Kas čia buvo svarbaus, apie ką čia šneka interneto portalai, žiniasklaida, kuria anekdotus ir piktinasi visa Lietuva? Kas pritraukė tiek daug policijos į Vilniaus, Lietuvos sostinės, Gedimino prospektą? Gal kokią slaptą teroristų grupuotę susekė mūsų nacionalinis VSD, jei net einančių į bažnyčią bobučių krepšeliai buvo tikrinami? Kokiu atveju apskritai leidžiama tikrinti asmeninius piliečių daiktus ir kokio preteksto tam reikia? Kas paskelbė tokią ypatingąją padėtį? Ar žinojo apie tai vykdomoji valdžia? Jei tai gėjų paradas, kodėl jame tebuvo tik keli Lietuvos gėjai, o visa margoji masė buvo suvežta iš kitų šalių? Ką reiškia tame renginyje nešami Stepono Dariaus ir Stasio Girėno portretai? Kodėl nesuimtas tas jaunas olandas, kuris rodė nuogą užpakalį ir genitalijas prieš monsinjorą Svarinską, jei, kaip žinome, policija yra ne kartą nubaudusi užsienietį, kuris, neradęs tualeto, nusišlapino ant kokio nors Vilniaus pastato sienos?
Kas tai per renginys, kuriam duota tiek daug Lietuvos įstatymus, orumą bei savigarbą pažeidžiančių teisių, kurį „apsaugoti“ buvo pritrauktos didžiulės pėsčiosios, raitosios policijos bei su tarnybiniais šunimis pajėgos, kai tuo tarpu taikios ir orios Lietuvos piliečių eitynės Kovo 11-osios proga tokio pat kiekio policijos buvo stabdomos ?
Kažkas buvo, bet tik jau ne gėjų paradas!
Ir šis straipsnis nieko bendra neturi su homofobija, kaip nieko bendra neturėjo ir tas renginys. Tiksliausiai ir neapgalvotai atvirai apie tai pasisakė daugeliui žinomas V.Simonko: ”…tai politika…”.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad po drastiškos policijos akcijos prieš Seimo narį P. Gražulį yra ruošiamasi visą Lietuvą apimsiančiam skandalui, kai rudenį Seimo bus paprašyta balsuoti, ar atimti teisinį imunitetą P. Gražuliui, ar ne.
Beje, apie tai, kad bus ypatingas puolimas prieš Jos Ekscelenciją Prezidentę būtent rudenį, gandai sklando jau senokai. Skandalas turėtų būti pučiamas iki rinkimų. Savaitgalio renginys kaip tik suteikia progą išlįsti tikriems ar apsimetusiems homofobiškais politikams, kuriems spekuliacinė “kova” su homoseksualais gali būti nedideliu tramplynu siūlyti savo kandidatūrą į aukščiausią šalies postą. (Ir tokie nebus vadinami homofobais!). Tačiau – prieš kokius homoseksualus kovoti, jei Lietuvos gėjų buvo vos keli? Prieš eisenos priekyje ėjusias ir tikromis krūtinėmis eiseną dengusias p.Kuodytę? p. Purvaneckienę? p. Pavilionienę? Ar gali Lietuvos “homofobai” kovoti prieš svetimų šalių gėjus? Eisenos dalyviai išsisklaidė po savo šalis ir šaukia – mums pavyko! Ir toliau šauks. Bet ar mums pavyko? Mums akivaizdžiai nepavyko.
Šiame daugiau nei provokaciniame renginyje dalyvavo bei prie jo rengimo prisidėjo daugybė komponentų. Beveik visi jie buvo gražiai “apmuilinti”, neva šis renginys atitinka kiekvieno tikslus ir tikrai pakenks tam, kam siekiama bet kokia kaina pakenkti, ir padės įgyvendinti tai, kas buvo siekiama įgyvendinti Kauno restorano rūsyje.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad rimtų smūgių gavęs korumpuotasis teisėtvarkos sparnas siekia revanšo, ir duotas leidimas žygiuoti šiai eisenai Gedimino prospektu yra sąmoningai atveriami vartais būsimam skandalo burbului, kuris tikrai bus nukreiptas mažinti jos Ekscelencijos reitingus iki naujų rinkimų.
