Ligita Juknevičiūtė
Nežinau, kodėl vis apsiimu kalbėti tokiomis sunkiomis temomis, rizikuodama užsitraukti Lietuvoje likusių kolegų ar pažįstamų iš viešo pasaulio pyktį, bet tokia jau dalia dalužė, teks ir šį kartą pasisakyti dėl to, kas kaskart verčia nemaloniai nustebti, atsidarius socialinius tinklus. Lietuviškas feisbukas ir instagramas tapo vaikų išnaudojimo poligonu, ir išnaudoja juos ne kas kitas, o patys tėvai įžymybės garsenybės.
Kadaise, kai dar kartais duodavau kokį interviu lietuviškai spaudai, tekdavo ir man su savo vaikais nusifotografuoti. Pamenu, kai sūnus ėjo į pirmą klasę, daviau interviu su fotosesija žurnalui „Žmonės“, o paskui kažkokioj dinozaurų parodoj dar nusifotkinau. Vėliau vaikai paaugo, ir pamenu, kaip kvietė mane viena partija eiti į Seimą, ir vaikai maldavo, neik mama, prašom, nes tave rodys per „Kakadu“, mums bus gėda mokykloj.
Jau tapę paaugliais ir suaugusiais žmonėmis, jie visada gražiai, bet kategoriškai pasakydavo, kad nenori viešumos, ir dabar tai yra norma. Gal jie manęs gėdijasi? Visko gali būti, bet ar mes visi nepraėjom tos stadijos, kai laikėm tėvus kvailais ir nieko neišmanančiais, jautėmės baisiai kieti ir įsivaizdavom, kad žinom viską geriau už juos? Tai normali žmogaus raida, iš maištaujančio paauglio, Briuso visagalio, į brandų žmogų.
Bet šiandien vaikai, kaip suprantu, yra savaime suprantamas daugumos žvaigždžių ir politikų reklaminis įrankis.
Garsenybės soc. tinkluose demonstruoja, kokie yra nuostabūs tėvai, patėviai ir pamotės, o vaikučiai šalia pozuodami patvirtina tuos įvaizdžius. Geras įvaizdis, smalsūs sekėjai ir jų srautai garantuoja pajamas iš reklamos, jeigu ką.
Todėl ir ne viena garsi pora po skyrybų, kas tikrai nėra pliusas įvaizdžiui, rodos, trūks plyš nori įrodyti, kad naujos pasijos yra tobulos, maža to, rodos, rungtyniauja, kas laimingiau gyvena naujuose santykiuose, ar kieno santykiai su vaikais ir įvaikiais yra geresni, ir vaikai bei įvaikiai tampa to įvaizdžio kūrimo įrankiais.
Išsiskyrę žmonės ir psichologai žino, kad skyrybos yra vienas baisiausių dalykų gyvenime, traumuojantis ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Taigi, tie vaikučiai, net nesusivokę dar dėl tų skyrybų poveikio jų psichikai, jau įtraukti į naujus suaugusiųjų žaidimus, o ką jaučia iš tikrųjų, juk nedrįsta pasakyti, nes dar daugiau traumų, skyrybų ir nusivylimų juk niekam nesinori, tad klusniai vykdo cirko beždžionėlių roles „Mano mama, tėtis laimingi, sėkmingi, o aš esu graži puošmena ir masalas reklamdaviams ir sekėjams“.
Tie vaikučiai kol kas tyliai kenčia, net nesuvokia, kad yra tapę įrankiais tėvams uždirbti dar daugiau pinigų, pasipuikuoti, panervinti buvusiuosius ar tuos, kam ne taip pasisekė, surinkti daugiau sekėjų, gauti daugiau reklamų…
Suprantamas tėvų džiaugsmas pasigirti vaiko pasiekimais, kai tas laimi kokį medalį ar parašo eilėraštį, nusifotografuoti kartu, ir su sekėjais ar draugais pasidžiaugti gražiomis gyvenimo akimirkomis, įkvėpti kitus, kad šeima ir vaikai yra didžiausia laimė ir vertybė.
Bet rodyti tą vaiką nuolat, ką jis pasakė, ką apsirengė, kur keliavo ar kaip šventė gimtadienį DĖL PINIGŲ, SEKĖJŲ, nu, nes juk rėmėjai tą gimtadienį padovanojo su visais balionais ir tortais, o kelionę irgi kelionių agentūra, tai dirbkim, vaikeli, jei nori baseine Turkijoj turkštis, o žaidimą tai irgi davė pareklamuoti, tai pasidžiauk dabar tuo konstruktorium, atidirbinėk, o suknelė, kosmetika, žaislai – juk irgi dovana, tai dabar pastraksėk gražiai, papozuok, nes, jei žmonėms patiks, dar daugiau tų suknelių, pinigų ir kosmetikos gausim, o kuo daugiau sekėjų, tuo daugiau eurų… Viena mūsų žvaigždutė kadaise tikrąja to žodžio prasme televizijos eteryje nusiėmė triusikus, tad po to, rodos, tabu siekiant populiarumo nebeliko.
