Gediminas Jakavonis
„Mums paskirta uždegti Komunizmo žvaigždes!“, „Europai reikia daugiau šviesos!“ – du identiški, vienas nuo kito savo prasme nesiskiriantys šūkiai. Pirmasis sovietmečiu kabėjo mūsų mokyklos vestibiulyje, o antrąjį perskaičiau Laisvės partijos rinkiminiame Europarlamento plakate.
Politologai seniai pastebėjo, kad K. Švabo propaguojama naujoji pasaulio tvarka visiškai sutampa su bolševiko L. Trockio ideologinėmis nuostatomis, vedančiomis žmoniją prie globalizacijos ir totalinės kontrolės.
Abu šie „šviesios“ ateities kūrėjai kritikuoja ir agituoja griauti per šimtmečius nusistovėjusią senąją, iš gamtos nusižiūrėtą ir žmonijos protu sukurtą pasaulio tvarką, kuri paprastai apibūdinama dešimčia Dievo įsakymų.
Nei vienam, nei kitam nereikalinga šeima, tauta, valstybė, o visa žmonija ilgainiui tampa belyte vergų mase, užsiimančia gamtinių poreikių tenkinimu.
„Komjaunimas – neramių širdžių karta“ buvo bolševikinės kompartijos įrankis tarybiniais laikais kovojant mūsų šalyje su „buržuazinėmis“ atgyvenomis kaip šeima, lietuvybė, papročiai, tradicijos, religija.
Istorijos ratas apsisuko ir šiandien Lietuvoje turim naujuosius komjaunuolius Laisvės partijos narių asmenyje, kurių puolimo ir griovimo taikiniai – tie patys. Skirtumas tik toks, kad anksčiau mūsų valdžia vykdė Maskvos nurodymus, o dabar tapo pačia uoliausia iš Briuselio ateinančių komandų vykdytoja. Jei tada į paradus žengdavo su raudonomis vėliavomis, tai dabar – su vaivorykštinėmis, jei tada pavyzdžiu rodydavo komjaunuolius, tai dabar – sabatauskaičių-juškaičių „santuokas“.
Vyresnieji mažesniuosius visada valdo diržu arba saldainiu. Jei lietuvių tauta, išgyvenusi pokarį, trėmimus, nepabijojo beginklė Sausio 13-ąją stoti prieš rusų tankus, tai jos išsirinkta valdžia visiškai praskydo, matydama jai vakariečių rodomus dolerius ir eurus.
Dabar Lietuvoje neatskirsi konservatorių programinių nuostatų nuo socialdemokratų, o „trijų mergelių“ valdančios daugumos vertybių – nuo skvernelininkų „Vardan Lietuvos“, kurie vaidina opoziciją. Visos jos su globalistinių idėjų „pirmūne“ Laisvės partija dalyvauja Europarlamento rinkimuose, rodydamos Briuseliui nuopelnus naikinant savo tautą ir valstybę.
Laisviečių sąrašo lyderis – buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas, buvęs kandidatas į šalies prezidentus Dainius Žalimas, kuris rinkimuose tegavo 3 procentus Lietuvos piliečių balsų. Taip mūsų tautiečiai įvertino aukščiausią teisinės institucijos pareigūną, profesorių, išaiškinusį, jog tradicinė lietuviška santuoka nereiškia vyro it moters vestuvėmis sutvirtintų jungtuvių. Nepamiršo Lietuvos žmonės ir to, kad D. Žalimas mūsų Konstitucijoje, kurioje parašyta „lietuvių kalba – valstybinė“, surado ir tris nelietuviškas w, x, q raides.
Tuo pirmiausia pasinaudojo ir visiems pavyzdį parodė „du viename“ – lietuvių tautos „draugė“, Laisvės partijos narė ir lenkė Evelina Dobrovolska. Sentimentų savo lenkiškai prigimčiai neslepianti konservatorių Premjerė I. Šimonytė, teisingumo Lietuvoje ministre paskyrė, mano supratimu, technikumo lygio personaliją, kuri, išnaudodama savo galias, ėmėsi kovos su „lenkų cholopais“ – lietuviais.
Atkreipsiu dėmesį, kad pirmųjų su lietuviškumu kovotojų gretose paprastai atsiduria teisininkai. Vilniaus meru buvęs R. Šimašius iš globalisto-liberalo tapo šios, tautinę valstybę naikinančios srovės Lietuvoje, avangardo – Laisvės partijos nariu. Prisiminkite, kaip tai prasidėjo.