Teisėtvarka pirmoji parodė, kad jai nusispjauti, kaip reaguos gyventojai, – jie gali priversti. Teko jau girdėti perestroikos metu: ”samoje glavnoje seičas zastavitj čelovieka dumatj po novomu”. Jie tebemano, kad gali “zastavitj“. Tačiau… Jei kas iš vis dar įtakingos teisėtvarkos galvoja, kad ką nors šiuo klausimu suprato teisingai, iš karto sakau, kad labai apsirinka. Ypač klysta tie, kas mano, kad čia “Jų” intriga.
Apsirinka ir tie, kas mano, jog tai speciali provokacija, siekiant nuteikti Lietuvos žmones pieš euro įvedimą ir, apskritai, prieš Europos Sąjungą. Kad nebūtų įvestas euras labiausiai suinteresuoti bankininkai, nes, vykdant pinigų keitimo operacijas, šimtai milijonų surenkama būtent tuo būdu. Taip, bankai galėtų siekti tautos protesto prieš eurą, ir finansuoti visokias antieuropines tendencijas, maršus, žygius, kad kuo labiau sukiršintų žmones prieš eurą, tačiau jei taip ir yra, tada jie remia kur kas labiau neįžvelgiamų procesų gelmes.
Finansiškai lokaliai remti tokius sumaištį keliančius renginius galėtų ir kokie nors Al kaponės, besimaitinantys Rytų interesų finansine energija, – tie, kam naudinga laikyti Lietuvą savo įtakos zonoje ir didinti jos antagonizmą Europos Sąjungai. Ypač, kad tokių renginių titruose kaip įmanoma stambiau išraitoma: “Briuselis”.
Lietuvos pirmininkavimo ES proga Vilniaus Universitete įvykusiame koncerte Europos parlamento Pirmininko M. Šulco (M.Szultz) viešai pasakyti žodžiai, liečiantys ES tautų bendrabūvio principus, nė iš tolo nežadėjo kokių nors spekuliacijų kokiomis nors teisėmis (mažumų? daugumų?) ir nerodė jokio kėsinimosi pažeisti sakraliausias individualias tautų pasaulėjautos vertybes, be kurių neįmanomas jokios mažos tautos išlikimas.
Gal Briuselis iš tikrųjų nusižengia šūkiams ir pažadams? Kaip čia įvyko, kad Europos Taryba priiminėja dekretus, kurie pavojingi pačiai Europos Sąjungai? Juk sukelti masinį mažųjų Europos tautų piliečių nepasitenkinimą, nuoskaudą ir nepasitikėjimą – reiškia prisišaukti referendumus, kurie Sąjungą skaldys? Ar jie suinteresuoti mus palikti Rusijos įtakos zonoje? Ar Europa nemato naujo pasaulio perdalijimo, kurį vykdo dvi globaliosios sistemos, ir ar jai pačiai nesvarbu išlaikyti stabilų savo statusą senajame kontinente? Čia irgi galima apsirinkti manant, jog viskas iš “to prakeikto Briuselio”, kaip kažkas jau nori nukreipti nepasitenkinimo srautą.
Laikas renginiui pasirinktas tobulai (kaip ir “imant” Garliavos mergaitę). Prezidentė vardan tolimesnių Lietuvos perspektyvų turi diplomatiškai nesikišti. Juo labiau, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybai įpareigoja solidumui. Taip, jos žodžiai buvo diplomatiškai teisingi: Lietuvai liesti šią temą yra per anksti. Tačiau ši tema pati įsibrovė į Lietuvos piliečių sąmonę ar buvo įstumta “buldozeriu”. Ji braunasi jau seniai. Visos Lietuvos TV demonstruoja “toleranciją”, visi moko būti tolerantiškais “kitokiems”, tačiau kodėl eitynėse lietuviškųjų “kitokių“ buvo vos keli?
Mūsiškiai gėjai, matyt, bevelija savo intymiuosius reikalus spręsti savo miegamuosiuose ir su savo partneriais, ką jie ir daro. Vargu ar jie, suvokdami kokią velniavą kažkas jų vardu pradėjo virti, būtų tuo patenkinti. Jei jų paklaustume, kas jiems svarbiau, ar ant kaktos užsirašyti savo orientaciją, ar ramiai ir stabiliai gyventi savo gyvenimą, jie, manau, neabejotinai pasirinktų teisingai. Tai, kas žmogui svarbu ir šventa, neafišuojama.
