos valdžios „demokratizavimas“, kol kas neaišku. Kaip ir neaišku, ar Gruzijos valdžia Lietuvos turistų atžvilgiu nepasielgs taip, kaip su jais pasielgė Kinija. Aišku, būtų gaila, jei lietuvių turistams būtų užkirstas kelias į Gruziją, nes ir aš pati jau turiu nusipirkusi šiltas kupranugario vilnos kojines tam, kad pagaliau galėčiau užlipti į Kazbeko kalną. Tai gali būti, kad tų kojinių neprireiks ir jas teks paaukoti vargšei Gruzijos prezidentei, kuri Lietuvoje ieškosis politinio prieglobsčio.
Tuo pačiu noriu perspėti kitus turistus, planuojančius keliauti po pasaulį: būkite atsargūs ir kol kas nepirkite toms kelionėms nei reikalingų kojinių, nei kuprinių, nei celofaninių kapišonų. Mat niekas nežino, kokią šalį mūsų vyriausybė griebsis demokratizuoti ir kokioje šalyje tas demokratizavimas baigsis „juodąja vizų karma“ Lietuvos turistams.
Na, dėl Rusijos ir Baltarusijos demokratizacijos nerašysiu, juk visi žinome, kad su šiomis šalimis geriau neturėti reikalų, aišku, jei nesi konservatorių partijai priklausantis Rusijos šnipas. Bet turiu ir kitų rimtų perspėjimų, pavyzdžiui:
Į Vengriją ir Slovakiją vykti šiukštu negalima, nes tas šalis valdo „ne tie“. O jeigu valdo „ne tie“, tai vadinasi tos šalys patenka į LR vyriausybės sudarytą „režimų demokratizacijos“ sąrašą. Taigi, jei norite pigiau paslidinėti, rinkitės ne Slovakiją, bet, pavyzdžiui, fosfogipso kanus, stūksančius prie smirdančios Kėdainių Lifosos. Na ir kas, kad smirda. Užtat demokratiška.
Siūlau atsargiau žiūrėti ir į Prancūziją bei į visus jos San Tropez‘us ir „eifelius“ – mat niekas nėra garantuotas, kad Prancūzijoje į valdžią neateis „nedemokratiškoji“ Marine Le Pen. Vykti į Vokietijoje rengiamas alaus fiestas taip pat pavojinga – ten jau ties valdžios slenksčiu skrebenasi nedemokratiškoji AfD partija. Kaip nedemokratinių režimų vartymo kompetencijų centro piliečiams, būtų nelabai padoru vykti ir į Ispaniją – mat šios šalies vyriausybė atsisakė tiekti ginklus Ukrainai. Su Italija – panašiai.
Nėra ko belstis ir į šalis, kurios priklauso Putino valdomai BRICS ekonominei sąjungai:
Vietoj BRICS narės Egipto faraonų siūlyčiau rinktis bendravimą su mūsų buvusios mūsų valdžios atstovais, kurie, nors ir nebėra išrinkti, vis tiek nenori užleisti savo sostų.
Nėra ko blaškytis ir po Indiją, kuri priklauso BRICS, gražiai bendrauja su Putinu ir dar susitaikė su Kinija. Pamedituoti galite ir Vilniuje po kokiu nors žymiuoju balkonėliu.
Į Braziliją – jokiu būdu. Šalis priklauso BRICS, demokratijos ten nerasta, o jei norėsite spalvingų Rio de Žaneiro festivalių, tai galite tiesiog pavaikščioti po Vilniaus Gedimino prospektą, prie uodegos prisiklijavę spalvotas plunksnas. (Tikiuosi būsimas Lietuvos premjeras G. Paluckas, kuris prisipažino turintis Brazilijoje kelis sklypus, susipras iš ten pasiimti savo investicijas – antraip nėra garantijų, kad jo neištiks Kauno mero likimas).
O Kubą tai siūlyčiau pamiršti visiems laikams – vien jau iš ten atvežtas Fidelio kvapas gali sugriauti Lietuvoje esančio režimų demokratizacijos kompetencijų centro pamatus.
Toliau – svarbi žinia dėl Jungtinių Arabų Emyratų. Nors Lietuva džiaugiasi atidariusi tiesioginius skrydžius į Dubajų, tačiau tai yra didžiulė klaida – JAE taip pat įstojo į BRICS ir bičiuliaujasi su Putinu. Be to, šalį valdo šeichai, kurie net nelabai yra girdėję, kas ta demokratija. Panašiai ir su visomis Persijos įlankos šalimis – Omanu, Kataru, Saudo Arabija.