Būdamas taip pat Teisingumo ministerijos vadovu, jis 2008–2012 metų savo kadencijoje raštu išplatino išaiškinimus notarams, kaip tuo metu Lietuvoje galiojantiems įstatymams, juos apeinant, galima pardavinėti mūsų žemę užsieniečiams. Lyginant su tuo, ką šis ponas, būdamas Vilniaus meru, veikė Lietuvos sostinėje, atrodo kaip logiška Laisvės partijos darbų tąsa. Lukiškių aikštėje, kur buvo kariami mūsų tautos sukilėliai prieš carizmą, nestatyti tautos simbolio Vyčio, išsidirbinėjant supilti čia pliažą, buvo mūsų mažos tautos atminties naikinimo tąsa.
Žmonės, kurie nežino savo istorijos, visada lieka vaikais, tapo moderniųjų, savo prigimtį naikinančių Laisvės partijos apologetų darbiniu ginklu.
Tauta – tai pirmiausia kultūra. LR Seime Švietimo ir kultūros komiteto pirmininku dirba toks A. Žukauskas. Buvęs Vilniaus universiteto rektorius, tik nemaišykit šių pareigybių su šviesios atminties sovietmečiu šios seniausios aukštosios mokyklos vadovu J. Kubiliumi, kai tai buvo lietuvybės lopšys. Šis rusakalbėje šeimoje augęs Laisvės partijos narys, sunaikinęs Vilniaus universiteto vieną seniausių pasaulyje kalbų propaguojančią ir sovietmečiu mūsų tautiečiams pasididžiavimą savimi kėlusią lituanistikos katedrą, dabar šio darbo ėmėsi visos Lietuvos mastu.
LRT rinkiminiuose debatuose primygtinai reikalavęs save vadinti profesoriumi, A. Žukauskas tikriausiai pamiršo, kad, kaip sako mūsų tautos išmintis, tarp profesorių ir durnių pasitaiko, ir išdavikų. Kaip su jais elgtis?
Pokaryje Dzūkijoje K. Kubilinskui nušovus Dainavos partizanų štabo narį Kariūną ir atidavus rusams archyvą, kuriame buvo ryšininkų pavardės, miškuose ir kaimuose kabėjo lapeliai. Jų tekste buvo skelbiama, kad Lietuvos partizanų karo lauko teismas už akių NKVD agentą Varną (K. Kubilinską) nuteisė mirties bausme, kurią įvykdyti kiekvieno lietuvio pareiga. Save įvardijantis vienu iš trijų valstybės vadovų, buvęs LR Seimo pirmininkas A. Valinskas yra pareiškęs, kad tokius, kaip lenkas V. Tomaševskis, reikia šaudyti.
Ką tada daryti su tokiais Laisvės partijos „proto bokštais“ kaip Seimo pirmininkės pavaduotojas V. Mitalas, kuris nusprendė, kad „Azovstal“ gynėjai kaunasi Ukrainoje su rusais už LGBT vertybes, o D. Morgana įpiršinėja mūsų vaikams narkotikus, nuo kurių jie asmenybėmis jau netaps. Ar norėtumėte, kad šios partijos pirmininkė, visiškai savo darbe susikompromitavusi A. Armonaitė ledus pardavinėtų jūsų vaikams? „Jei norėčiau visiems patikti, būčiau ledų pardavėja“, – kadencijos pradžioje mėgdavusi sakyti ministrė, kuriai prioritetas buvo partiečių „klyno“ reikalai.
Laisviečio, buvusio Vilniaus mero R. Šimašiaus įkvėpti, mūsų sostinėje toliau siautėja dabartinio vadovo V. Benkunsko „chunveibinai“. Jei šis griovė P. Cvirkos paminklą, tai dabartiniai komjaunuoliai naikina V. Krėvės, V. Mykolaičio-Putino, T. Venclovos muziejus. Prieš Vyriausybės rūmus stovintis paminklas mūsų himno autoriui V. Kudirkai aprenginėjamas visokiausiais idiotiškais rūbais. Tai kas gi čia vyksta?
Jei visas pasaulis eina iš proto, ar tai turim daryti ir mes? Mes, labiausiai nykstanti pasaulyje tauta, kurios politikai naikina savo kalbą, papročius, kultūrą, kurios valdžia pardavinėja savo žemę, pelningus ekonominius objektus.
Ar mums reikia to, kad degradavusią Vakarų civilizaciją, kurios dalimi save laikome, nukariautų barbarai iš Rytų? Ar reikia, kad bepročių, tik malonumų siekiančią visuomenę Viešpats vėl baustų kaip Sodomą ir Gomorą? Atsakykit ne man, atsakykit patys sau.