Tai vis tik pagrindinis klausimas, kas tas generalinis šio katilo maišytojas, iškyla visu rimtumu. Juk valstybės saugumo tarnyboje, kiek suprantu, turėtų būti visuomeninius judėjimus kuruojantis skyrius. Ar ten viskas tvarkoj, ponas Grina? Ar to skyriaus “orientacija” proporcinga Lietuvos gyventojų orientacijai? Ar tas skyrius teisingai supranta, kas čia Vilniuje įvyko praėjusį šeštadienį? Atrodo, kad futbolo fanų tarptautiniai“desantai” yra kontroliuojami, o kaip tada su orientuotais desantais? Ar čia kas nors ką nors supranta? Ar mąstoma tik laiko, kuriame VSD ponai užima savo apmokamas pareigas, formate? Toliau jau įžvalgos nebesiekia?Mano intuicija sako, kad šie ponai gali kai ką ir suprasti, jei norėtų, bet mes turime spėlioti. Tad paspėliokime.
——————–
Pagal tai, į kokias vertybes kėsinamasi, galima spręsti, kad tai net ne kelių Europos Tarybos gėjų scenarijus. Pagal mūsų, mažų tautų, tradicijoms nepriimtinų vertybių primygtiną skiepijimą nuo mažiausio amžiaus ir pagal to proceso agresyvumą galima spręsti, kad čia veikia kažkas itin globalaus, kas siekia iškreipti nuo amžių susiklosčiusią pasaulėjautos bei gyvenimo būdo sanklodą, pertvarkyti pasaulį, sunaikinti, nušluoti nuo žemės (bent jau nuo Europos) paviršiaus viską, kas atstovauja senosios civilizacijos pagrindams. Tradicijos – stabilumo garantas. Kažkam, kas turi pamišėlišką, maniakišką troškimą užvaldyti pasaulį, reikia sujaukti tą sanklodą, padaryti, kad žmogui būtų nesaugu, kad jis jaustų egzistencinę vienatvę. Tada jis šliesis prie primygtiniausiai siūlomos bendrijos ir juo lengviau bus galima naudotis.
Idėja šėtoniška, nes keliamas kardas prieš pačią žmonijos egzistavimo formulę, kur pasaulio kūrime vienodai veikia tiek vyriškasis, tiek moteriškasis principas, kur abu tiesiasi vienas į kitą, vienas kitą papildo, kur be vienas kito abu šie principai – sausa gyvenimo ir evoliucijos šaka. Būtent rūsčiausiai kėsinamasi į šeimą.
Sunku blaiviu protu patikėti, kad vėl nuo Prancūzų revoliucijos einantis visuotinio tradicijų griovimo idėjos protrūkis, ypatingą mastą įgavęs po “Didžiosios Spalio spalio socialistinės revoliucijos” Rusijoje, trečiojo tūkstantmečio pradžioje vėl pasiekė nesustabdomą, prievartinę plėtrą. (Raudonosios revoliucinės vyriausybės kai kuriose Rusijos srityse buvo išleisti dekretai, kur žmonos iki trisdešimt penkerių metų buvo padarytos vyriškosios visuomenės nuosavybe ir turėjo atsiduoti visiems norintiems, vyrui paliekant tik pirmumo teisę. Šis barbarizmas, negalintis turėti nieko bendra nei su jokiu progresu, vadinosi moters išlaisvinimu nuo šeimos vergijos. Dabar vadinasi kitaip – lyties pasirinkimu ar tos pačios lyties santuokomis su galimu kūdikių įvaikinimu). Atrodytų – kažkokia klonų civilizacija mokosi žaisti žmonių gyvenimą. Kur gi ta žaidimų administracija?
