Jolanta Blažytė
„Kas vyksta toje Kursko srityje, į kurią taip galingai įsiveržė Ukrainos armija? Ko taip nutilo mūsų žiniasklaida?“, – kartas nuo karto manęs vis užklausia mano sekėjai.
Dalinuosi tuo, ką turiu:
Leidinys The Economist: „Sprendimas siųsti Ukrainos karius į Kurską buvo priimtas labai nepalankiomis aplinkybėmis. Liepos pradžioje Ukrainos kariuomenės vadas A. Syrskij patyrė didžiulį spaudimą ir buvo ant pašalinimo iš pareigų ribos. Ir šioje sumaištyje jis pradėjo planuoti operaciją. A.Syrskij savo planus laikė paslaptyje ir jais dalinosi tik su labai artimais karininkais ir spec tarnybomis.
6 rugpjūčio prasidėjo Ukrainos armijos įsiveržimas į Kursko sritį. Dabar Rusija į tai atsako dvigubu smūgiu: bombarduoja Ukrainos karius Kurske ir puola Pokrovską (past Donbasas).
Kremliaus tikslas dabar yra Kursko užpuolimą paversti smulkiu uodo įkandimu Ukrainoje besiliejančio kraujo fone.
Kurske esantys Ukrainos kariai dabar teigia, kad šiuo metu jų praradimai auga, nes didėja Rusijos pasipriešinimas. Rusai pasistiprino geriau paruoštais būriais, jūrų pėstininkais ir spec paskirties daliniais“.
Leidinys The Hill: „Kursko puolimas yra didžiulė strateginė klaida. Beprotiškas Zelenskio ėjimas virsta į beviltišką triuką, labiau panašų ne į patyrusio lyderio, bet į antrarūšio aktoriaus veiksmą“.
Šis ėjimas atitraukė svarbiausius resursus nuo pagrindinio mūšio lauko mainais už menkavertes strategines naudas.
Leidinys Responsible Statecraft: „Kijevo ataka į Kursko sritį iš pradžių iššaukė didžiulį entuziazmą Vakarų žiniasklaidos puslapiuose, tačiau šis entuziazmas labai greitai išblėso. Kijevui nepavyko palenkti konflikto savo naudai, be to Maskva toliau agresyviai puola kituose frontuose.“
Leidinio ekspertas teigia, kad Kijevas tikėjosi, jog rusai atitrauks savo resursus iš Donbaso, Charkovo ir Zaporožės frontų ir permes juos į Kurską, tokiu būdu karą perkeliant į Rusiją. Tačiau to neatsitiko, nes rusai surado papildomų rezervų. Tuo tarpu ukrainiečiai, permetę savo karius į Kurską, minėtus frontus paliko „kiaurus“, todėl rusai netrukdomai veržiasi į Ukrainos gilumą.
Ekspertas taip pat spėja, kad ukrainiečiai tikėjosi užimti vieną didžiausių Rusijos AE, esančią Kursko srityje. Tuomet Ukraina būtų turėjusi didesnių galių derybose su Rusija. Bet ir ši avantiūra nepavyko.
Kita versija – šis Rusijos užpuolimas turėjo sumenkinti Putino autoritetą ir įnešti į Rusiją sumaištį. Tačiau įvyko priešingai: rusai, savo teritorijoje pamatę vokiškus tankus, prisiminė savo tėvų ir protėvių kovas prieš nacistinę Vokietiją ir dar labiau patikėjo, kad NATO yra didžiausias jų priešas.
„Įsiveržimas į Kursko sritį parodė, kad Ukraina vis dar gali užimti Vakarų žiniasklaidos antraštes, tačiau pakeisti konflikto eigą, panašu, jėgų nebeturi“, – rašo Responsible Statecraft.
P.S. Gera žinia yra ta, kad Ukraina vis dar turi galių užimti ir mūsų sofos ekspertų širdis ir kartas nuo karto sukurti jiems progą išgerti šampano. Arba paraginti aukoti.