Labai atsargiai važiuokite ir į visas Afrikos žemyno šalis. Kiek pati ten keliavau, tai demokratijos nė su žiburiu neradau. Štai pernai, viešėdama Tanzanijoje, girdėjau vietinių gyventojų pasakojimus: jei tik kažką ne taip pasakai prieš valdžią, tai atvažiuoja į namus pareigūnai, išsiveža penkioms dienoms, atbaladoja inkstus ir kepenis ir paleidžia. Ir valdžia po to tampa kažkaip labai gera ir demokratiška.
Taigi, jei kas užsimanėte važiuoti į Afriką liūtų medžioklei, tai labai patariu likti Lietuvoje ir pasitenkinti poledine žūkle. Antraip būtų labai nepadoru „režimų demokratizacijos“ centre (t.y. Lietuvoje) uždirbtas „babkes“ atiduoti nedemokratiniais režimais pasižyminčioms Afrikos valstybėms, už kiekvieną nušautą liūtą pasigviešiančioms po 10 tūkst eurų.
Tuo pačiu tikiuosi, kad Lietuvos Seimas netrukus paskelbs rezoliuciją, smerkiančią antidemokratinius Tanzanijos valdžios veiksmus ir paskelbs sankcijas visiems, kas tik skriaudžia europiečių moterų taip mylimus vietinius masajus.
Dėl Pietų Korėjos tai ir „durnam“ turėtų būti aišku. P.Korėjos prezidentas dar neseniai skelbė karinę padėtį, kovodamas prieš „Šiaurės Korėjai palankų“ šalies parlamentą. Nors karinės padėties ten jau nebėra, tačiau mūsų žiniasklaidoje paskelbtos „tiesos“, kad Pietų Korėjos parlamentas yra „palankus Šiaurės Korėjai“, niekas nepaneigė.
Atsargiai reiktų elgtis ir su lietuvaičių pamėgta atostogų kryptimi Tailandu. Nežinau, kokia ten gali būti demokratija, kai šalį valdo karalius, kuris labai nenorėjo būti karaliumi, bet čia ne apie tai. Čia apie tai, kad „Tailande ilsisi vieni rusai“. Manau, kad mums, kaip „režimų demokratizacijos kompetencijų centro“ piliečiams, yra labai nepadoru per pusryčius kepti kiaušinius toje pačioje keptuvėje, kurioje ką tik buvo kepti rusui skirti kiaušiniai.
Net nežinau, ką pasakyti apie savo bene mylimiausią šalį Singapūrą. Nors Singapūras pasaulio reitinguose tituluojama kaip šalis, kurioje visi labiausiai nori gyventi, tačiau joje tuo pačiu vyrauja visiška autokratija. Bet Singapūras kol kas neblogai sutaria su Amerika, taigi Singapūrą kol kas galime vadinti „demokratiniu“. Bet tik kol kas – kol šalies prezidentas neleptelėjo ko nors, kas galėtų nepatikti mūsų Gabrieliui.
Painiausia padėtis, aišku, su JAV. Prezidento rinkimus ten laimėjo ryškiai „ne tas“. Kaip ir norėtųsi tvarką padaryti ir ten, bet kaip sakoma, „kiaušiniai per minkšti“ – čia aš ne apie tuos kiaušinius, kuriuos Tailande per pusryčius ant tos pačios keptuvės kepa tiek rusai, tiek lietuviai.
Bet yra ir gera žinia: lietuviams atsidarė nauja kelionių kryptis ….Sirija. Matydama mūsų Gabrieliaus džiaugsmą dėl „nuversto Assado“, tiesiog primygtinai prašau visų Lietuvos turistų užsukti į „demokratizacijos“ procesą pradėjusią Siriją. Ir nesvarbu, kad dabar ten valdžią užėmė Al Quaeda banditas, už kurio galvą Amerika kažkada siūlė 10 milijonų dolerių. Bet tas banditas bent jau šią dieną yra „demokratiškas“ ir vertas iš Lietuvos Seimo nusiųstos sveikinimo telegramos. O Sirija tikrai verta Lietuvos turistų pinigų. Aišku, nėra jokių garantijų, kad kažkurio Lietuvos turisto kelionė į Siriją nevirs paskutine, bet ko tik nepaaukosi dėl tos demokratijos. Ir dėl garbės būti piliečiu šalies, kuri ruošiasi demokratizuoti daugiau, nei pusę pasaulio.