Įdomus šiuo klausimu Sergijaus Sokolovo straipsnis “Lietuvos žalioje vertybių pievoje – JAV Trojos pseudovertybių arklys” (www.komentaras.lt), kurį rekomenduočiau perskaityti mąstant (kaip, beje, ir kitus šio autoriaus straipsnius). Štai kokia informacija ten sudomino:
“…Kitas vieno iš įžymaus Rotšildų klano ginklų, skirtų ištisų valstybių moraliajam pavergimui bei vertybių žudymui, o kartu ir technologija,- tai LGBT (Lesbian, Gay, Bisexual, Transgender). (…)Bet juk technologijos, grindžiamos socialine-psichologine įtaka bei „žmogaus teisių viršenybe” (kai šėtonas savinasi „teisę” tapti „angelu”, o svetimos pseudovertybės „Trojos principu” maišomos su tradicinių vertybių visuma), išties veikia nuožmiau už tradicinę ginkluotę.
Iš Vakarų skverbiasi ir kiti „humanizmai”. Pavyzdžiui, „kova prieš AIDS”, kurio užkratas, tam tikrais duomenimis, buvo sukomponuotas CŽV laboratorijose. Po „kovos prieš AIDS” priedanga vykdomas „lytinis švietimas”, iš esmės skatinantis paauglių ankstyvą lytinį gyvenimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Beje, su tuo susijusių jaunimo psichologinių traumų kildinamų savižudybių skaičius pasaulyje gerokai viršija mirtingumą nuo mistifikuoto AIDS. Prie to paties ir įvairių „pseudohumanitarinių” fondų bendrininkavimas su narkomanija – daugelyje JAV įtakos zonų valstybių narkomanams yra dalijami švirkštai. Normalioje valstybėje, kurios neužvaldė „teisinės valstybės pagal JAV“ modelis, tokia veikla būtų kaipmat pripažinta nusikalstama.
<…>
Paaiškėjo, kad ir šiuo klausimu „kepto kalakuto vertybės” šalies administracija jau „rado” atsakymą ir savotišką „kelrodę”. Antai,- „pasaulinis žydų sąmokslas”. Ne, tiesmukai taip neįvardijo. Tačiau daugiau nei prieš mėnesį JAV administracija „sužaidė” anokią „daugiaplanę kombinaciją”, per kurią buvo ir parengta „idėjinė bazė” „LGBT” plėtrai bei sklaidai, ir….”užsakovas” įvardintas. Daugelis žydų visuomeninių organizacijų bei verslo atstovų buvo šokiruoti…..
O buvo taip. Šių metų gegužės 21-ją, per JAV Demokratų partijos Nacionalinio komiteto surengtą renginį, skirtą nusipelniusių JAV žydų pagerbimui, šios šalies viceprezidentas Baidenas savo kalboje pripažino… išskirtinį žydų vaidmenį, įteisinant tos pačios lyties asmenų santuokas („gay marriage”) kai kuriose JAV valstijose. Anot daugelio politologų, B.Obamos komandą „viešai pripažino pasaulinį žydų sąmokslą”. Antai, JAV administracija atskleidė, kam reikia „padėkoti” už „Lesbian, Gay, Bisexual, Transgender”.
Taigi, likus daugiau nei mėnesiui iki B.Obamos plojimų tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimui, JAV administracija „rado”, į ką nukreipti „rodykles” , t.y. kas neva tai sukūrė „fundamentalią tiesą”, prie kurios esą liko tik „prisitaikyti”.
Įdomūs ir kiti JAV viceprezidento Baideno atviravimai minėtame renginyje. Pasak jo, „85 procentai visų pokyčių, per pastarąjį laikotarpį įvykusių Holivude bei žiniasklaidoje, tapo įmanomi vien todėl, kad šioms sritims vadovauja žydai, kurių įtakos būta milžiniškos. Žydai taip pat prisidėjo prie imigracijos įstatymo keitimo, kovos dėl pilietinių teisių bei feminizmo pasiekimų…”
Anot kai kurių JAV apžvalgininkų, viceprezidentas tiesiog „pamiršo”, jog kalba ne kažkokiame uždarame žydų vakarėlyje, o atvirame renginyje, kurį stebi ir filmuoja žiniasklaida.
Tačiau galimai yra priešingai. Tiesiog tikro bei šliaužiančio sąmokslo tąsa yra dangstoma tradicinių bei nuvalkiotų mitų gaivinimu….”
