Ligita Juknevičiūtė
Jau dveji su puse metų mes gyvename Graikijoje. Per tą laiką pasikeitė mūsų dvasinė būsena, mityba, pasitikėjimas pasaulio gerumu ir Dievu. Čia beveik visada šviečia saulė, žmonės yra draugiški, todėl jaučiamės komfortiškai, su dideliu dėkingumu priimam šią likimo dovaną ir sprendimą likti šioje šalyje po pandemijos, kai žmonės buvo verčiami skiepytis, kai prasidėjo karas Ukrainoje, ir visa Lietuva skilo į mažiausiai dvi stovyklas, kibo vieni kitiems į gerkles.
Pasikeitė Graikijoje ir mūsų mityba. Valgome mažiau ir sveikesnį maistą, aš beveik nevalgau mėsos, jokių miltinių patiekalų, mano draugas režisierius Artūras Pozdniakovas irgi nevalgo miltinių, bulvių, tiesa, aš jas mėgstu, iš mėsos jis daugiausiai valgo avieną, kurią labai skaniai gamina mūsų draugai savo tavernoje Peri Anemon.
Aš visus metus beveik kasdien maudausi jūroje, tik po Naujų metų, kai vanduo atšąla iki penkiolikos laipsnių, į jūrą įlendu rečiau, bet iki Kalėdų vanduo dar būna šiltas, apie aštuoniolika laipsnių, tad jūra yra draugiška čia, sveikatinanti ir ypač sūri. Jeigu pakyla vėjas, audra, pavyzdžiui, tada nesimaudau.
Produktus maistui perkam ir turguje, ir prekybos centre, vaisius ir daržoves daugiausiai turguje, kuris čia vyksta penktadieniais. Jų valgom daug, ypač vaisių. Kas tuo metu sunoksta, tą ir valgom. Šiuo metu kasdien suvalgom po didelę kekę vynuogių, kartais ir daugiau, tuoj po langais sunoks apelsinai, tada juos ir mandarinus kasdien valgysim, ir taip visus metus, vasarą bus persikai, abrikosai, arbūzai.
Mes gerai jaučiamės, abu numetėm svorio, esam ramūs kaip belgai ir turim energijos tiek, kiek jos reikia tokiam ramiam ir džiugiam gyvenimui. Kavą geriam vieną kartą per dieną, ryte, vėliau jos beveik nesinori.
Pusryčiai būna gan vėlyvi, apie dvyliktą, valgom dažniausiai kažką iš kiaušinių su daržovėm, nebevalgom jokių sūrelių, kurių čia nėra, varškyčių, šokoladukų, bandelių, čipsiukų, užkandžių, kuriais malšindavom nerimą Lietuvoje, prisipirkę visokių nesąmonių prekybos centruose. Tiesa, valgom ledus, Artūras mėgsta graikišką jogurtą su medum ar namine uogiene.
Vakare būna salotos, ryžiai arba bulvės, mėsa arba kalmarai, midijos, kartais žuvis. Beveik kasdien vakarais valgom graikiškas salotas su fetos sūriu, mėgstu patroškinti sojos pupelių, brokolius ar kalafiorus.
Alkoholio nevartojam visiškai, aš kasdien pamedituoju, pasimeldžiu, iš savo balkono nuolat matom gamtą, kalnus, jūrą, tad esam nuolatiniam ryšyje su gamta ir žeme.
Aš kasdien darau penkis Tibeto pratimus, vaikštau su šunim, Artūras šiaip daug vaikšto.
Dabar papasakosiu apie mūsų šuniuką Zorbą, tai labai svarbu, kad suprastumėt, kaip svarbu žiūrėti, ką šiais laikais valgai. Kai Zorbą paėmėm auginti, jis buvo labai alergiškas suaugęs šuo nuo grandinės, nosis buvo užsikišusi, kelis kartus per parą jis dusdavo, imdavo traukti į nosį orą, lyg negalėdamas įkvėpti. Tie momentai būdavo gan kraupūs, atrodė, kad niekada nesibaigs.
