Aštrūs pastarojo laikmečio geopolitiniai pokyčiai ne vieną mūsų privertė permąstyti valstybės saugumo ir ateities klausimus. Taip pat — žmonių gerovės problemas.
Aišku viena — tik sąmoningi, oriai besijaučiantys, savo darbo ir pastangų įvertinimą matantys piliečiai gins savo kraštą. Aišku dar ir tai, kad tik stipri ekonomika leis turėti modernias ir efektyvias gynybos priemones.
Tačiau vien tik to potencialių oponentų atgrasymui neužtenka. Todėl turime būti dėkingi sąjungininkams už atsiunčiamas rotacines karių grupes. NATO, kaip viena iš pačių svarbiausių tarptautinių organizacijų, suveikė nedelsiant po to, kai provokacijos, „netikėti“ karinių pajėgų patikrinimai, neatpažinti lėktuvų skrydžiai priartėjo prie mūsų oro erdvės ir valstybės sienų. Štai ir šiandien JAV, Portugalijos, Vokietijos karių daliniai treniruojasi Lietuvoje.
Turime siekti, kad iš kuo platesnio spektro šalių pas mus atvyktų partnerių pajėgos treniruotis, susipažintų su mūsų regiono geografinėmis sąlygomis. Ir įvertintų bei patys savo politiniam elitui pasakytų, kad Rusijos grėsmė yra reali, ne mūsų — Baltijos šalių gyventojų — susigalvota. Kad NATO Oro policijos misijos naikintuvai beveik kasdien kyla ne treniruotis, o veikti pagal procedūras, kai agresyviai skrenda elektroninius atpažinimo signalus išjungęs orlaivis.
Šalia to labai svarbūs ir pokyčiai ekonominėje plotmėje. „Independence“ sėkmingai atlieka savo funkcijas Klaipėdoje, Nord-Balt jungtis bus baigta tiesti metų pabaigoje. Diversifikuota energetika, kurią reikšmingai sustiprina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo augimas, leidžia išvengti potencialių blokadų ir kartu mažina energetikos kainas. Mažesni energetinių išteklių kaštai leidžia mažinti galutinės produkcijos kainas ir prisideda prie Lietuvos gamintojų produkcijos konkurencingumo didinimo tarptautinėse rinkose. Lietuvoje sėkmingai įvestas euras, ekonomika ir gyventojai vis labiau įsitikina naujosios valiutos privalumais. Be viso kito, jis sudaro neformalų spaudimą darbdaviams kelti darbuotojų uždarbius ir taip vytis gyventojų gerovę senosiose ES narėse.
Ekonomikos sektoriuje didžiausias iššūkis — naujųjų eksporto rinkų įsisavinimas Pietryčių Azijos ir Vidurio Rytų regionuose. Galime pasidžiaugti, kad eksporto dalis į ne ES ir ne NVS šalis išaugo nuo 19 proc. 2012 m., iki 26 proc. 2014 m. Minėti du regionai, anksčiau skambėję egzotiškai ir siejęsi išimtinai tik su atostogų turizmu, tampa svarbiais Lietuvos gamintojų verslo planuose. Atitinkamai turi plėstis ir Lietuvos ambasadų tinklas užsienyje, kad prisidėtų prie rinkų diversifikavimo plėtros.
Būtini ir tolimesni aktyvūs žingsniai atveriant JAV rinkas, pasiekiant susitarimus dėl standartų, sertifikavimo. Tikimės jau iki vasaros sulaukti teigiamų žinių dėl mėsos produktų eksporto. Siekdami gilesnio ekonominio bendradarbiavimo su JAV, turime eiti link Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties. Reikės įdėti didelį indėlį, suderinti reikalavimus, standartus — tačiau tai jau esame patyrę stodami į ES. O Europos ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties politinė vertė — daugiau nei akivaizdi: galimybė prekiauti ekonomiškai stipriausioje erdvėje nuo Aliaskos iki Baltijos šalių. Su mažiau muitų, mažiau išlaidų sertifikatams ir t.t.
Taigi, garsųjį senovės romėnų posakį, kuris byloja, jog norint taikos reikia ruoštis karui, galime perfrazuoti: „Nori pasirengti šalies gynybai — stiprink ekonomiką“. Tai kelias, kuriuo visi šiandien turime eiti.
Vydas Gedvilas
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas
