Kai stovėjau priimdamas priesaiką vienoje iš svarbių Lietuvai teisėsaugos institucijų, kurioje prisiekė keletas naujų, jaunų teisėjų ir palaiminau juos, džiaugiausi širdyje, kad jie jau ne sovietiniai, jie jau naujai žiūrės į Lietuvos piliečius. Skaičiau paskaitas Kauno policijos mokykloje. Mačiau kultūringus, dėmesingus policijos studentus. Kalbėjau apie aukščiausias vertybes žmogaus garbę. Anot Šv. Tėvo Jono – Pauliaus II, nėra didesnės vertybės už žmogų.
2012 metų gegužės mėn. 17 d. 6 val. ryto kaip stribų siautėjimo metu (aš tokį momentą būdamas vaikas išgyvenau ir atsimenu) buvo įsiveržta į taikios Kedžių šeimos namus Garliavoje, Klonio gatvėje, naikinant turtą ir įvykdyta, manau, Valstybinė išdavystė ar ruošimasis perversmui, nes Prezidentės žodžių, kad nevartoti prievartos prieš mergaitę, nebuvo paklausyta, tad, manau, kad tie, kurie vykdė prievartą, yra lyg ir ne Demokratinės Lietuvos atstovai. ( Nes nebuvo perspėti mergaitės artimieji, ir tai vykdė valstybinių institucijų asmenys.)
Kita išdavystė – tai prieš mane, kaip buvusį Vyriausiąjį LR kariuomenės kapelioną, kuris pirmaisiais sunkiais kariuomenės atsikūrimo metais sielovadoje tarnavo VRM kariams, specialiųjų tarnybų struktūroms, KAM, tarptautinės taikos misijose ir niekada savo kalbose neprileido minties apie atsakingo pareigūno (eilinis turi vykdyti įsakymą) panašią elgseną, kuri buvo įvykdyta vandališkai prieš mažą mergaitę ir taikius gyventojus privačiame namo viduje.
Nesugebančios Vaiko teisių apsaugos tarnautojos turi įgauti vaiko pasitikėjimą ir neturėtų kviestis jėgos struktūrų, o pasitraukti iš tarnybos nežeminant Lietuvos vardo pasaulyje.
Negalėdamas būti kartu, šiuo Lietuvai tragišku metu su protestą išreiškiančiais piliečiais protestuoju šiuo savo pareiškimu prieš jėgos struktūras, kurios fiziniu smurtu susidorojo su maža mergaite.
Kunigas A. Bulotas