Net medicinines paslaugas įtakotukai reklamuoja su vaikais, skiepus ten visokius, apie karantininius laikus išvis patylėsiu, tada net šaudyt žmones kai kas siūlė, ir, manau, ne už dyką taip uoliai.
Taigi, kai kurios žvaigždės, patys būdami godūs klasikiniai narcizai, traumuoja ne tik save, bet ir savo vaikus, teigdami jiems, kad man nesvarbu, ką tu jauti, svarbiausia, kaip atrodai ir ar atitinki mano susikurtus lūkesčius ir reikalavimus.
Kadaise Maiklas Džeksonas savo vaiką rodė balkone uždengtą skepeta, puikiai suvokdamas viešumo kainą įvairiais aspektais, na, patys žinote, apie ką aš čia. Mes, suaugę, demonstruodami save, jau rizikuojame tapti blogų akių ir nužiūrėjimų, iškrypėlių virtualiomis aukomis, ir tai ne žaidimai, tai realybė, apie kurią suvokia bent kiek praprusęs žmogus, apsisaugoti nuo to yra įvairios technikos, ir realios, ir ezoterinės, o čia, rodos, protingi ir inteligentiški tėvai nuolat kiša į eterį savo vaikus, nesukdami galvos apie pasekmes…
Jei nesuvokiat, kad tas vaikas turi nuolat atlaikyti komentarus ir draugų pastabas dėl savo viešumo, juk ne tik įžeidinėjimai, bet ir liaupsės, meilikavimai ir pagyros tam vaikui iš svetimų žmonių yra didelis išbandymas bei krūvis psichikai ir besiformuojančiai savivertei, tai bent jau apie tuos pedofilus, tykančius už ekrano, pagalvokit, prieš eksploatuodami ir demonstruodami savo atžalas į dešinę ir į kairę…
Kiek žinau, Lietuvoje vaikams oficialiai draudžiama dirbti iki šešiolikos metų, tai kodėl garsenybių vaikų darbas socialiniuose tinkluose nėra reglamentuotas? Jei jau tėvai patys proto ir gėdos nebeturi dėl pinigų ir sekėjų juos išnaudoti, tai gal laikas įsikišti vaikus ginančioms organizacijoms? Juk vaikai ten realiai dirba, jų atvaizdai naudojami tėvelių ir kompanijų reklamai, ten juk tie žvaigždučių vaikai nuo ryto iki vakaro, kasdien, iš tikrųjų aria, reklamuodami savo tėvus, jau nekalbant apie visokius žaislus, paslaugas, keliones ir drabužius…
Ir nesakykit, kad papozuoti prieš objektyvą yra lengva, mes, televizijos žmonės, puikiai žinom, koks tai stresas, nevaldomas jokiomis technikomis, tik paslepiamas po grimu ir ramia veido išraiška, juk kai kurie žmonės net paprastai nuotraukai negali pozuoti, toks nesmagumas ir stresas yra ta kamera, o čia filmuojamasi nuo ryto iki vakaro…
Ir dar, negi jūs taip neturit daugiau kuo sudomint žmones, kad belieka dėl savireklamos rodyti tai, kas brangiausia ir švenčiausia – savo vaikus?
Jei norit, sakykit, kad aš pavyzdžiu jiems, bet aš noriu tikėti, kad mane Dievas apsaugojo nuo šios beprotybės ir ciniškumo, duodamas galimybę nedalyvauti šioje vaikų išnaudojimo fiestoje. Juk neatsitiktinai TIKROS žvaigždės už parduotas vaikų nuotraukas gautus pinigus skiria labdarai. Nes pelnytis iš vaikų yra ne tik gėda, bet ir nevalia pagal ezoterinius dėsnius. Nes vaikai atėjo į mūsų gyvenimą kaip Dievo dovana, todėl tai reikia branginti, o ne paversti išnaudojama nuosavybe.
Todėl geriau aš galvosiu, kad vaikai manęs truputį gėdijasi, prašydami nedėti jų atvaizdų į soc.tinklus. Tai šimtą kartų geriau, nei vieną dieną išgirsti: „Mama, tėti, negi aš jums buvau ne Dievo dovana ir džiaugsmas, o vergas ir pasipelnymo šaltinis?“