Pasitarusi su veterinare, pradėjau jį maitinti antialerginiu Brit firmos maistu, su aviena, nes žinojau, kad alergiškiems šunims negalima grūdų ir vištienos. Tik manau, kad mes visi nuo to prasto maisto, nuo tų purškiamų grūdų, glitimo ir hormonais perpildytos mėsos anksčiau ar vėliau pradedam sirgti ar storėti, o alergija tapo nuolatiniu šiuolaikinio žmogaus palydovu nuo vaikystės.
Taigi, po kelių mėnesių švaraus maisto, be batonų ir vištos, Zorba pradėjo jaustis geriau, o ilgainiui pranyko visi dusuliai, išnyko gumbas ant nosies, jis yra tvirtas linksmas energingas šuo. Aišku, kartais jį palepinam mėsytės ar sūrio kąsneliu nuo stalo, bet labai retai.
Prieš kokį mėnesį kartą užsukusi nupirkti jo maisto, radau uždarytą parduotuvę ir nuvažiavau į gretimą miestelį, kur irgi yra gyvūnų maisto parduotuvė. Ten nebuvo Brit maisto, todėl nupirkau kažkokį kitokį antialerginį maistą, lygtai su žvėriena, irgi nepigų ir garsios firmos.
Zorbai tas maistas patiko. Tad nusprendžiau pereiti prie kitos firmos, ir nupirkau šuniui didelį maišą antialerginio, atseit labai gero maisto su lašiša ir kalakutu. Na, kalakutas juk ne višta, jeigu rašo, kad maistas antialerginis, super duper, reikia tikėti.
Po mėnesio mitybos tokiu atseit antialerginiu maistu su lašiša ir kalakutu, žiūriu, Zorba vėl dusti pradėjo. Kaip taip??? Taigi juk toks geras maistas, brangokas, antialerginis, kas čia vyksta? Tiesa, mačiau internete, kad kalakutas tapo dar labiau nuodingas, negu višta, pasirodo. O vienintelis gyvūnas, kuris neėda jokių papildų ir priedų, yra avis, dėl to ši mėsa yra sveikiausia, pasirodo.
Skubiai nupirkau Zorbai įprasto maisto su aviena, ir iškart, įsivaizduojate, iškart jam pagerėjo, jau po paros nustojo dusti, ir štai beveik savaitė, kai negirdžiu jokių jo priepuolių, ir nosis nebebėga.
Sesuo , išgirdusi šią istoriją, sušuko, tai gal reikia pradėt valgyt tą šuns maistą, nuo kurio jis taip gerai jaučiasi?
Juokas pro ašaras. Todėl įsivaizduokite, kaip mes save nuodijam ir apgaudinėjam, galvodami, kad valgyti užterštą maistą iš prekybos centrų, valgyti miltinius patiekalus yra nieko tokio. Net šuniui veterinarė neleidžia duoti jokių miltinių ir jokios paukštienos, tai ką kalbėti apie žmones? Kaip nesirgs žmonės, kaip nebus pas vaikus alergijų, kaip nesikamuos kas antras su žarnyno, odos, viršsvorio, kraujagyslių ligom, depresijom, taip taip, nuo glitimų, alkoholio ir uždegimų užsidega ir smegenys, negalvokit, kad tik žarnynas, jeigu mūsų maistas yra tapęs nuodingu.
Nenoriu daugiau jūsų gąsdinti, vakcinų temos dabar neliesiu, išvadas darykitės patys. Aš tvirtai žinau, kad geriau suvalgyti kilogramą švarių obuolių ar saldžių apelsinų, negu vieną bandelę, geriau šmotą kaimiškų lašinių, negu vieną pienišką dešrelę, geriau paprastas vanduo, negu taurė vyno ar alaus, geriau švarių riešutų sauja, negu vienas čipsas, geriau naminė bulvė ar kopūstas iš kaimo, negu hormoninė višta ar lašiša iš fermų.
Sugalvokit patys, ką valgyti, kad būtumėt sveiki, pirkit iš ūkininkų, auginkit savo maistą, jo reikės mažiau ir jis bus sveikesnis, mes ir taip per daug valgom, sakyčiau, nes daug valgyti ir gerti alkoholį atseit yra gero gyvenimo požymis.
O šiaip daug dabar specialistų ir informacijos apie visus tuos blogius ir e, kurių privaryta į mūsų maistą, galima domėtis patiems, o aš visiems linkiu sveikatos ir geros nuotaikos.
