Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė įregistravo naują Vadovybės apsaugos departamento (VAD) vadovo skyrimo tvarką: kad VAD direktorių Seimo pirmininko pritarimu, premjero teikimu skirtų prezidentas. Tiesa, VRM ministrui S.Skverneliui per žiniasklaidą užsipuolus Seimo pirmininkę („Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pademonstravo politinio cinizmo pavyzdį“) dabar tas siūlymas šiek tiek pakoreguotas – kad VAD direktorių Seimo (ne vieno Seimo pirmininko) pritarimu, premjero teikimu skirtų prezidentas.
Taigi skandalo esmė: Seimo pirmininkė siūlo keisti VAD vadovo skyrimo tvarką, VRM ministras dėl tokio siūlymo „spardosi“. Nes VAD vadovą iki šiol skirdavo ir atleisdavo VRM ministras.
Dar daugiau, VAD yra prie VRM, o pagal L.Graužinienės siūlomą projektą taptų savarankiška, VRM nepavaldžia institucija.
Atrodytų, VAD toks įstatymas būtų naudingas – šiai institucijai virš galvos nekabėtų VRM. Tačiau VRM, kaip matome, tokiam atskyrimui kategoriškai pasipriešino. Kodėl?
Sugrįžkime į gegužės mėnesį. Turbūt dar prisimename Vydo Gedvilo skyrimo, bet nepaskyrimo švietimo ir mokslo ministru peripetijas. Oficialiai tam esą sutrukdė STT pažyma. Tačiau neoficialiai…
Gegužės 13 d. parašiau straipsnį „Būdamas Seimo pirmininku V.Gedvilas buvo neteisėtai sekamas?“, kuriame išdėsčiau savo prielaidas: kad į viešumą „nutekėjusi“ kaip „STT informacija“ galėjo būti tik VAD informacija. Kadangi Seimo pirmininkas (o tuo laikotarpiu, iš kurio ir „nutekėjo“ informacija, Vydas Gedvilas buvo Seimo pirmininku) oficialiai negalėjo būti sekamas, jo atžvilgiu oficialiai neįmanomos jokios operatyvinės priemonės, tai vienintelė galimybė sužinoti, su kuo vakarieniavo Seimo pirmininkas ir kitokias detales, – tai Seimo pirmininką saugančių VAD pareigūnų „dienos ataskaita“.
„Tuo metu, kai vedė, Vydas Gedvilas buvo Seimo pirmininkas. Jam Seimas nebuvo panaikinęs teisinio imuniteto, jis niekuo nebuvo įtariamas ar kaltinamas, jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai, todėl jo sekti ar taikyti kitokių operatyvinių veiklos priemonių tarnybos negalėjo. (Nebent Vadovybės apsaugos departamento vyrukai, saugantys pirmuosius asmenis, kasdien parašo „dienos ataskaitą“: kas su kuo susitiko, ką kalbėjo ir pan., bet ar toks operatyvinės informacijos rinkimas būtų teisėtas?).“, – rašiau gegužės 13 d. straipsnyje.
Taigi, gali būti, kad esant naujai VAD vadovo skyrimo tvarkai – kai VAD vadovo skyrime dalyvautų visi trys pirmieji asmenys (ir be reikalo L.Graužinienė išsigando to viešo užsipuolimo ir puolė koreguoti savo pataisas), ir VAD pavaldumui – jeigu ši institucija būtų atskaitinga ne VRM, o Vyriausybei, būtų įmanoma geriau užtikrinti aukščiausių šalies vadovų apsaugą. Ne tik fizine prasme.
Nemanyčiau, kad Seimo pirmininkė pati susigalvojo keisti VAD vadovo skyrimo tvarką. Tai, kad tokiems pokyčiams pritaria ir premjeras, leidžia daryti prielaidą, kad tas klausimas tam tikrame lygyje yra aptartas, tik techninis reikalas – projekto įregistravimas – teko Seimo pirmininkei. Nes V.Gedvilo ir „pažymos“ skandalas, matyt, privertė susimąstyti ir kitus saugomus mūsų vadovus: o ar informacija apie kiekvieną jų „nusičiaudėjimą“ neatgula kokios nors „ataskaitos“ forma į neaišku kieno stalčius? Ir kaip ir kur ta informacija paskui gali būti panaudota ir pan.?
Taigi, ar šitas skandalas dirbtinai pučiamas skandalas nėra susijęs su štai kuo – kad informacija apie pirmus šios valstybės asmenis ėmė slysti iš VRM rankų?