Na, iš tikro įdomu… Atrodo, kad vėl šmėkščioja kažkoks mažai pažįstamas “komitet 300”, kartais vadinamas (ar maišomas) su Rotšildų klanu. Apie tai paruoštas Rusijos televizijos laidas iš tikro galima pavadinti
mitųgaivinimu.Tačiau pažiūrėjus minimo renginio filmuotą vaizdo medžiagą kilo ir kitokių minčių: kokį ryšį su šiuo renginiu gali turėti solidi asmenybė, turinti Oksfordo išsilavinimą, Dovydas Kacas, kuris Kovo 11-osios dalyviams siūlė žygiuoti įBalbieriškį? O kodėl jis pats atsidūrė ne Balbieriškyje, o Gedimino prospekte? O gal jis šiuo atveju yra tiltas, „importuojant“ Baideno idėjas? Ko tik neprisigalvosi, perskaitęs tai, kas aukščiau cituota…
—-
Kaip matome, prieštaravimai ir abejonės dygsta kaip grybai po lietaus.
Šiuo aspektu žvelgiant tada gal galima įtarti, jog ir parlamentaro P. Gražulio veiksmai taip pat tik gerai sumodeliuota provokacija, kad rudenį, kai, pagal mūsiškės prokuratūros įpročius, bus Seime balsuojama dėl teisinio imuniteto P.Gražuliui atėmimo, jis bus tiesiog pasiaukojęs savo partijos siekimams patraukti iš kelio šią Prezidentę naujai ruošiamai kandidatūrai, kuri gal jau ir seniai numatyta? Juk tautininkai ne kartą yra viešai išreiškę tokį siekį? Ne, nebus svarbu, kas kelia rankas už imuniteto panaikinimą Seimo nariui, – bus svarbu sukompromituoti stiprią šalies vadovę. Dėl to galima kelias minutes pagulėti ir veidu į žemę.
Na, o kad Lietuvos policija jau ne pirmą kartą atvirai dalyvauja grubiausiose provokacijose, kurios vėliau turės ilgalaikes neigiamas pasekmes, akivaizdu be jokių abejonių. Ar jie supranta, ką daro? Pagal sovietinį anekdotą apie policiją, tikriausiai ne.
(„Eina du policininkai ir šnekasi:
-Petrai, ką pirksim Jonui gimtadienio proga?
-Nežinau… Gal kokią knygą…
-Ne, ką tu! Knygą pernai nupirkome…“)
Iš policijos veiksmų tampa akivaizdu, kad ši profesija ruošiama visai ne piliečių saugumo, gyvenimo stabilumo užtikrinimui, kovai su nusikaltimais. Atrodo, kad jie mokomi tik daužyti žmones, laužyti, spardyti, naudoti elektros šoką ir nieko labiau pavojingo negali atsitikti, kaip atsidurti vienam kelių policininkų naguose. Petras Gražulis visiems padedant turėtų išsireikalauti tinkamos bausmės tiems, kas nors kartą jam smogė.
……………….
Taigi… Šis renginys sukėlė daug minčių ir daug abejonių. Ir tebekelia. Tai neabejotinai didelių tektoninių pasaulio pokyčių ženklai. Kiekvienas prieš juos pasijuto vis kitaip.
Labiausiai nuskriausti, mano nuomone, turėtų likti ėjusieji kolonos priekyje, kurie neabejotinai jautė savo iškilumą ir vertę prieš tuos, stovinčius šaligatvyje, atitvertus policijos. Jie iškentėjo tą valandą, kai buvo žeminama ir skaudinama jų paveldėtoji būtis. Tos valandos iškilieji, manau, kentės kitaip – ilgiau, mažiau pastebimai, giliau. Kažkodėl jaučiu, kad sunku šioms asmenybėms bus gyventi Lietuvoje, susikūrus sau tokį galingą priešą – visą didžiąją visuomenės dalį. Juk iš tiesų – sunkiai pakeliama visą laiką būti gynybos būsenoje ir laukti išpuolio, kai niekas tavęs nepuola. Tai ypač liečia “tolerantiškąsias“ moteris. Ir jų labiausiai žmogiškai gaila.
……………
Dar viena išvada: Krikščioniškoji Bažnyčia atsidūrė labai kritiškoje zonoje. Per ilgai laukta ir per daug politikuota, apleidžiant moralines mūsų gyvenimo puses bei Dekalogo filosofiją. Per ilgai remtas tas ar anas politikas, pamirštant tiesos ir sąžinės rėmimą. Per ilgai buvo meldžiamasi pavardėms, o ne Kristui, ir per maža tikros nuoširdžios meilės jautė “avelės” iš savo ganytojų. Parodomoji, afišuojamoji religija, kalbėjimas apie Gyvąją Kristaus dvasią nesuvokiant, kad dvasia tik tada taps gyva ir veiks tarp mūsų, kai ji bus aprengta mūsų veiksmais, įsitikinimais, mentalitetu, biografijomis, mūsų švenčiausiais jausmais ir meile artimui.
Duok Dieve, kad naujasis Popiežius turėtų tvirtą ranką saviškiams ir nepajudinamą tikėjimą Kristaus meilės mokslu bei Dekalogu kaip gyvenimo būdu.
Suprantama, kodėl taip žiauriai Bažnyčia bandoma, kompromituojama ir puolama. Suprantama, kodėl pokario metais į Seminariją buvo infiltruojami “kitokie”, kurie dažnai būdavo per prievartą paverčiami iš “tokių”. Nes ji – tvirčiausia užtvara satanistiškam pasaulio tvarkos ardymui. Ir nežiūrint visko, iki šiol Bažnyčia vis tik išliko gyva, veikiančia sistema, kurios prioritetai – ne materija, o žmogaus siela. Juk niekas kitas neišsaugos universalių pasaulio tvarką palaikančių vertybių, kaip dvasingas žmogus. Ir čia Bažnyčiai turime padėti visi.
Primygtinai teigiu, kad jokios kovojančios asmenybės nepasieks to, ką gali pasiekti tebeveikianti prieš du tūkstančius metų įkurta Kristaus Bažnyčia.
Dar kartą norėčiau pakartoti ne kartą išsakytą mintį – pasaulį gali išgelbėti tik Dekalogo kutūra, nes ji gali pasireikšti visose sferose, kur gyvena ir veikia žmogus su savo paties sukurtomis gyvenimo deformacijomis. Tačiau tikėsiu, kad ta betvarkė viso pasaulio niekada neapims, nes, kaip sako garsus mano bičiulis, musulmono niekada nepriversi rodyti nuogo užpakalio ar genitalijų šeichui. Ir likti už tai nenubaustu… Gal dėl to taip negailestingai kovojama, kiršinama ir skleidžiami nauji šiurpūs mitai apie mūsų brolius musulmonus.
Tame, ko negaliu suprasti, kas tai buvo, stebina dar kai kas, – ar baltoji rasė iš tikro jau tiek išsigimė, kad į parlamentus ir seimus ateina tokie nesavarankiški žmonės, kuriems bet ką galima įteigti ir kurie nesupranta, ką jie turi ginti ir saugoti eidami savo pareigas? Kurie nesupranta nei procesų pasekmių, nei priežasčių, nei iniciatorių tikslų?
Stebina ne šis renginys, kuris vadinamas Gėjų paradu, stebina – kodėl taip lengvai valdžia sutiko paaukoti savo piliečių teises bei dalyvauti savo vertybių paniekinimo akte vardan kažkokių atvykusių žmogėnų atrakcijos. Ir stulbina, kad niekas neišdrįsta pasakyti tiems keliems garbiems Briuselio gėjams, kad kol kas tai pas mus nepriimtina, kad kol kas Lietuvoje tai “per anksti”, kol kas esame “nepribrendę”, primityvūs… Juk sovietiniais kukurūzų laikais Sniečkus vienintelis visoje didelėje TSRS taip išsaugojo dobilų sėklas. Tiesiog keliolika metrų palei kelius sėdavo kukurūzus…
Ir per tą laiką – stiprėkime dvasiškai. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Gal anas šeštadienis pakeis kai ką mūsų šeimose. Gal atsigręšime labiau į savo sūnaitėlius ir dukreles. Gal nebespardysime jų motinų. Gal išnyks keiksmažodžiai po lietuviška pastoge. Gal sekmadieniais eisime ne alaus, o visa šeima – į bažnyčią. Tegul ir nesimelsti, jei pamiršome ar nebuvome išmokyti, – pabūti bendruomenėje su kitais tokiais pat. Nes ten tikrai yra vieta, kur aukštųjų ryšių tarp tvarkos žmogaus viduje ir visatoje nedrumsčia jokie paradai.
